Ankstesniuose rinkimuose naudotos juodosios technologijos, dabar beveik nepjudo kandidatų. Nekeliama ir dirbtinų pavojų, nekuriama nesamų įvykių. Politologų teigimu, akivaizdu, kad tikrojo posto – prezidento kėdės siekia vos pora kandidatų.
„Šitoje kampanijoje kiekvienas kandidatas turi savo tikslus. Didžioji dalis kandidatų dalyvauja Europos parlamento rinkimuose, jie panaudoja šitą kampaniją kitiems rinkimams. Dar du kandidatai panaudoja būsimiems mero rinkimams, ir, manau, jie ir toliau nori būti merais. Realiai, tik D. Grybauskaitė ir A. Paulauskas rimtai kovoja dėl prezidento posto. A. Paulauskas posto siekia, matyt, dėl to, kad kažkada vos per plauką nelaimėjo“ – „INFO TV“ laidai „Info diena“ sakė Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas V. Dumbliauskas.
Darbo partijos kandidato Artūro Paulausko reklaminis klipas kiek paįvairino rinkimų kampaniją. „Artūro Paulausko klipas, kuriame juodai baltame fone aiškinama, kokia prezidentė bloga, o spalvotai – koks jis bus puikus ir vienys visus, yra ne juodosios, bet juokingosios technologijos kandidato, neturinčio jokių argumentų“, – „Info dienai“ sakė politikos apžvalgininkas V. Valentinavičius.
Pažeidimų šioje rinkiminėje kampanijoje fiksuojama mažai. Įtampos nėra. Pylos gavo trys kandidatai – Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas ir Bronis Ropė. A. Paulauskui ir A. Zuokui bėdų pridarė žmonos – jų interviu žiniasklaidai buvo pripažinti paslėpta politine reklama. Bronis Ropė turės sumokėti už paslėptą politinę reklamą rajono laikraščiuose.
Kaip aršiausius rinkimus ekspertai nurodo Rolando Pakso ir Valdo Adamkaus dvikovą 2003 metais. Tuomet rinkimų kampanija buvo „pagardinta“ juodosiomis technologijomis. „Geriausiai žinomas juodųjų technologijų taikymas Lietuvoje buvo per R. Pakso rinkimų kampaniją. Tuomet buvo rizikuojama sukelti bankų krizę dirbtinai“, – priminė V. Valentinavičius.
Nemenka panika kilo, kai R.Paksui palankumą rodžiusiame dienraštyje pasirodė publikacija apie tariamą Vilniaus banko griūtį. „Kai R. Pakso šūkis buvo „Tvarka bus“, tai, matyt, netvarkos, nestabilumo jausmą sukelti buvo naudinga. Tuo metu pats R. Paksas simbolizavo tvarką ir stabilumą“,– „Info dienai“ sakė politologas V. Dumbliauskas. Pasak apžvalgininkų, paveikiausi ir nesąžiningiausi rinkimų atvejai – kai palankumo siekiama išgalvotais įvykiais.
Per kiekvienus rinkimus buvo vis ištraukiama ir KGB korta. „Seniau tai, be jokios abejonės, viena iš pagrindinių technologijų buvo kaltinimai dėl KGB. Pasakymas, kad tas kandidatas yra prorusiškas ir jei jis ateitų, būtų naudinga ne Lietuvai, o Kremliui itin paveikdavo. Tokia taktika buvo naudojama 1997 metais prezidento rinkimuose. Tuomet Artūras Paulauskas buvo kaltinamas, kad yra susijęs su KGB, jo tėvas susietas su KGB“, – teigė propagandos specialistas, Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Martišius.
Kaltinimus sąsajomis su KGB atremti teko ir dabartinei šalies vadovei. Tačiau D. Grybauskaitė viešai nesiaiškino ir tik kartą socialiniame tinkle trumpai atkirto dėl mestų šešėlių ant jos ir tėvo. Anot eksperto, prezidentė pasirinko teisingą kelią temos neafišuodama.
„Jei pasakys, kad jūs valgote vaikus, o jūs atsistosite ir sakysite, ne, ne, čia ne vaikai. Šita mėsa ne iš vaikų, o iš kiaulienos. Tai būtų klaidingiau nei tylėti visai. Gynyba yra kuras propagandai“, – teigė M. Martišius.
Šiuose rinkimuose kandidatuoti siekė ir Nepriklausomybė akto signataras Rolandas Paulauskas. Jis, pasak politologų, būtų nemenkai pakenkęs Artūrui Paulauskui. Esą vienodos pavardės neretai naudojamos konkurentų balsams skaldyti. Tačiau R. Paulauskas suklupo ties pirmu barjeru – nesurinko parašų.
„Vienodos pavardės rinkimų sąraše – senos taktinės gudrybės. R. Paulauskas tikrai iš A. Paulausko būtų atėmęs nemažai balsų. 2008 m. Seimo rinkimuose prieš liberalą Algį Kašėtą Laisvės sąjunga iškėlė šaltkalvį Algį Kašėtą, 2000 m. Gargždų apygardoje prieš Petrą Gražulį bandyta iškelti Vytautą Petrą Gražulį. Buvo pabrėžiami du jo vardai“, – prisimena politologas V. Dumbliauskas.
Vyriausioji rinkimų komisija po šių rinkimų galvą suks ir dėl socialinių tinklų. Mat lauko reklamų, palyginus su ankstesniais rinkimais, mažai.
Tačiau reklama nesuvaldomai veši socialinių tinkluose. Socialiniams tinklams politinės reklamos reikalavimai, tokie kaip dienraščiams, radijui ar televizijai, netaikomi. Net ir likus parai iki rinkimų, kai bet kokia rinkimų agitacija draudžiama, socialiniuose tinkluose ji galės būti.
„Rinkimų įstatymai nenustato, kad Vyriausiojo rinkimų komisija ar kas kitas turėtų kontroliuoti socialinę erdvę. Ji plati ir sudėtinga, todėl žiūrime liberaliai ir neaiškiname kandidatams, kad jie turi išjungti savo tinklapius ar bent laikinai paskyras panaikinti“, – sakė VRK narys Valdas Benkunskas.