Šis klausimas – ar vyks antrasis turas? Neigiamas atsakymas nudžiugintų rinkimų favoritę, antrosios kadencijos siekiančią prezidentę Dalią Grybauskaitę, teigiamas – turbūt visus jos konkurentus. Tačiau atsakymo nėra, o jį nulemti gali palyginti nedidelis būrys rinkėjų.
Per sprindį nuo stebuklingo skaičiaus
Norint išvengti antrojo turo, D. Grybauskaitei reikalingi du faktoriai. Pirmasis – bent pusės visų balso teisę turinčių rinkėjų dalyvavimas rinkimuose. Antrasis – 50 proc. ar daugiau rinkimuose dalyvavusių Lietuvos piliečių palaikymas jos kandidatūrai.
Tiesa, yra teorinė tikimybė rinkimus pirmu ėjimu laimėti ir dalyvaujant mažiau nei pusei visų rinkėjų. Įstatymas numato, kad rinkėjų aktyvumui nesiekiant 50 proc., laimėtoju gali būti pripažintas kandidatas, pirmajame ture surinkęs bent trečdalį visų balso teisę turinčių piliečių balsų. Pavyzdžiui, jei prie balsadėžių ateis 45 proc. visų rinkėjų, pergalę pirmajame ture duotų tik visiškai triuškinanti persvara – 74,1 proc. balsų vienam kandidatui.
Tokio rezultato šiuose rinkimuose tikėtis būtų, švelniai tariant, naivu. Tad didžiausia galimybė švęsti pergalę pirmajame ture yra jau minėti du faktoriai: didelis rinkėjų aktyvumas ir daugiau negu pusės savo balsą atidavusių piliečių palaikymas vienam kandidatui.
Dėl pirmojo faktoriaus kol kas neaišku. O iki antrojo D. Grybauskaitei trūksta nedaug, rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio pradžioje atlikta apklausa.
Lemiamą žodį tars tie rinkėjai, kurie nepatingės nueiti prie balsadėžių ar kitaip atiduoti savo balsą. Būtent šį apklausos dalyvių segmentą atidžiai nagrinėjo „Spinter tyrimai“.
Apklausos duomenimis, už D. Grybauskaitę balsuoti norėtų 46,4 proc. respondentų, kurie ketina dalyvauti rinkimuose. Išsvajotoji 50 proc. riba rinkimų favoritei ranka pasiekiama, bet nepasiekta. Antras pagal balsuoti ketinančių respondentų simpatijas rikiuojasi socdemų kandidatas Zigmantas Balčytis (13,5 proc.), trečias – nuo koalicijos partnerių vėliavnešio nedaug atsiliekantis „darbietis“ Artūras Paulauskas (10,8 proc.).
O matuojant visų, įskaitant neketinančius balsuoti rinkimuose, respodentų nuomonę, D. Grybauskaitė pelnė 42,5 proc. apklausos dalyvių simpatijas, Z. Balčytį parėmė 12,4 proc., A. Paulauską – 9,9 proc. Palyginti su analogiškos kovo mėnesį atliktos apklausos duomenimis, antrosios kadencijos siekiančios prezidentės populiarumas ūgtelėjo 3,2 procentinio punkto. Kiek mažesnį šuolį – 2,7 procentinio punkto – užfiksavo Z. Balčytis. A. Paulausko populiarumas taip pat auga, tačiau atotrūkis tarp jo ir antrojoje vietoje kiek tvirčiau dabar besilaikančio Z. Balčyčio padidėjo – „darbietį“ palaikančių gyventojų dalis ūgtelėjo vienu procentiniu punktu.
Geras oras – blogas ženklas D. Grybauskaitei?
2009 m. prezidento rinkimuose dalyvavo 51,76 proc. visų rinkėjų. D. Grybauskaitė pasiekė triuškinantį rezultatą – už ją pirmajame ture balsavo daugiau kaip 68 proc. savo valią išreiškusių rinkėjų. Tokio triumfo pakartoti prezidentei veikiausiai nepavyks – bent jau visuomenės nuomonės tyrimai to nežada.
