Kaip atskleidė manobalsas.lt anketos, kurias užpildė visi kandidatai, išskyrus Darbo partijos atstovą Artūrą Paulauską, Rusijai palankiausias yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas Valdemaras Tomaševskis, į Vakarus labiausiai orientuojasi socialdemokratas Zigmantas Balčytis ir dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Pagal klasikines ideologines alternatyvas kairiausias kandidatas yra valstiečių žaliųjų atstovas Bronis Ropė, tuo tarpi liberalo etiketę ilgai nešiojęs Vilniaus meras Artūras Zuokas akcentavo politinės sistemos stabilumą ir demonstravo centristines nuostatas.
„B. Ropė pagal savo atsakymus yra klasikinis žaliasis, Z. Balčytis atsiduria centro kairėje. Pagal klasikines ideologines alternatyvas labiausiai susipriešinę yra B. Ropė ir D. Grybauskaitė“, - sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, manobalsas.lt bendraautoris Mažvydas Jastramskis.
Tradiciškiausi kandidatai, pagal manobalsas.lt, yra D. Grybauskaitė ir savarankiškai išsikėlęs Naglis Puteikis, tačiau juos išskiria dabartinės prezidentės dešinumas ekonomikoje.
D. Grybauskaitė: provakarietiška dešinioji
Šalies vadovė tikriausiai nepritaria Seimo nario atšaukimo mechanizmo įtvirtinimui, nepritaria ir politinių partijų finansavimui iš verslo.
D. Grybauskaitė nurodė nepritarianti draudimui parduoti žemę užsieniečiams ir pakomentavo, kad toks draudimas negalioja nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje.
„Lietuvos žemė kaip teritorija visada priklausys tik Lietuvos valstybei ir žmonėms. Žemės ūkio paskirties žemė turėtų priklausyti tik ją dirbantiems žmonėms, todėl jos įsigijimui reikalingi saugikliai. Nei vienoje ES šalyje nėra draudimo kitos ES šalies piliečiams įsigyti žemės“, - pakomentavo prezidentė.
Tačiau D. Grybauskaitė pritaria, kad svarbiausi valstybės klausimai turi būti sprendžiami referendumu: „Tačiau referendumas negali tapti instrumentu, destabilizuojančiu padėtį valstybėje“.
Prezidentė „tikriausiai“ pritaria naujos atominės elektrinės statyboms ir paaiškina, kad atominė energetika išlieka atsakingai vertinamų galimybių sąraše.
„Branduolinė energetika yra visose Lietuvos nacionalinėse energetikos strategijose, todėl ji turi išlikti atsakingai vertinamų galimybių sąraše. Energijos šaltinių diversifikacija yra viena esminių Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo sąlygų“, - teigia D. Grybauskaitė.
Taigi vienintelis kandidatas, tvirčiausiai remiantis atominės jėgainės statybas, yra socialdemokratas Z. Balčytis.
Šalies vadovė tikriausiai neremia turtingiausių turto perskirstymo, kad būtų panaikintas atotrūkis tarp skurdžiųjų ir turtingųjų. D. Grybauskaitė sako, kad dabartinė mokesčių sistema yra progresyvi.
Prezidentė tikriausiai nepritaria gyventojų nekilnojamojo turto mokesčiui ir tvirtai remia euro įvedimą bei skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje, tačiau nepritaria automobilių mokesčiui.
Užsienio politikos srityje D. Grybauskaitė labiau remia vertybinę užsienio politiką ir pasisako už tai, kad Lietuva remtų naująją Ukrainos vyriausybę, net jeigu dėl to grėstų ekonominės sankcijos.
Įdomu ir tai, kad D. Grybauskaitė tikriausiai nepritaria tam, kad Lietuva palaikytų glaudžius ekonominius santykius su Baltarusija ir nepaisytų demokratinių normų pažeidimų šioje šalyje: „Tačiau Baltarusijos izoliacija dar labiau pagilintų demokratijos problemas. Santykiai su ja turi būti palaikomi vadovaujantis bendra ES pozicija“.
D. Grybauskaitė remia solidarizavimąsi su Ukraina bei mano, kad Rusija yra grėsmė Lietuvos saugumui ir nepriklausomybei.
Prezidentė, be kita ko, tikriausiai pritaria seksualinių mažumų eitynių organizavimui, tačiau remia ir tai, kad valstybė finansinėmis ir kitokiomis priemonėmis skatintų tradicines šeimas.
