“Kalakuto” istorija
Kai kurie kalbinti teisėsaugos institucijų atstovai pripažino, kad skaitmeninėse laikmenose surinkti operatyvininkų įrodymai kol kas tebėra didelis galvos skausmas. Nepaisant daugybės privalumų, jie vis dar yra labai jautrūs aplinkos poveikiui. Be to, profesionalai sugeba jau surinktoje medžiagoje nepalikdami pėdsakų daryti korekcijas, galinčias iš esmės nulemti bylos eigą.
“Galima prisiminti dabartinio parlamentaro Egidijaus Klumbio konfliktą su Vilniaus savivaldybės vadovais ir įtarimus kyšininkavimu, pramintus “kalakutų” istorija. Tačiau visi ginčai subliūško, kai kaltinimus patvirtinti turėjusius garso įrašus Vokietijos ekspertai pavadino abejotinais. Jie negalėjo tvirtai pasakyti, ar skaitmeniniai įrašai nėra modifikuoti, ar jų turinys nebuvo koreguojamas kokiais nors pašaliniais įsiterpimais. Deja, yra taip, kad skaitmeninei laikmenai netyčia atsidūrus kokiame nors stipriame magnetiniame lauke, joje gali atsirasti įvairių trukdžių ir iškraipymų. Tai atima iš ekspertų galimybę teikti vienareikšmes išvadas, o abejonės visuomet turi būti vertinamos įtariamojo naudai. Paradoksalu, tačiau patikimesniais teisėsaugininkai laiko analoginius įrašus, į kuriuos įsiterpti nesukeliant įtarimų neįmanoma”, - dėstė vienos operatyvinės įstaigos specialistė, nepanorusi būti viešai pristatyta.
Pašnekovė pripažino, kad kartais pareigūnams tiesiog pritrūksta profesionalumo ir sėkmės renkant įrodymus, tačiau kartais dėl sunkiai paaiškinamų motyvų jie sąmoningai manipuliuoja turima informacija ir operatyvine medžiaga. Bene ryškiausias to pavyzdys - Specialiųjų tyrimų tarnybos veikėjų bandymai pusnyje palikti telefono pokalbių įrašus, skirtus TV3 televizijos žurnalistams.
Klonuoti įkalčiai
Žinomas advokatas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, komentuodamas šiuos dalykus, pripažino, kad jam yra tekę susidurti su atvejais, kai jėgos institucijų atstovai montavo persekiojamų asmenų telefono pokalbių įrašus.
“Kartais tai daroma turint gerų norų, kai įtariamojo kaltumas lyg ir nekelia abejonių, tačiau kartais tokių dalykų griebiamasi turint visiškai kitokių tikslų - norint ką nors sukompromituoti ar nukreipti dėmesį nuo realių problemų. Tarkim, šį mūsų pokalbį būtų galima sumontuoti taip, tarsi mes ieškotume būdų, kaip kam nors išvengti baudžiamosios atsakomybės ar panašiai. Tokiais atvejais viską sudėlioti į vietas gali tik profesionali garso įrašo ekspertizė”, - dėstė K.Čilinskas.
Advokato teigimu, šiuolaikinės technologijos jau leidžia griebtis dar sudėtingesnių “darbų” ir turint kokio nors žmogaus balso pavyzdį klonuoti bet kokį tekstą. T.y. pakalbėjęs apie orą ir bites, žmogus gali būti paverstas teroristinius planus rezgančiu piktadariu.
“Ekspertų vaidmuo ypač didelis, nes jei nusikaltėliai naudojasi tobulesne technika, jų darbai gali likti neatskleisti. Tikėtina, kad darbas su analogine technika sumažintų ginčytinų situacijų skaičių, tačiau, turint galvoje dabartines sekimo apimtis, operatyvininkams reikėtų daug sandėlių. Skaitmeninė technika šiuo aspektu žymiai pranašesnė”, - perspėjo K.Čilinskas.
Pašnekovas nesiryžo vertinti Lietuvos teismo ekspertizės centro darbuotojų profesionalumo, tačiau sakė matęs ir nepriekaištingai kvalifikuotai pateiktų objektyvių išvadų, ir akivaizdaus jų darbo broko. Pasak K.Čilinsko, bet kokiu atveju šiai sričiai derėtų skirti daugiau dėmesio ir siekti geriau apsaugoti ekspertus nuo bet kokios galimos pašalinės įtakos.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas pastebėjo, kad šiuo metu teisėsaugos institucijas itin dažnai bandoma paversti politikų kovos ir tarpusavio santykių aiškinimosi instrumentu.
“Kai verslą bandoma derinti su dalyvavimu politikoje, postai tampa itin “brangūs”, todėl spaudimas teisėsaugos institucijoms didėja, o manipuliacijos dažnėja. Tarkim, koks nors verslininkas sulaikomas siekiant patikrinti kokius nors įtarimus, taip atimant iš jo galimybę dalyvauti kokiame nors privatizavimo konkurse. Teisinės sistemos atsparumas galimiems politikų ir verslininkų bandymams ja manipuliuoti - naujas svarbus iššūkis”, - tvirtino K.Čilinskas.
