Vyriausybė paskutinę minutę buvo priversta padaryti kelias nuolaidas aukštiems Britanijos parlamento rūmams, ir po to Lordų rūmai pritarė šiam projektui, kuris taip pat gavo karališkąjį pritarimą. Žemieji Bendruomenių rūmai buvo pritarę projektui jau anksčiau.
Viena D.Blunketto padarytų nuolaidų buvo pašalinti projekto dalį, kuri apibrėžė religinės neapykantos kurstymą kaip nusikaltimą.
Šiuo įstatymo straipsniu Londonas norėjo pabrėžti, kad projektas yra nukreiptas prieš terorizmą, o ne islamą.
Tačiau oponentai tvirtino, kad draudimas kurstyti gali pažeisti žodžio laisvę, ir Lordų rūmai atmetė projekto dalį 234-ais prieš 121 balsą.
Lordų rūmai taip pat balsavo už tai, kad šiuo įstatymu išplėsti policijos įgaliojimai galiotų tik su terorizmu ir nacionaliniu saugumu susijusiais atvejais.
Vyriausybė jau sutiko, kad Slaptosios tarybos komitetas dvejų metų laikotarpiu galės peržiūrėti šį įstatymą, o jo išvadas svarstys parlamentas.
Nepaisant šių nuolaidų, vyriausybė pasiekė, kad esminiai straipsniai iš įstatymo nebūtų pašalinti.
"Mes labai patenkinti. Jaučiame, kad gavome iš esmės tokį projektą, kokio norėjome, ir kad mūsų galimybės veiksmingai kovoti su terorizmu bei su juo susijusiais nusikaltimais išaugo", -pareiškė Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai.
D.Blunkettas teigė, jog pagrindinis šio įstatymo tikslas esąs užtikrinti "didesnį saugumą bei nuraminti visuomenę", ir kad vyriausybė to siekia, įgydama "saikingai bei atsakingai naudotinus įgaliojimus".
D.Blunkettas taip pat sakė, kad sulaikymas be teismo bus taikomas tik "labai nedidelei grupei" asmenų, kuriuos saugumo tarnybos jau yra įvardijusios kaip potencialiai pavojingus.
Nurodydama į susiklosčiusią nepaprastą padėtį, Didžiosios Britanijos vyriausybė paprašė patvirtinti išimtį iš Europos žmogaus teisių įstatymų, kuri leis jai be teismo sulaikyti įtariamuosius.
Tokiu išimtiniu įgaliojimu vyriausybė anksčiau jau naudojosi per Antrąjį pasaulinį karą, 1991 metų Persijos įlankos karą.