Emigracijos suaktyvėjimą pajuto ir daugelio Lietuvoje veikiančių įmonių vadovai. “Per metus išvažiavo keli procentai mūsų įmonės darbuotojų – tai daugiausiai jaunesni žmonės. Iš jų du žmonės iš administracijos, su aukštuoju išsilavinimu, o kiti – vidutinės kvalifikacijos darbuotojai”, - teigė “Vilniaus baldų” gamybos direktorius Eligijus Strigauskas.
Pirmauja statybininkai ir gamybininkai
Įvairios apklausos rodo, kad daugiausiai iš Lietuvos emigruoja statybinkų, nuo jų nedaug atsilieka gamybos įmonių darbuotojai. “Emigruoja įvairių profesijų žmonės, tačiau statybininkų išvažiuoja bene daugiausiai. Tikriausiai todėl, kad jiems lengviau rasti darbą, be to, jiems nebūtinos gilios užsienio kalbos žinios”, - tvirtino R.Rudzkis.
Tikriausiai net neverta klausti, kodėl lietuviai emigruoja. Daugelis iškart įvardys vieną tikrai svarbią priežastį – užsienyje galima daugiau uždirbti. Novegijoje dirbantis Romas sako šioje šalyje galintis uždirbti bent du kartus daugiau negu gimtinėje. „Ten gali per mėnesį uždirbti 4000 ar net 4500 litų“, - tikino jis. „Vilniaus baldų“ gamybos direktoriaus nuomone, jų įmonę žmonės palieka taip pat tikėdamiesi svečiose šalyse daugiau uždirbti.
Būtent dėl didesnio atlyginimo vilnietis Martynas buvo išvažiavęs padirbėti į Jungtines valstijas. Nors darbas ten nebuvo lengvas sako grįžtų, tačiau kol kas jį sulaiko šeima ir neblogas darbas Lietuvoje. „Man tai labai keista: ten dirbi paprastą darbą, kuris nereikalauja nei žinių, nei įgūdžių, o uždirbi kur kas daugiau negu Lietuvoje, kur dirbi normalų darbą, reikalaujantį žinių“, - teigė Martynas.
Tiesa, emigracijos banga po truputį išjudina atlyginimus ir Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad per parėjusius metus bene labiausiai atlyginimus kilstelėjo būtent statybų ir gamybos sektorius. Ekspertai prognozuoja, kad per metus šiuose sektoriuose algos padidės dar 5-7 procentais.
Motyvacijos priemonės
Kad ir kaip verslininkai gražiai kalbėtų apie atlyginimų didinimą, jie patys sutinka, kad su ekonomiškai stipresnėmis šalimis konkuruoti sudėtinga. O palyginti nežymus algos kilstelėjimas dažnai tampa neveiksmingu. „Jeigu atlyginimą pakeli šimtu litų, tai veikia du mėnesius, o vėliau žmogus prie šito lygio pripranta, padidėja jo vartojimo išlaidos ir tai jo nebemotyvuoja“, - pažymėjo žmogiškųjų išteklių vystymo specialistas Remigijus Savickas.
Verta susimątyti, ką lietuviai gauna svetur, ir ko negauna čia. Ar yra vilties pakėlusius sparnus sulaikyti? „Užsienyje darbuotojams rodoma daugiau dėmesio, Lietuvoje to vis dar trūksta“, - tikino R.Savickas.
Kita vertus, užsienyje skiriasi ir požiūris į darbą: darbas nėra normuojamas – žmogus gali dirbti tiek, kiek pajėgia. „Ten visiškas kapitalizmas: jeigu viešbutyje dirbi ir nori išeiti parūkyti, tai turi pažymėti specialioje kortelėje, kad 15 minučių rūkysi. Kadangi tą laiką nedirbi, tai už jį niekas ir nemoka“, - pasakojo JAV dirbęs Martynas.
