Neseniai pažįstamas pasakojo komiškai liūdną istoriją, kaip prieš keletą mėnesių gerai žinomoje baldų parduotuvėje nusipirko rašomąjį stalą. Jį surenkant paaiškėjo, kad trūksta vienos kojos. Pardavėjai trūkstamą detalę pažadėjo atvežti po... mėnesio. Vyras paprašė stalo koją paimti iš kito tokio pat komplekto, gulinčio bendrovės sandėlyje, tačiau darbuotojai paaiškino, kad negali ardyti pakuotės. Netekęs kantrybės pažįstamas nusprendė pats sumeistrauti trūkstamą detalę."Prabėgus kokiems trims mėnesiams, kai jau buvau pamiršęs šitą nelemtą istoriją, sulaukiu skambučio iš parduotuvės. Salono vadybininkas nepatenkintu balsu teiravosi, kada pasiimsiu savo koją, nes ji jau kelias dienas guli prie kasos. Teko pasakyti, kad "savo koją aš jiems dovanoju", - šypsojosi vyriškis.

Vartotojai teisūs

Tikriausiai kiekvienas bent kartą gyvenime turėjo keblumų pirkdamas baldus. Vien Vilniuje per praėjusius metus į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją kreipėsi 57 vartotojai. Tik devynių pirkėjų skundai buvo nepagrįsti. Daugiausia skundų - 17 - inspekcija gavo dėl minkštųjų baldų kokybės: trūko detalių, sulūžo transformavimo mechanizmai ir baldo rėmas, deformavosi minkštoji dalis, baldas girgždėjo, kai kurių baldų čiužiniuose net atsirado pelėsio. Šiek tiek mažiau pirkėjai skundėsi korpusiniais ir pagal užsakymą pagamintais virtuvės baldais.

"Skundų dėl nekokybiškų baldų kiekvienais metais vis daugėja. Pernai nepatenkintų vartotojų pareiškimų sulaukėme du kartus daugiau nei 2003 metais. Nemanau, kad baldininkai pradėjo prastesnius baldus gaminti, tiesiog vis daugiau vartotojų žino savo teises ir nebijo jomis pasinaudoti", - mano Liubovė Grabusova, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausioji valstybinė inspektorė.

Tačiau, pasak jos, verslininkai dar nenoriai vykdo garantinius įsipareigojimus, nesuteikia išsamios informacijos apie gaminį, neatsako į vartotojų prašymus ir neskuba ištaisyti trūkumų.

Abejonės dėl kokybės

Tos pačios inspekcijos vyresnioji inspektorė Zene Giedrienė, ne kartą tyrusi vartotojų skundus dėl nekokybiškų baldų, žmonėms pataria būti gudriems, budriems ir gerai žinoti vartotojo teises.

"Anksčiau visi baldai būdavo sertifikuojami. Tai reiškė, kad daiktas yra saugus, ilgaamžis, nekenksmingas. Dabar šis sertifikatas neprivalomas. Lietuvoje taip pat nėra baldų saugumą reglamentuojančio teisės akto. Tiesa, kai kurie gamintojai ir pardavėjai, ypač tie, kurių produkcija ir prekės ženklas yra garsūs, rūpindamiesi klientu ir įmonės prestižu sertifikuoja savo gaminius. Taip vartotojas gali būti tikras, kad baldai yra saugūs ir kokybiški. Kitu atveju tenka vadovautis kone šeštuoju pojūčiu - ar jums iš pirmo žvilgsnio baldas atrodo patikimas ir saugus",- sako Giedrienė.

Lakoniška sutartis

Inspektoriai pabrėžia, kad dažnai vartotojai nukenčia dėl itin lakoniškos pardavimo ir pirkimo sutarties.

"Žmonės labai lengvai pasirašo pardavėjo iš anksto parengtą sutartį, kurioje paprastai aptariami tik piniginiai įsipareigojimai ir pristatymo terminai, o apie baldų kokybę ir saugą net neužsimenama. Teko matyti sutartį, kurioje įrašyta, kad pretenzijos dėl baldų kokybės priimamos tik jų pristatymo dieną. Vadinasi, pirkėjas negalės skųstis, jei brokas "išlįs" po kelių dienų; - pasakoja Grabusova. - Pirkimo ir pardavimo sutartyje reikėtų įrašyti normatyvinį dokumentą (standartą) ar jo žymenį, kurio reikalavimus atitiks baldai, taip pat detaliai išvardyti komplektaciją (jeigu baldai susideda iš kelių dalių), kokia naudojama furnitūra, medžiagos (spalva, faktūra, atsparumas trinčiai).

Jeigu baldai gaminami pagal užsakymą, projektas ar brėžinys taip pat turėtų būti sutarties priedu. Nesutarimus, kylančius dėl baldų kokybės, išspręstumėme lengviau, jeigu sutartyje būtų nurodytas LST 1345:1944 standartas "Baldų defektai. Terminai ir apibrėžimai", kuris neleidžia palikti tam tikrų defektų ant matomų baldo paviršių" (LST - Lietuvos standartas - red).

