Vertybės
Jau keletą metų po Europą keliaujanti ir šiuo metu Rygą pasiekusi Skandinavijos dizaino paroda ne tik atskleidžia šiaurietiškojo dizaino svarbą šių dienų kultūros kontekste, bet ir paneigia daugelį su juo susijusių mitų bei stereotipų. Kad iš naujo pažvelgtume į šiandieninius ir jau gerai žinomus meno kūrinius, jie suskirstyti ne pagal naudojimo sritis ar gamybos medžiagas, o pagal italų filosofo Gaivino kadaise apibrėžtas pagrindines 3-iojo tūkstantmečio vertybes: lengvumą, greitumą, tikslumą, vaizdingumą, gausumą ir pastovumą.
Šlovinga praeitis
Apie Skandinavijos dizainą pasaulyje imta kalbėti 1951 metais, kai pirmoji bendra Šiaurės šalių dizaino paroda buvo atidaryta Londone. Po karo atsigaunančioje Europoje bei JAV lengvos, demokratiškos ir, svarbiausia, nebrangios buities aplinkos idėja sulaukė didžiulio populiarumo. Dizainas tapo ne tik Šiaurės šalių gyventojų savimonės dalimi, bet besiplėtojančio vėlyvojo modernizmo varikliu. Kai kurie gaminiai tapo tikrų tikriausiomis moderniomis buities ikonomis, kuriuos Šiaurės šalių pramonė jau daugelį metų tiekia į pasaulio rinkas. Pavyzdžiui, Danijoje "Dizaino klasikos" prizą kasmet pelno gaminys, serijiniu būdu gamintas ne mažiau kaip 25 metus.
Tokios sėkmės šaknų reikėtų ieškoti tarp itin racionalios šiaurietiškos buities sanklodos, nuolatinio kuklių resursų taupymo, ypač glaudžių ryšių su gamta ir galiausiai -protestantiškame nuosaikume. Šiuos bruožus pirmiausia išgarsino Aivaro Aalto, Hanso Wegnerio ir kitų nagingų meistrų sukurti mediniai baldai. Vėliau juos pakartojo ir kitų sričių gaminiai: Tapio Wirkkalos stildo vazos, Maijos Isolos audinių raštai, Kajaus Francko porcelianiniai indai ir net kur kas sudėtingesni gaminiai, tokie kaip Sbcteno Sasono fotokameros bei Jacobo Jenseno muzikos grotuvai. Daugumą šių objektų galima pamatyti parodos skyriuje, pasakojančiajame apie Skandinavijos dizaino raidą.
Naujojo dizaino bruožai
Naujojo dizaino vizualinį bei fizinį lengvumą parodoje pabrėžia šiuolaikiniai gaminiai, tokie kaip Ilkkos Suppaneno sofa "Skraidantis kilimas" bei Jono Bohlino šviestuvas LIV. Naujausios medžiagos bei technologijos čia derinamos su aiškia formų semantika. Greitį demonstruoja gyvenimo spartą ir mobilumą rodantys objektai -dulkių siurbliai-robotai "Trilobite", taip pat keliautojų aprangos detalės, tokios kaip populiarioji Jono Blankingo kuprinė "BoblBee".
Funkcionalumas ir dizainas paprastai siejamas su daikto naudojimo, judesių bei operacijų tikslumu. Čia lemiamą vaidmenį atlieka ištobulinta ergonomika, kuriai Šiaurės šalyse nuo seno buvo skiriama itin daug dėmesio. Pavyzdžiui, kuriant "Bahco" firmos rankinius instrumentus, ergonomikos arba darbo efektyvumo mokslus studijuoja ne tik projektuotojai, juos turi išmanyti net ir pardavėjai-mažmenininkai!
Puikiai gula į rankas ir kiti parodoje rodomi daiktai: Martino Fougnerio keraminiai stalo įrankiai, Sveno-Erico Juhlino kavinukai ir netgi Thomaso Krause mineralinio vandens buteliai.
Priešingai nusistovėjusiai nuomonei apie skandinavų buities spalvinį nuobodumą, naujieji gaminiai rėžia akį spalvų bei geometrinių figūrų ryškumu. Pritaikiusi elektroninę komunikaciją rūbų dizainerė Pia Myrvold netgi leidžia vartotojui pačiam kurti drabužio spalvinį sprendimą iš siūlomų detalių bei grafinių motyvų - tik vėliau reikia turėti drąsos vilkėti savo kūrinį. Aktyvios spalvos pasirenkamos ir kitų dekoratyvinių objektų kompozicijoms kurti.
Žodžiu "multiplicity" galima įvardyti ne tik gausą, bet ir naudojimo įvairovę. Struktūros lankstumas ar modulinis ryšys nuo seno buvo skandinavų dizaino sritis, o pastaraisiais metais prie jo prisidėjo ir elektroninių sistemų universalumas, labiausiai pasireiškęs per mobiliojo ryšio priemones, tarp kurių skandinavų "Nokia" ir "Ericsson" - neginčijami lyderiai tiek dizaino, tiek tyrimų srityje.
Ironiškas žvilgsnis
Tam, kad sugriautų nusistovėjusį mitą apie savo rimtumą, skandinavų dizaineriai parodoje pateikė keletą ironiškų, postmodernizmu dvelkiančių dailės kūrinių. Dekoratyviniai arba semantiniai bruožai juose ryškiai užgožė įprastą pragmatiškumą ir demonstravo santūrų šiaurietišką humoro jausmą. Tarp šio skyriaus eksponatų -pabrėžtinai sentimentalūs šviestuvai - Liselottės Risell "Old news lamp" bei Alexanderio Lervino "Tree of fiberlights", ironiški papuošalai "Carrot-brooche" (dizaineris Konradas Mehus), keistoka Ditte Hammerstrem instaliacija, skirta "žmogui, kuris nori būti išgirstas", keletas įdomių liaudies buities detalių interpretacijų bei ekstravagantiški drabužiai, pasiūti iš ne visai tam tinkamų dalykų, tarkim, vyriškų kaklaraiščių (dizaineriai Bara ir Hrafnhildur Hemgeirsdottir).
Visi šie eksponatai parodė ne vien autorių šmaikštumą, bet ir didžiulį potencialą, slypintį tarp praplėstų išraiškos priemonių. Belieka tikėtis, kad būsimi vartotojai deramai įvertins kūrėjų humorą...
Išplito
Nepaisant visų nuogąstavimų, skandinavų dizainas imlus ir gyvybingas, sugebantis prisitaikyti prie vartotojų norų bei ekonomikos realijų. Ar pastebėjote, kad straipsnyje nenurodžiau projektų kilmės šalių? Paroda dar sykį parodė, kad kultūriniu fenomenu tapęs skandinavų dizainas vienodai puošia visų Šiaurės šalių buitį ir propaguoja jų kultūrą visame pasaulyje.