„Pridėjus 3,1 procentinio punkto, būtų labai arti. Dėl to tokia tikimybė teoriškai yra įmanoma. Bet iš esmės tai lieka didelis klaustukas. Nes ketinimai eiti balsuoti ir reali rinkėjų elgsena – tai nuo daug ko priklauso“, - kalbėjo I. Zokas.
Paklaustas, kiek tikėtina, kad pirmajame ture dalyvaus bent pusė visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių, „Spinter tyrimų“ vadovas išvardijo visą eilę tai nulemti galinčių faktorių. Vienas iš jų – oras. Mat gražus oras antrąjį gegužės sekmadienį daugelį rinkėjų gali nuginti ne prie balsadėžių, o, pavyzdžiui, į gamtą.
„Jeigu bus graži gegužės diena, gali būti, kad ir nesusidarys 50 proc. Jeigu oras bus blogesnis – tikėtina, kad ateis daugiau žmonių balsuoti“, - aiškino I. Zokas.
Pasak jo, kol kas apklausos nerodo didelio rinkėjų pasyvumo. „Noro neiti į rinkimus mes negalime fiksuoti“, - sakė „Spinter tyrimų“ vadovas.
Nustatė, koks kieno rinkėjas
„Spinter tyrimai“ taip pat atliko trijų populiariausių kandidatų elektorato analizę. Pagal ją galima maždaug nuspėti, kokie rinkėjai dažniau pasisakys už D. Grybauskaitę, Z. Balčytį ar A. Paulauską.
„Spinter tyrimų“ duomenimis, antrosios kadencijos siekianti prezidentė dažniau gali tikėtis aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojų paramos. Z. Balčytis populiaresnis tarp vyrų bei vyresnių nei 45m. Respondentų. Tuo tarpu A. Paulauskas savo rinkėją dažniau randa provincijoje. „Spinter tyrimų“ duomenimis, Darbo partijos kandidatas daugiau palaikymo gali tikėtis mažesniuose miestuose bei kaimiškose vietovėse. Už jį taip pat dažniau linkę balsuoti žemesnio išsimokslinimo rinkėjai.
Tiesa, I. Zokas pastebi, kad ši statistika gali ne iki galo tiesiogiai atsispindėti rinkimų rezultatuose. Esą tikėtina, kad socdemo ir „darbiečio“ rinkėjai aktyviai keliaus prie balsadėžių.
„Vyresnis rinkėjas, kuris tradiciškai vertinamas kaip ateintantis balsuoti, yra ne pagrindinio favorito pusėje. Antrojoje vietoje esantis Z. Balčytis ir trečiojoje esantis A. Paulauskas labiau mobilizuoja vyresnius rinkėjus“, - sakė „Spinter tyrimų“ vadovas.
L. Bielinis: prezidentė daro didelę klaidą
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis linkęs manyti, kad antrasis turas bus, o D. Grybauskaitei nepavyks pirmuoju bandymu surinkti 50 proc. balsų.
„Manau, nulems paskutinioji savaitė. Nes kandidatai turi išreikšti save. Ir pati prezidentė turi kažkokius papildomus resursus surasti savo naudai. Bet aš manau, kad jos resursai visi yra išnaudoti. Netgi užsienio politikos problema, dėl kurios ją buvo galima kritikuoti labai ryškiai, su Ukrainos krize savotiškai „užsidengė“, nes D. Grybauskaitė iš dalies kompensavo savo nedalyvavimą užsienio politikoje. O šie duomenys tiesiog rodo visuomenės nusiteikimą, kuris yra jau seniai susiformavęs. Visuomenė taip ir nesulaukė iš D. Grybauskatės tų rezultatų, dėl kurių ją rinko prieš pirmąją kadenciją. Labai sunkiai galime atrasti tas pergales“, - DELFI teigė L. Bielinis.
Pasak jo, Z. Balčytis šiuo metu atrodo taip, kaip ir turi atrodyti socdemų kandidatas – esą tai atsispindi ir ūgtelėjusiame socialdemokrato reitinge.