Tiesa, specialistai pripažįsta, kad ne taip paprasta priversti pardavėją pakeisti standartinę sutartį. Tokiu atveju vartotojas gali kreiptis į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą.

"Turėdami išsamią sutartį galime geriau apginti vartotojo interesus, nes žinome, kaip jie buvo pažeisti, - sako Grabusova. - Kitu atveju tenka remtis pagrįstais lūkesčiais - ko žmogus tikėjosi pirkdamas baldą ir ką gavo, o šiuo atveju įrodyti pretenzijas yra gerokai kebliau".

Nesilaiko žodžio

Taip pat derėtų žinoti, kad nesvarbu, kokį garantinį laiką suteikia baldų gamintojas ar pardavėjas (kartais garantija duodama vos keliems mėnesiams), pagal Civilinį kodeksą ji galioja dvejus metus. Todėl net pasibaigus pardavėjo suteiktai garantijai galite reikalauti sutaisyti ar pakeisti sulūžusį baldą, jei įrodysite, kad jį įsigijote jau su defektu.

Tiesa, nieko nepešite, jei sutartis bus žodinė. Nors Civilinis kodeksas žodinę sutartį prilygina rašytinei, tačiau savo tiesą teks įrodinėti teisme.

"Dažniausiai žodinės sutartys sudaromos baldus perkant turguje. Pardavėjai patikina, kad baldai yra kokybiški, pagaminti iš gerų medžiagų. Tačiau vėliau ginasi nieko panašaus nesakę, - pasakoja Giedrienė. -Perkant baldus salone daugelį svarbių baldo savybių pardavėjas ir pirkėjas aptaria žodžiu, o nepasiteisinus lūkesčiams mūsų galimybės apginti vartotoją esant tik žodinei sutarčiai labai ribotos".

Katalogai nuvilia

Specialistai teigia, kad nemažai vartotojų nusivilia užsisakę baldus iš katalogo.

"Baldus dažnai vėluoja pristatyti, jie neatitinka projekto ar sutarties sąlygų (blogai sukomplektuoti, netinkami matmenys, neatitinka apdailos spalva ir panašiai), - pasakoja Grabusova. - Todėl užsisakydami baldus iš katalogų įdėmiai perskaitykite sutartį, pareikalaukite, kad joje būtų surašyti tie svarbūs dalykai, kuriuos aptarėte su pardavėju: baldų matmenys, sudedamų dalių pavadinimai, kiekis bei jų tikslus žymėjimas ir panašiai. Jei ekspozicijoje nėra lygiai tokių pačių baldų, pasistenkite apžiūrėti kitus tos bendrovės baldus, pasiteiraukite, kokius saugos ir kokybės dokumentus pardavėjas turi".

Visa informacija apie baldus, kokybės garantija, baldų surinkimo, naudojimo ir priežiūros instrukcija turi būti lietuvių kalba.

Ar pirkti turguje?

Vis dar nemažai žmonių baldus perka turguose. Nors tai gali pasirodyti keistai, tačiau skundų dėl turguje pirktų baldų inspekcija sulaukia labai retai.

"Greičiausiai taip yra dėl to, kad žmonių, baldus perkančių turguje, poreikiai ir reikalavimai yra mažesni. Jie negaišta laiko skundų rašymams, o patys bando sutvarkyti sulūžusią detalę. Kiek teko girdėti, ir prekeiviai saugo savo reputaciją, todėl daug nesiginčydami ištaiso broką", - pasakoja Giedrienė.

Kalvarijų turguje savo gamybos baldais prekiaujantis Sigitas sako, kad jo klientai - vidutines pajamas turintys žmonės.

"Turguje baldus perka ir jaunas, ir senas, nes jie kainuoja 15-20 proc. pigiau nei parduotuvėje. Jaunai šeimai ar pensininkui tai didelė suma, -mano Sigitas, - o turguje galima rasti pigių ir kokybiškų baldų, tik reikia netingėti ir viską gerai apžiūrėti". Tačiau vyras, jau dešimtį metų turguje prekiaujantis baldais, pripažįsta, kad pirkėjas gali ir smarkiai apsigauti. Dažniausiai "nusvyla" susigundę itin maža kaina.

"Būna taip, kad baldus siūlo pirkti už tiesiog juokingą kainą. Pardavėjas paima 500 litų užstatą, o vėliau tiesiog dingsta ir gaudyk vėją laukuose. Taip pat ne visi turguje parduodami baldai yra kokybiški ir patvarūs. Sulūžus baldui žmogus ateina skųstis, o pardavėjas į akis rėžia, kad jo nepažįsta, pirmą kartą gyvenime mato. Todėl visada prašykite, kad pardavėjas duotų jums kvitą ar kokį kitą garantinį dokumentą", - pataria Sigitas.

Pasak prekeivio, turguose daugiausia prekiaujama įvairiose Lietuvos ir Lenkijos dirbtuvėlėse pagamintais baldais.