Liberalų demokratų teigimu, Europos Sąjungos valstybės senbuvės suvokė, jog investavus į žmogiškuosius išteklius investicijos grįžta: išprususi jaunoji karta toliau kuria visuomenę ir atiduoda duoklę ją parėmusiai vyresniajai kartai. Anot Seimo narės M.A.Pavilionienės, Lietuvos mokslininkai pesimistiškai prognozuoja, kad 2010-2020 metais Lietuva galės skirti 2 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) studijoms ir mokslui, todėl Lisabonos strategijos tikslai atrodo nepasiekiami.
"Jei abejingai stebėsime Lietuvos Vyriausybės ir politikų neveiklumą studijų ir mokslo atžvilgiu, pasmerksime savo kraštą atsilikimui ir po 10 metų kalbėsime ne apie Lietuvos aukštąjį mokslą, o apie amatų mokyklas", - įsitikinusi M.A.Pavilionienė.
Anot jos, liberalai demokratai pasisako už valstybės ir verslo paramą aukštajam mokslui. "Deja, kol verslininkai Lietuvoje nėra aukštojo mokslo mecenatai, Vyriausybė turėtų ieškoti aukštųjų mokyklų finansavimo šaltinių - uždaryti silpnas kolegijas ir universitetus, jungti universitetus, mažinti studijų programas finansuojant kokybiškiausias iš jų, tęsti institutų integraciją į universitetus, mažinant išlaidas administracinėms reikmėms", - mano Seimo narė M.A.Pavilionienė.
Komentuodama mokslininkų pastangas ieškoti aukštojo mokslo sistemos tobulinimo kelių, M.A.Pavilionienė teigia, kad didžiausią nerimą kelia Mokslo tarybos siūlomas projektas - "kategoriškas ir nesiskaitantis su kruopščiai rengtu Aukštojo mokslo įstatymu ir pozityviomis aukštojo mokslo pertvarkos pusėmis".
Anot jos, projektą pristatęs docentas Vytautas Nekrošius reikalauja, kad valstybė neribotų studentų skaičiaus, o universitetai turėtų teisę apmokestinti studentus taip, kaip nusprendžia pačios mokyklos. Parlamentarės pastebėjimais, projekte siūloma įteisinti socialinę diskriminaciją - rengti atskirus stojimo konkursus ir sutartis tiems, kurie gali mokėti visą studijų kainą; teikti paskolas atsižvelgiant į tėvų ekonominę padėtį, o ne į studentų pažangumą, atsisakyti stipendijų ir tas lėšas nukreipti į paskolų fondą.
"Įteisinus turčių ir skurdžių kastas, būtų nepaisoma ir studento asmenybės laisvės, išsaugoma vaikų ekonominė priklausomybė nuo tėvų, projekte neaptariama našlaičių situacija", - teigė M.A.Pavilionienė.
Pasak Seimo narės, pastarajame projekte slypi universitetų administracijos nežabotos laisvės ir korupcijos tikimybė, nes jame nepateikiamas universiteto lėšų skaidraus disponavimo mechanizmas, nieko nesakoma, ar bus didinami atlyginimai dėstytojų, dirbančių su skirtingos turtinės padėties studentais.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidento Viačeslavo Palkevičiaus teigimu, sistemos reforma turėtų būti pradėta vykdyti nuo turimų lėšų efektyvesnio panaudojimo ir galimo privataus sektoriaus įtraukimo į aukštąjį mokslą, bet neeiti lengviausiu keliu, renkant pinigus iš studentų ir jų tėvų.
"Vargu, ar šiuo metu naujų mokesčių už mokslą įvedimas pakeistų aukštojo mokslo situaciją, nes sistema nesutvarkyta, aukštosios mokyklos nėra atskaitingos visuomenei, be to, neefektyviai naudojamos lėšos. O paskolos už mokslą yra to paties mokėjimo už mokslą atidėjimas. Todėl siūlymus įvesti naujus mokesčius galima vadinti švietimo pavertimu preke", - mano V.Palkevičius.