Buvo sužalotas
Privačios veterinarijos klinikos savininkė ir gydytoja Nijolė Jurevičienė nuo penktadienio vakaro savo klinikos beveik nepalieka. Čia ji turi unikalų pacientą - ruoniuką.
Daug įvairių naminių ir laukinių gyvūnų gydžiusi moteris teigia, kad ruonio tarp jų dar nebuvo. Iš pradžių skeptiškai vertinusi ruoniuko išgyvenimo galimybes, vakar vėlų vakarą dar budėjusi klinikoje N.Jurevičienė teigė dėl naujojo savo paciento gyvybės kovosianti iki galo.
Naują jos pacientą Palangos paplūdimyje netoli gelbėjimo stoties pastebėjo poilsiautojai. Jie pranešė kurorto veterinarijos tarnybai, o ši kreipėsi į gyvūnų globos tarnybą „Nuaras“.
Gyvūnas atrodė nusilpęs, po viršutine letenėle ir ant uodegos žiojėjo žaizdos.
„Nuaro“ darbuotojai kreipėsi į Lietuvos jūrų muziejų, tačiau šis atsisakė priimti nelaimėlį. Tada pagalbos buvo nutarta ieškoti privačioje veterinarijos klinikoje Klaipėdoje.
Gyvūnų globos tarnybos darbuotojai teigė, jog pas N.Jurevičienę dažnai veža įvairius sužalotus gyvūnus. Moteris juos gydo neprašydama jokio atlygio.
Maitins per zondą
Veterinarijos klinikoje žinduoliui gydytoja suleido imunitetą stiprinančių vaistų, sutvarkė žaizdą, bandė maitinti.
Vakar jis buvo apgyvendintas klinikos operacinėje ir artyn savęs prisileisdavo tik N.Jurevičienę. Gydytoja juokavo, jog mažylis ją tikriausiai laiko mama.
Nepaisant visų pastangų, ruoniuko būklė specialistams vakar kėlė nerimą - gyvūnas buvo silpnas, viduriavo.
Veterinarė susisiekė su Jūrų muziejaus darbuotojais, išklausė, kaip naująjį globotinį reikia prižiūrėti, susirašė maitinimo grafiką, kada ir kiek gramų košelės jis turėtų suryti.
Kad išgyventų, ruoniuką būtina maitinti per zondą.
Šis darbas reikalauja milžiniškos kantrybės. Kol pavyksta įvesti zondą, ruoniukas blaškosi ir kandžiojasi. N.Jurevičienė sakė apsisprendusi jo kaskart nebekankinti ir įvesti zondą per nosį. Tada tereikėtų sušvirkšti reikiamą kiekį žuvų tyrės.
Atkeliavo iš Rygos
Jūrų muziejuje šiuo metu auga panašaus amžiaus ruoniukė Nemirseta, kuri taip pat išgyveno tik specialistų pasiaukojimo dėka. Pradėjęs nuo tyrės, ruoniukas dabar jau bando valgyti žuvis.
Muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas mano, kad laukinių ruonių jaunikliams, patekusiems į specialistų globą, tikimybė išgyventi siekia apie 50 procentų.
Dažnai ruonių tėvu vadinamas A.Grušas pasakojo, kad ir Nemirseta, ir naujasis N.Jurevičienės augintinis į mūsų pajūrį atkeliavo iš Rygos įlankos. Būtent čia ruoniai žiemą veda vaikus, kuriuos dar ant ledo apie 20 dienų motinos maitina.
Išmeta bangos
A.Grušas spėja, kad šiemet Rygos įlankoje ledas buvo per plonas. Jis ištirpo greičiau nei įprasta, ir savarankiškai gyventi neišmokę ruoniukai per anksti atsidūrė vandenyje. Nemokėdami susirasti ir virškinti maisto ruoniukai žūsta. Nors jie galėtų porą mėnesių ir pabadauti, tačiau išgyvenimo tikimybę mažina nesusiformavęs riebalinis sluoksnis. Dėl šalčio ir alkio jaunikliai nusilpsta ir bangos juos išmeta į krantą.