Tuo tarpu D. Grybauskaitė, pašnekovo nuomone, padarė klaidą nesirodydama praėjusią savaitę LRT televizijos surengtuose debatuose. Esą norint laimėti pirmajame ture, prezidentė turėtų aktyviai dalyvauti politiniame procese, tačiau dabar daliai visuomenės gali susidaryti įspūdis, kad rinkimai šalies vadovei ne itin rūpi.
„Čia yra labai negerai. Dabar niekas neįvertins, kad ji užimta ir ji virš kitų kandidatų. Tiesą sakant, dabar ją įvertins kaip kandidatą, kuris išsigando. Ir todėl jai rekomenduotina tikrai dalyvauti – ir aktyviai dalyvauti – tuose debatuose“, - pabrėžė VDU profesorius.
N. Puteikis – ketvirtas, bet...
Į šią apklausą įtrauktas ir Seimo narys, buvęs konservatorius Naglis Puteikis, kurio ankstesnėse „Spinter tyrimų“ apklausose nebuvo, kol nebuvo aišku, ar parlamentaras surinko kandidatavimui reikalingus 20 tūkst. parašų. Rezultatas – ir gera, ir bloga žinia N. Puteikiui.
Geroji naujiena – tai, kad reitingo naujokas iškart atsidūrė ketvirtojoje vietoje, po D. Grybauskaitės, Z. Balčyčio ir A. Paulausko. Nuo N. Puteikio atsilieka ir Vilniaus meras Artūras Zuokas, ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, ir valstiečių-žaliųjų kandidatas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Tačiau tris konkurentus lenkiantis buvęs konservatorius sulaukė kuklaus palaikymo. Už jį balsuoti norėtų 3,5 proc. visų respondentų arba 3,8 proc. tų, kurie nusiteikę atiduoti savo balsą rinkimuose. Taigi didelių šansų prasimušti į antrąjį turą, jeigu jo prireiks, apklausa N. Puteikiui neduoda.
L. Bielinio teigimu, N. Puteikio statistika rodo, kad jis gana sėkmingai mobilizuoja vadinamąjį protesto elektoratą.
„N. Puteikis iš tikrųjų pademonstravo gana ryškią savo poziciją, supriešindamas save su kitais kandidatais ir surinkdamas – arba bent jau ketindamas surinkti – tuos protesto balsus, kurie visada egzistuoja rinkimuose“, - teigė politologas.
Vis dėlto L. Bielinis nemano, kad tokią taktiką pasikinkęs Seimo narys galės išjoti į antrąjį turą.
„Ar jis sugebės daugiau? Aš abejoju. Nes rinkėjas balsuoja ne prieš kažką, bet vis dėlto – didžiąja dalimi – turėdamas kažkokius lūkesčius. Netgi balsuodamas už kažką negatyvaus, jis turi pozityvų lūkestį per tą negatyvą nubausti kitus. (…) Bet, kita vertus, mes neužmirškime, kad po truputį artėja ir naujieji Seimo rinkimai. Dar, aišku, yra laiko. Bet N. Puteikis tokiu būdu save patikrino ir parodė visuomenei, kad jis bus labai rimtas kandidatas kituose rinkimuose į Seimą“, - reziumavo pašnekovas.
| Jei artimiausią savaitgalį vyktų Prezidento rinkimai, už kokį politiką ar visuomenės veikėją Jūs balsuotumėte? (proc.) | Balandis iš viso | Balandis nuo ketinančių balsuoti |
| D. Grybauskaitę | 42,5 | 46,4 |
| Z. Balčytį | 12,4 | 13,5 |
| A. Paulauską | 9,9 | 10,8 |
| N. Puteikį | 3,5 | 3,8 |
| A. Zuoką | 3,0 | 3,3 |
| V. Tomaševskį | 2,9 | 3,2 |
| B. Ropę | 2,5 | 2,7 |
| Neapsisprendžiau | 14,9 | 16,3 |
| Neketinu balsuoti prezidento rinkimuose | 8,4 | 0,0 |
| Iš viso: | 100 | 100 |
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 7-15 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!