Floristams, atvykusiems iš daugelio Europos valstybių ir vienintelei komandai iš Azijos - japonų - buvo pasiūlytos dvi temos: vestuvinė ir maisto reklama. Visiems buvo skirta vienodas gėlių skaičius ir po vieną karkasą kompozicijoms. Ir jau komandos reikalas, ką ir kaip iš tų medžiagų sufantazuos. Klaipėdiečiams, atstovavusiems Lietuvai, už kompozicijas buvo skirta II vieta.

Romeo ir Džiuljeta

Nors konkurso vertinimo komisija nereikalavo kompozicijų pavadinimų, S. Kaminskas ir L. Misiūnas savąją įvardijo "Neįvykusios Romeo ir Džiuljetos vestuvės Veronoje". Tam buvo panaudoti juodas ir baltas kubai su juodo ir balto atšvaitais ant kiekvieno. Ir, žinoma, atitinkamai panaudotos gėlės ir žalumynai. Kai kompozicija jau buvo baigta, S. Kaminskui kilo idėja baltas gėles aplieti juodais dažais. Tai buvo momentas, kai susikirto klaipėdiečių floristų nuomonės. S. Kaminskas sakė, kad jis taip ir būtų padaręs, jei konkurse būtų dalyvavęs vienas. Ir jam būtų visiškai nesvarbu, ar žiuri būtų supratusi tokį veiksmą ar ne, būtų laimėjęs prizą ar ne. Tačiau konkurse jie dalyvavo dviese, tad nesiskaityti su partnerio nuomone jis nesiryžo. Beje, jau Klaipėdoje L. Misiūnas pripažino, kad tokia darbo baigtis būtų buvęs įdomus eksperimentas.

Antrajai konkurso temai burtų tvarka klaipėdiečiai išsitraukė braškes ir labai džiaugėsi, kad ne kokias bulves ar, tarkim, aliejų, kuriems, panaudojant gėles, reikėjo suteikti reklaminį patrauklumą.

Pirmoji vieta konkurse buvo skirta Ukrainos komandai, kuri vestuvinei temai panaudojo nacionalinius drabužius ir plakatus - išdidintas senovines vestuvių nuotraukas. Antrajai temai ukrainiečiai naudojo artišokus.

Ir S. Kaminskas, ir L. Misiūnas teigė, kad įspūdingi buvę švedų komandos darbai. Tačiau jiems paskirta tik trečioji vieta, nes kompozicijoje panaudotos gėlės tuoj pat nuvyto, o tai žiuri komisijos akyse - didelis minusas. Apskritai, pasak floristų, to konkurso žiuri svarbesnė buvo techninė, o ne meninė kompozicijų pusė.

Konkursai - postūmis profesijoje

S. Kaminskas kiek pyksta, kad floristų kelionių į konkursus niekas nefinansuoja (organizatoriai atvykėliais rūpinasi tik konkurso metu), nors jie lygiai taip pat, kaip ir, tarkim, sportininkai garsina Lietuvą. Tačiau vis tiek neatsisako važiuoti į tuos konkursus, nes juose nušluostomos kasdienybės dulkės ir pasitikrinama, kaip su savo technika, idėjomis atrodoma floristikos asų panoramoje. "Juk kasdienybėje pradedi "konkuruoti" su pačiu savimi", - sakė L. Misiūnas.

"Iš kiekvieno konkurso ar festivalio grįžti sužinojęs ir ką nors nauja", - antrino S. Kaminskas. "Frankavilos konkurse, pavyzdžiui, labai sudomino florisčių iš Danijos idėja gėles girdyti ne merkiant į mėgintuvėlius, o sukaišiojant į vynuoges. Kelias dienas stebėjome, ar jos nenuvys. Nenuvyto. Vadinasi, galima tai panaudoti kuriant kompozicijas. Dar kartą įspūdį paliko ir japonai. Jie ardė gėlių žiedlapius ir juos vaškavo. Tokios technikos Europoje taip pat nebuvau matęs", - konkurso įspūdžiais dalijosi S. Kaminskas. Šiandien floristų Klaipėdoje vėl nėra - jie išvyko dalyvauti "Žemės meno" konkurse Barselonoje.