Nors ekonomikos ekspertai ir verslininkai sutinka, kad daugelis lietuvių emigruoja dėl per mažų atlyginimų, kai kurie jų mano, kad vien tik didinti atlyginimus nepakanka, esą reikia kurti specialias darbuotojų motyvavimo programas. Kai kurios įmonės tai ir daro. Darbuotojams siūlomi atlyginimai, kurie tiesiogiai priklauso nuo įmonės rezultatų, kaupiamasis gyvybės draudimas ar net dalis įmonės akcijų. „Aš manau, kad visos šios priemonės, taikomos kartu, yra veiksmingos, tačiau pavieniui jos neturi prasmės“, - teigė „Constructus“ rinkodaros ir pardavimų direktorius Marekas Kovalevskis. „Specialistai nori tapti akcininkais. Akcijų opcionas leidžia pasijausti savininku, galinčiu priiminėti sprendimus“, - pritarė R.Savickas.
Tačiau šalia tokių apčiuopiamų ir finansiškai pamatuojamų motyvacinių priemonių esama ir kitų, specialistų tvirtinimu, ne ką mažiau efektyvių. Svarbu tik laiku ir vietoje jas panaudoti. Specialistai tikina, kad įmonių vadovai turėtų keisti požiūrį į darbuotojus, stengtis juos motyvuoti. „Rankos paspaudimas darbininkui – tai irgi motyvavimas. Po to tas žmogus gali tris mėnesius visiems girtis, kaip jis gerai pasijuto“, - tikino žmogiškųjų išteklių vystymo specialistas. Anot jo, ne mažiau veiksmingos motyvavimo priemonės – picų vakarėliai ar nemokami pietūs darbuotojams, taip pat smulkios dovanėlės už tinkamą poelgį ar gerai atliktą darbą. Tačiau darbuotojai mano, kad šios priemonės nuo emigracijos bangos neišgelbės. „Nemanau, kad nemokami pietūs gali ką nors paskatinti. Vienintelė motyvacija – pinigai. Žmonės nori tiesiog normaliai gyventi, o tam reikia pinigų, kurių Lietuvoje niekas nesirengia mokėti“, - tvirtino Martynas.
Nesurenkami mokesčiai
Kuo daugiau lietuvių išvažiuoja, tuo tėvynėje daugiau laisvų darbo vietų. Nedarbas mažėja. Tačiau ekspertai prognozuoja lėtesnį ekonomikos augimą, o kai kurie jau atvirai prabilo apie artėjančią krizę.
Emigrantai šalies ekonomikai atneša ir naudos Dalis jų arba jų artimieji tėvynėje išleidžia svetur uždirbtus pinigus. Bet lazda turi du galus. Mat didelė dalis užsienyje uždirbtų pinigų į mūsų šalį patenka nesumokėjus mokesčių į valstybės iždą. “Turbūt būtų labai žavu, jeigu visi deklaruotų pajamas ir sumokėtų mokesčius valstybei. Deja, šešėlinė ekonomika egzistuoja tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Iš užsienyje dirbančių pajamas deklaravo keli tūkstančiai asmenų. Aišku, žinant kiek jų yra išvykę, tai nelabai didelis procentas”, - pažymėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Edita Janušienė.
Kai kurie svetur uždarbiaujantys lietuviai mokesčius sumoka ten, kur dirba. Tačiau neretai mokesčiai skiriasi, todėl grįžus tėvynėn tenka sumokėti trūkstamą dalį. Mokesčių vengėjai demaskuojami pagal įvairius turto registrus bei iš bankų gautą informaciją apie gyventojų sąskaitas ir pinigų srautus. “Mes jau išaugom iš to amžiaus, kad tikėtume naiviomis pasakomis apie mirusių močiučių dovanas. Mokėtojas turi pateikti įrodymus, iš kur jis gavo tas pajamas”, - pažymėjo E.Janušienė. Tačiau, anot jos, mokesčių inspektoriai negaudo tų, kurie parsiveža pinigų “tik pravalgymui”, esą mokesčių inspekcija turi resursų tik stambioms žuvims pagauti.