Gegužės pradžia – tinkamas laikas prisiminti mūsų raštiją ir jos kūrėjus. Prieš savaitę šeštadienį sukako 101 metai nuo spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimo. Dėl plačiai aptartos istorinės specifikos lietuvių raštijos tradicija klostėsi komplikuotai ir originalių knygų lietuvių kalba, arba lituanistinės literatūros, praeityje nebūta taip gausu, kaip panašaus pobūdžio leidinių, pavyzdžiui, germanistikos, Vakarų Europoje.

Tačiau kad ir kaip ten būtų, per daugiau kaip puspenkto šimto mūsų spausdinto žodžio metų rašytojų, mokslininkų, dvasininkų, visuomenininkų pastangomis buvo suformuota visavertė literatūra, vienaip ar kitaip lėmusi mūsų visuomenės ar atskirų jos sluoksnių dorovines, estetines, filosofines aspiracijas. Spausdinto žodžio reikšmės neįmanoma pervertinti. Visais laikais iki pat mūsų dienų knyga, solidžioji periodika buvo ir vis dar yra pagrindinės idėjų sklaidos priemonės. Net nepaisant pastaraisiais dešimtmečiais įsigalinčios elektroninės žiniasklaidos eros.

Kaip ir kiekvienoje veiklos srityje, mūsų raštijoje būta ir iškilių, radusių platų atgarsį veikalų, ir nepakankamai įvertintų ar nepelnytai pamirštų darbų. Kasdieniame gyvenime mes retai tesusimąstome apie tai, kad didžia dalimi mūsų tautos kelias nulemtas ne vien konkrečių istorinių aplinkybių, bet ir tam tikrų to kelio ženklų, orientyrų, nurodytų iškiliausių kūrėjų raštuose. Tačiau vis vien dažno lietuvio sąmonėje yra įsirėžusios kelios ar keliolika mūsų tautos šviesuolių pavardžių, kurios neišvengiamai būna išvardytos, kai kalba pasisuka apie didžiausią įtaką mūsų asmeninei bei visuomeninei sąmonei padariusius minties ir rašto žmones, gentainius. Žinoma, improvizuoti vertinimai rečiau paremti nuoseklia analize, dažniau – intuicija ir kasdiene patirtimi.

Todėl, norėdami gauti objektyvesnį vertinimą, dešimties lietuvių intelektualų, raštijos žinovų, galinčių pamatuotai vertinti savo pirmtakų darbų visuomeninį svorį, paprašėme pateikti po dešimt, jų nuomone, didžiausią įtaką tautinei savimonei ir visuomeninės minties raidai padariusių lietuvių mąstytojų pavardžių. Pagal autorių minėjimo dažnumą sudarėme išvestinį sąrašą, kuris, tikimės, gana tiksliai atspindi tų autorių intelektinio įnašo mastą. Taigi Egidijaus Aleksandravičiaus, Jūratės Baranovos, Alfredo Bumblausko, Viktorijos Daujotytės, Leonido Donskio, Sigito Gedos, Broniaus Genzelio, Romualdo Ozolo, Krescencijaus Stoškaus, Arvydo Šliogerio bendrai įsivaizduojama plejada atrodo štai taip: Simonas Daukantas, Stasys Šalkauskis, Arvydas Šliogeris, Adolfas Šapoka, Juozas Girnius, Mikalojus Daukša, Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Maceina, Edvardas Gudavičius. (Tiek pat kartų paminėti autoriai surašyti chronologiškai.)

Iš viso vertintojai nurodė 34 vertas paminėti pavardes. Be dešimties iškiliausių autorių, daugiau nei po vieną kartą dar buvo paminėti J.Greimas, V.Kavolis, J.Keliuotis, V.Kubilius, V.Kudirka, J.Marcinkevičius bei Cz.Miloszas (Č.Milošas).

Simono Daukanto „Būdas senovės lietuvių ir žemaičių”, Stasio Šalkauskio „Lietuvių tauta ir jos ugdymas”, Arvydo Šliogerio „Būtis ir pasaulis”, Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija”, Juozo Girniaus „Žmogus be Dievo” yra tie veikalai, kurie tiesiogiai ar ne tiesiogiai veikia mūsų gyvenimus. Tiesiogiai – kai knygas atsiverčiame ieškodami atspirties, netiesiogiai – per taip pat ir svarbiausių tekstų paveiktą mūsų mentalitetą, lemiantį net ir kasdienę mūsų elgseną.

Taip pat daugelis „Atgimimo” talkininkų nurodė ir, jų manymu, nepakankamai įvertintus, nepelnytai pamirštus ar dar neatrastus lietuvių mąstytojus ir visuomeninės minties puoselėtojus. Tarp jų, deja, atsidūrė Levas Karsavinas, Vosylis Sezemanas, Juozas Keliuotis, Zenonas Norkus, Mykolas Riomeris, Arūnas Sverdiolas. Gal iš tiesų dabar ne jų metas.

Pačių įvairiausių knygų reitingų skelbimas yra sena Vakarų, ypač anglosaksų kraštų, tradicija. Mes apskritai gyvename TOP 10, TOP 100 ir pan. laikais. Internete galima rasti kuo keisčiausių „pačių pačių” sąrašų. Štai vien Google paieškos sistema į užklausą „top 10” duoda beveik pusketvirto šimto milijonų nuorodų. Bene didžiausią jų dalį sudaro reklaminės paskirties „geriausių” arba „populiariausių” vartojimo reikmenų sąrašai. Tačiau, kaip pabrėžia, pavyzdžiui, „The New York Times Books Review” sudarytojai, „nors reklaminių manipuliacijų vertinimai intelektiniame diskurse paprastai turi neigiamą atspalvį, geros knygos reklama dar niekam nepadarė žalos”.

Tad ir mes esame įsitikinę, jog Lietuvoje knygų, skaitymo propagavimas galėtų būti kur kas aktyvesnis ir kryptingesnis. Viliamės, jog, paskelbdami reikšmingiausių tautos savimonei raštijos milžinų „Top 10”, nors šiek tiek prisidedame prie bendro reikalo domėtis mūsų raštijos aukso fondu, skatinti minties darbą.

Svarbiausių autorių dešimtukas:

1. Simonas Daukantas
2. Stasys Šalkauskis
3. Arvydas Šliogeris
4. Adolfas Šapoka
5. Juozas Girnius
6. Mikalojus Daukša
7. Albertas Vijūkas-Kojelavičius
8. Jonas Basanavičius
9. Antanas Maceina
10. Edvardas Gudavičius