Gelteklės - skanios, lengvai virškinamos, kaloringos daržovės. Šaknyse gausu mineralinių medžiagų: kalio, fosforo, kalcio, magnio, geležies, ir vitaminų: C, B, E. Turi rauginių medžiagų, inulino, asparagino ir kt., jos augalui suteikia gydomųjų savybių. Gelteklių šaknis vertėtų valgyti sergant cukralige (diabetu), ateroskleroze, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Jos gerina medžiagų apykaitą, širdies darbą, šlapimo išsiskyrimą, kadangi turi daug vitamino E, tinka esant potencijos bei vaisingumo sutrikimams.

Maistui tinkamiausios 1 metų gelteklių šaknys. Pirmaisiais metais išaugina 3-4 cm storio cilindro formos šaknis. Nekokybiškas šaknis galima palikti dirvoje kitiems metams. Antraisiais, kartais ir pirmaisiais metais išaugusius visus žiedstiebius būtina išpjauti, nes tik nesužydėjęs augalas išaugina ilgas ir storas šaknis.

Gelteklės gerai auga puveningose vidutinio sunkumo priesmėlio ir priemolio gerai patręštose dirvose. Jei dirva nepuveninga, iškratoma durpių ar gerai perpuvusio komposto. Rūgšti ir šviežiai pakalkinta dirva gelteklėms netinka. Šviežiu mėšlu patręštoje, kaip ir negiliai įdirbtoje dirvoje, gelteklių šaknys deformuojasi, būna šakotos. Geriausia, kai dirva įdirbta iki 35 cm.

Gelteklės sėjamos ievai sužaliavus tiesiai į lauką 30-45 cm atstumu tarp eilių, į 2-3 cm gylio vagutę sėklos beriamos kas 2 cm. Sudygusios, kai tik įmanoma daigus suimti pirštais, retinamos kas 8 cm. Kai daigeliai esti 6-8 cm aukščio, dirvą patartina pamulčiuoti perpuvusiu mėšlu ar drėgnomis durpėmis. Prieš tai dirva supurenama, vėliau purenti nebereikia. Nuo gegužės iki rugsėjo gelteklės tręšiamos kas 2 savaites mažai azoto ir daug kalio turinčiomis trąšomis (20 g/kv. m).

Šiltu drėgnu oru gelteklės gali susirgti miltlige. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, augalus reikia purkšti 0,5 proc. kalcinuotos sodos tirpalu. Jei gelteklių lapus užpuolė rūdys, nupurkškite 2 proc. bordo skysčiu.

Gelteklės vienoje vietoje gali augti 2-3 metus, tačiau skaniausios yra vienmetės šaknys. Kasamos spalio pabaigoje. Tai daryti reikia atsargiai, nes jos įaugusios giliai į žemę, labai trapios, luobelė lengvai nusilupa. Šaknys per žiemą gerai laikosi rūsyje susluoksniuotos smėlyje eilėmis, galvutėmis į viršų. Be to, jos puikiai laikosi lauke neiškastos, todėl dalį derliaus galite palikti žiemoti dirvoje - pavasarį, kol nėra kitų daržovių, galėsite jomis gardžiuotis ir gauti šiuo metų laiku taip reikalingų vitaminų.

Liaudies medicina pataria gerti šviežių arba išdžiovintų šaknų arbatą su medumi ir pienu esant sausam kosuliui. Šviežiai išspaustomis gelteklių sultimis, sumaišytomis su kiaulės taukais, gydoma suerzinta oda, hemarojus.

Gelteklės valgomos žalios, virtos, troškintos ir keptos su sviestu, grietine, aliejumi, majonezu, su grietinės, pieno, džiūvėsėlių, pomidorų bei kitais padažais. Šią daržovę galima maišyti su obuoliais, morkomis, salierais, svogūnais, agurkais ir kt. Gelteklės salotos valgomis vienos arba su mėsa, žuvimi, silke.

Ruošiant maistui, šaknis būtina nuskusti. Kad nuskustos nepatamsėtų, reikia tuoj pat pamerkti į parūgštintą vandenį arba gausiai apšlakstyti rūgštimi, citrinos sultimis ar pan. Sunku skusti žalias apvytusias geltekles. Bus kur kas lengviau, jei prieš tai jas kelias minutes palaikysite verdančiame vandenyje - ne tik lengvai nusiskus, bet ir neteps rankų.

Virti geltekles reikia pasūdytame bei parūgštintame vandenyje, įbėrus truputį miltų, kad vanduo būtų balzganas. Skoniui pagerinti galima į jį įberti žiupsnelį cukraus. Geltekles galima marinuoti kaip ir kitas daržoves, ypač skanus marinuotų daržovių (salierų, morkų, porų, moliūgų ir pan.) asorti su gelteklėmis.

Salotos "Gelteklė"

2 didelės gelteklių šaknys, 3 morkos, 1 poras, pusė saliero šaknies, 50 g smulkintų graikiškų riešutų, 200 g majonezo (geriausia su krapais), maltų baltųjų pipirų.

Gelteklę sutarkuojame, apšlakstome citrinos sultimis, lengvai paskrudiname. Morkas sutarkuojame grubia trintuve. Saliero šaknį supjaustome smulkiais šiaudeliais, porus - žiedais. Visus produktus sluoksniuojame: gelteklės, morkos, salieras, poras, majonezas. Puošiame nesmulkintais riešutais, paskaniname baltaisiais pipirais.

Gelteklės su obuoliais ir silke

500 g gelteklių, 3-4 obuoliai, 500 g silkės, svogūnas, 3-4 šaukštai majonezo, pagal skonį citrinos rūgšties arba sulčių, cukraus, druskos, susmulkintų krapų.

Geltekles nuskusti, supjaustyti plonais griežinėliais, apšlakstyti citrinos rūgštimi ar parūgštintu vandeniu. Obuolius nulupti, supjaustyti nedideliais kubeliais ir taip pat apšlakstyti citrinos sultimis arba citrinos rūgštimi parūgštintu vandeniu. Svogūną smulkiai supjaustyti. Geltekles, obuolius ir svogūnus sumaišyti, truputį pasūdyti, paskaninti cukrumi, supilti majonezą ir išmaišyti.

Silkes nulupti, išimti kaulus, supjaustyti norimo dydžio gabaliukais ir, sudėjus į silkinę, apdėti paruoštomis salotomis. Paviršių apibarstyti susmulkintais krapais, o ne sezono metu - maltomis krapų sėklomis.

Apkeptos gelteklės

Kilogramas gelteklių, 100 g fermentinio sūrio, 2 šaukštai sviesto, stiklinė pieno arba grietinės padažo, šaukštas susmulkintų petražolių lapelių, pagal skonį citrinos rūgšties, cukraus ir druskos.

Nuplautas ir nuskustas geltekles išvirti pasūdytame, pasaldintame ir parūgštintame vandenyje. Išgriebus nuvarvinti, sudėti į ugniai atsparų indą, užpilti padažu, apibarstyti stambiai sutarkuotu fermentiniu sūriu, apšlakstyti tirpintu sviestu ir apkepti orkaitėje.