"Teisinės pagalbos reforma tik pradėta, o rezultatus ir pirmuosius apibendrinimus darysime lapkričio mėnesį", - kalbėjo teisingumo ministras G.Bužinskas.
Pasak advokatų tarybos pirmininko R.Andrikio, "šiandien dar sunku pasakyti, kaip ir kiek žmonės naudosis teisine pagalba, todėl rezultatus, kaip viščiukus, skaičiuosime rudenį".
Kaip jau skelbta, šių metų gegužės 1 dieną įsigaliojo Teisingumo ministerijos parengtas ir Seimo priimtas naujas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šis įstatymas nustato dviejų lygių teisinę pagalbą - pirminę ir antrinę.
Pirminė teisinė pagalba - tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengimas. Be to - tai ir patarimai dėl ginčų sureguliavimo be teismo. Kvalifikuoti teisininkai taip pat gali padėti parengti taikos sutartį. Tačiau naudojantis šia pagalba negalima tikėtis, kad asmens interesai bus ginami ir teisme.
Antrinė teisinė pagalba - tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, taip pat atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, jeigu baudžiamajame procese buvo reiškiamas civilinis ieškinys.
Pasak Teisingumo ministerijos atstovo, pirminę teisinę pagalbą nemokamai turi teisę gauti visi Lietuvos piliečiai, kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvoje bei kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.
Norint gauti pirminę teisinę pagalbą, neprivaloma deklaruoti savo pajamų ir turto. Tereikia kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto po kreipimosi. Jei nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą turi būti pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos.
Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda, kuri gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Jeigu paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis specialistas jam padeda surašyti ar pats surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Antrinę teisinę pagalbą asmenys gauna tik tais atvejais, kai jų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Tiesa, įstatyme nurodyti asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas. Tai nukentėjusieji dėl nusikaltimų metu atsiradusios žalos atlyginimo bylose, asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą arba jei jie yra valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose ir kai kurie kiti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apmokamos, atsižvelgiant į asmenų turto ir pajamų lygį. Šiuo požiūriu išskiriami tik du asmens turto ir pajamų lygiai: pirmasis - kai valstybė garantuoja ir finansuoja 100 proc., antrasis - kai finansuojama 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.