A.Grušas mano, kad būtent taip atsitiko su Palangoje savaitgalį atrastu ruoniuku. Nors pradžioje buvo manoma, kad jaunikliui yra 2-2,5 mėnesio, specialistas spėja, jog mažyliui bus vos mėnuo.
Rastasis Baltijos dėmėtojo ruonio jauniklis, greičiausiai - patelė, vakar tesvėrė šiek tiek daugiau nei 8 kilogramus. Teigiama, kad savarankiškai išgyventi gali tik 60 kilogramų ruonis.
Šį pavasarį tai jau trečiasis ruonių jauniklis, rastas mūsų pajūryje. Kovo 24 dieną prie Karklės buvo surastas negyvas ruonio jauniklis, o kovo 31-ąją į Jūrų muziejų buvo atgabenta mažylė Nemirseta iš Nemirsetos paplūdimio.
Iki šiol neatstumdavo
Kad priklydusiais ruonių jaunikliais pasirūpina Jūrų muziejaus specialistai, buvo įprasta.
Prieš trejetą metų čia užauginta Nidos paplūdimyje rasta ruoniukė. Jai buvo skilęs žandikaulis. Nida pavadintą ruoniukę užaugino ir padovanojo Varšuvos zoologijos sodui.
Prieš keletą metų Giruliuose rastas Girulis iškeliavo atgal į Baltijos jūrą. Palangoje rasta Palangutė iki šiol gyvena muziejuje. Ji palikta reprodukcijai, nes, pasak A.Grušo, muziejuje gyvenanti ruonių banda gana sena.
Todėl keista, kodėl savaitgalį Palangoje rastai mažylei neatsirado vietos Jūrų muziejuje, kuriame specialistai turi patirties, kaip tokiais įnamiais pasirūpinti.
Bijo užkrato
Jūrų muziejaus atstovė spaudai Nika Puteikienė „Klaipėdai“ aiškino, kad muziejus yra kultūros, o ne gyvūnų globos įstaiga. Muziejuje nėra nei lėšų, nei patalpų laukinių gyvūnų karantinui, gydymui ir maitinimui.
Kaskart įsileisdamas laukinius gyvūnus Jūrų muziejus rizikuoja užkrėsti savo augintinius bei susilaukti baudų. Pagal veterinarijos taisykles čia neturi būti laukinių gyvūnų.
N.Puteikienė sakė, kad iki šiol visus priėmė iš geros širdies arba tiesiog nebeturėdami ką daryti. Vienas ruoniukas į muziejų net buvo atgabentas ir nuleistas tiesiog iš sraigtasparnio.
Atstovė spaudai mano, kad laukinių gyvūnų apsauga turėtų pasirūpinti ir lėšų tam skirti Aplinkos apsaugos ministerija.
Ruonių padaugėjo
Pasak A.Grušo, ruoniai tampa dažnais svečiais mūsų pajūryje, nes jų čia aptinkama beveik kasmet.
Specialistas teigė, kad tai galima paaiškinti pagausėjusia ruonių populiacija.
Šiuo metu Baltijos jūroje yra apie 20 tūkstančių ruonių. Anksčiau jų populiacija tesiekė 3-4 tūkstančius.
Specialistus džiuginantis ruonių gausėjimo Baltijos jūroje faktas kelia nerimą žvejams. Kartkartėmis priekrantės žūklavietėse į šiaurę nuo Palangos tinkluose jie randa sukandžiotų žuvų, suplėšytų tinklų. žvejai mano, kad tai ruonių darbas. Gyvūnai vienu metu buvo taip įsidrąsinę, kad užsikardavo ant Būtingės terminalo žarnų.
Mūsų jūroje pramogaujantys ruoniai smulkmena, palyginti su Švedija ir Suomija. Ten jie - kasdieniniai žvejų palydovai.
Nuo nepageidaujamų smagurių ginamasi net elektroninėmis baidyklėmis.