Jokio mano asmeninio intereso nebuvo - nei aš eisiu į aukštąją mokyklą dėstyti, nei ruošiuosi būti aukštosios mokyklos direktoriumi. Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė gavo skundą iš Kauno technologijos universiteto profesoriaus dėl diskriminacijos pagal amžių, todėl aš ėmiausi šių pataisų", - trečiadienį Eltai teigė A.Sysas.

Šiuo Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo projektu, kaip teigiama aiškinamajame rašte, naikinamos diskriminacinės pagal amžių nuostatos. Be to, aukštųjų mokyklų dėstytojus ir mokslo darbuotojus į pagrindines pareigas siūloma skirti nuolatiniam, o ne terminuotam darbui.

Trečiadienį šias pataisas svarstęs Žmogaus teisių komitetas pritarė abiem parlamentaro siūlymams, o Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė amžiaus ribojimo dėl pareigų panaikinimui.

Socialdemokrato teigimu, kai kas įžvelgia grėsmę, kad pakeitus įstatymą bus ribojamas jaunų žmonių priėmimas dirbti, tačiau susidariusi situacija, anot jo, ir dabar neskatina jaunimo siekti akademinės veiklos. Pagrindinės tokios situacijos priežastys - finansinės ir neskatinančios pilietinės visuomenės brandos.

"Priežastys finansinės. Doktorantas, turintis šeimą, negali jos išlaikyti. Todėl baimė, kad vieni veteranai dirbs, nepagrįsta. Dabartinė padėtis neskatina pilietinės bendruomenės kūrimosi", - sakė A.Sysas.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose dėl siūlomų pataisų abejojama, ar maksimalios amžiaus ribos nustatymas yra diskriminacija. Pagal jas, įstatymais yra nustatyta valstybės tarnautojų, teisėjų, prokurorų, kitų statutinių valstybės tarnautojų, diplomatų ir kitų atitinkamą darbą dirbančių asmenų maksimali amžiaus riba. Todėl diskriminacija neturi būti laikomi apribojimai, jeigu jie susiję su konkrečiam darbui keliamais reikalavimais, pavyzdžiui, profesine kvalifikacija.

Be to, teisininkai pasiūlė projekte sureguliuoti dėstytojų eilinių atestacijų sąlygas ir tvarką. A.Syso teigimu, Socialinių reikalų ir darbo komitete priimtas žodinis susitarimas, kad eilinės atestacijos būtų rengiamos kasmet.

Nagrinėjant pataisos projektą pagrindiniu paskirtas Švietimo ir kultūros komitetas sudarė darbo grupę, kuri aptariamus klausimus ketina išnagrinėti detaliau.

Pagal dabar galiojantį įstatymą asmenys į aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai.

Penkerių metų kadencijos terminas, kuris nustatytas dėstytojų kvalifikacijai tikrinti, pasak socialdemokrato, yra nepagrįstas, nes kvalifikacija turi būti tikrinama atestacijos būdu. Tokiu būdu, kaip teigiama, galima patikrinti ir vyresnio kaip 65 metų asmens galimybes eiti vienas ar kitas pareigas.

Pasibaigus kadencijai aukštosios mokyklos dėstytojas ar mokslo darbuotojas vėl gali dalyvauti viešame konkurse toms pareigoms eiti. Laimėjęs konkursą trečiai kadencijai profesorius aukštojoje mokykloje gali likti dirbti iki jam sueis 65 metai. Šiuo metu gali būti rengiamos tik neeilinės atestacijos.

Vyresni nei 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai akademinės tarybos pritarimu gali sudaryti terminuotas 3 metų darbo sutartis ir jas vėliau pratęsti. Aukštųjų mokyklų ir jų padalinių vadovais ar jų pavaduotojais gali būti ne vyresni kaip 65 metų asmenys.

Įstatymo projekte numatoma, kad dėstytojų ir mokslo darbuotojų sutikimu terminuotos darbo sutartys būtų keičiamos į neterminuotas. Tačiau ši nuostata nebūtų taikoma, jei dėstytojas priimtas nepagrindinėms pareigoms.