Kompromituojanti medžiaga vietoj bausmės
Paprašytas pakomentuoti pastaruoju metu itin dažnai į viešumą patenkančias ikiteisminio tyrimo medžiagos ištraukas, advokatas sakė, kad tokiu būdu įrašai netenka įrodomosios galios.
“Teisinėje valstybėje tokie dalykai traktuojami kaip bandymas per viešąją opiniją paveikti teismą, suformuoti nuomonę, kad asmuo yra kaltas. Slapti, operatyviniai duomenys gali būti naudojami tik teisme arba apskritai sunaikinami”, - sakė K.Čilinskas.
Tikėtina, kad skandalingos informacijos nutekinimo griebiamasi, kai teisėsaugininkai ar politikai abejoja galimybėmis nuteisti tikrus ar tariamus “nusidėjėlius”. Tokiu atveju baudžiamoji byla sąmoningai sužlugdoma paskleidžiant dalį prieštaringai vertinamos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir drauge sukompromituojant nepageidaujamą veikėją.
“Galima tik apgailestauti, kad kai kurie pareigūnai būtent taip suvokia teisingumą: patys imasi Temidės funkcijų ar “daro” politiką”, - samprotavo K.Čilinskas.
Ekspertai - tikslūs
Nuo 1958-ųjų veikiančiame Lietuvos teismo ekspertizės centre kasmet padaroma apie 5000 ekspertizių. Čia atliekamos rašysenos ir lingvistikos autorystės, eismo įvykių, transporto, trasologinės, kalbos, balso bei garso signalų ir jų įrašymo priemonių, informacinių technologijų, dokumentų, medžiagų, pinigų, portretų, balistinės, šūvio pėdsakų, daktiloskopinės ekspertizės (iš viso 37 rūšys). Centro direktorė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė tvirtino, kad per metus tenka atlikti apie 100 garso įrašų tyrimų.
“Mes turime specialią ES aprobuotą fonoskopinių ekspertizių įrangą. Operatyvinės tarnybos naudoja su mumis suderintą techniką, kad vėliau nekiltų sunkumų atliekant tyrimus. Teiginiai, kad skaitmeniniai įrašai lengvai pažeidžiami, nėra visiškai tikslūs. Jei jie apsaugoti vandens ženklais - dėl jų autentiškumo nekyla jokių abejonių, o bet kokios klastotės nesunkiai identifikuojamos”, - tvirtino G.Juodkaitė-Granskienė.
Klausiama, kiek iš minėto 100 garsinių įrašų, patenkančių ant ekspertų stalo, pasirodo neatitinkantys įrodomajai medžiagai keliamų standartų, sakė, kad centras dirba itin tiksliai.
“Kalbančiojo asmenybę mes identifikuojame maždaug 80 proc. tikslumu. Tai labai geras rodiklis, nes Europoje vidutiniškai identifikuojama apie 40 proc. asmenų. Galime pasigirti, kad mūsų centre dirba specialistas, sukūręs technologiją, taikomą visame Senajame žemyne. Likusiais 20 proc. atvejų ekspertams užduodamas klausimas, ar įrašas nėra sumontuotas, vientisas ir t.t. Dažniausiai atsakymas būna neigiamas, t.y. įrašai pripažįstami originalais”, - sakė centro direktorė.
G.Juodkaitė-Granskienė taip pat teigė, kad galimybė klonuoti balsą skaitmenine technika kol kas neegzistuoja.
Vienas įrodymas - ne įrodymas
Advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis, klausiamas apie skaitmeninių įrodymų klastotes, teigė apskritai neįžvelgiąs čia problemos.
“Įrašų patikimumą pakankamai kvalifikuotai sprendžia mūsų ekspertai. Kita vertus, pagal įrodymų teoriją vienas kuris nors įrodymas nėra įrodymas. Šiuo metu praktiškai visų sunkių nusikaltimų bylose telefono pokalbių įrašai pateikiami kaip įrodymai, tačiau jei yra tik tiek - pats originaliausias ir atviriausias įrašas neturi prasmės. Būtina rasti dar bent vieną šaltinį, kuris patvirtintų įraše minimų dalykų tikrumą, t.y. kito liudytojo parodymus, dokumentus, realius įkalčius ir t.t. Trumpai tariant, tai - tyrimo kokybės problema. Jei pareigūnai dirba profesionaliai - nekyla jokių nereikalingų ginčų”, - tvirtino R.Andrikis.
Jo teigimu, yra pasitaikę atvejų, kai procesų metu skaitmeniniai įrašai dingo ar išsimagnetino, tačiau dar nė karto nebuvo nustatytos priežastys, kodėl taip nutiko ir kam derėtų prisiimti atsakomybę.