D. Grybauskaitė nepritaria abortų draudimui ir nenori, kad nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose būtų leidžiama rašyti originaliais rašmenimis: „Klausimas suponuoja tai, kad pavardes būtų leidžiama rašyti ir ne lotyniško raidyno pagrindu (kirilica, hieroglifais ir pan.)“.
Z. Balčytis: provakarietiškas centro kairysis, remia VAE
Politikas pritaria atominės elektrinės statyboms, euro įvedimui, skalūnų dujų paieškoms bei turtingiausiųjų turto perskirstymui siekiant panaikinti atotrūkį. Tiesa, skalūnų dujų žvalgybai jis pritaria įvertinus šio proceso poveikį aplinkai.
Z. Balčytis taip pat pasižymi vakarietiška laikysena: jo manymu, reikia solidarizuotis su Ukraina, Rusiją jis regi grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir nepriklausomybei bei nepritaria pragmatiškai užsienio politikai pamynus vertybes.
„Lietuvos politika turi atitikti ES ir NATO politiką“, - sako socialdemokratas.
Z. Balčytis, be kita ko, pritaria seksualinių mažumų eitynėms, tradicinės šeimos skatinimui bei originaliai nelietuviškų pavardžių rašybai asmens dokumentuose. Dėl pavardžių rašybos jo ir D. Grybauskaitės nuomonės išsiskyrė.
V. Tomaševskis: prorusiškas
Pasak V. Tomaševskio, santykiuose su Rusija Lietuva tikriausiai turėtų laikytis pragmatiškos užsienio politikos, o ne vertybinės pozicijos.
Politikas taip pat nepritaria po Maidano įvykių suformuotos Ukrainos Vyriausybės rėmimui, jei dėl to grėstų ekonominės sankcijos: „Valdžia turi būti renkama ne mitinguose, o prie balsavimo urnų“.
V. Tomaševskis norėtų, kad Lietuva tikriausiai palaikytų glaudžius santykius su Baltarusija, nepaisydama demokratinių normų pažeidimo šioje valstybėje, ir pakomentavo, jog Lietuvoje demokratijos normų irgi nepaisoma.
Kandidatas į prezidentus tikriausiai nepritaria Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimui: „Visas pasaulis yra nuo kažko priklausomas. Svarbiausia, kad žmonės neturėtų apmokėti milžiniškų sąskaitų už energiją ir šildymą“.
V. Tomaševskis neturėjo nuomonės, ar Lietuva turėtų solidarizuotis su Ukraina konflikto dėl Krymo metu. Jis nurodė, kad Krymo klausimas nebekeliamas ir pačios Ukrainos. Į klausimą, ar pritaria, kad Rusija yra grėsmė Lietuvos saugumui ir nepriklausomybei, V. Tomaševskis atsakė „tikriausiai ne“.
„Grėsmė Lietuvai yra korupcija ir socialinio teisingumo stoka, piliečių teisių pažeidimas“, - teigė politikas.
Kaip ir buvo galima tikėtis, V. Tomaševskis remia abortų draudimą, neturi nuomonės dėl seksualinių mažumų eitynių organizavimo, pritaria valstybės paramai tradicinei šeimai ir remia originalią asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose.
Ekonominėje srityje V. Tomaševskis nepritarė atominės elektrinės statybai, neparėmė turtingųjų turto perskirstymui: „Mums nereikia bolševizmo. Yra nemažai turtingųjų, kurie sąžiningai uždirba savo turtus“.
Politikas veikiausiai nepritaria nekilnojamojo turto mokesčio didinimui, neremia automobilių mokesčio, tikriausiai nenori euro įvedimo ir skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje. Dėl euro V. Tomaševskis prirašė, kad nereikia skubėti, dėl skalūnų dujų nurodė grėsmę ekologijai.
V. Puteikis: tradicionalistas
Nepriklausomas kandidatas tikriausiai pritaria draudimui parduoti žemę užsieniečiams ir nelabai norėtų, kad verslas laisvai finansuotų partijas: „Privačios verslo įmonės galėtų remti tik fiksuota suma nebiudžetines partijas. Demokratijos labui“.
N. Puteikis taip pat yra už svarbiausių klausimų sprendimą referendumu, tikriausiai nepritaria atominės elektrinės statyboms bei nelabai remia turtingųjų turto perskirstymą tarp vargšų ir turtingų.
Tačiau politikas tikriausiai paremtų nekilnojamojo turto mokesčio didinimą ir netvirtai pritartų euro įvedimui. „Bet jokiu būdu ne dabar, nes ekonominės sąlygos nepalankios Lietuvos piliečiams ir eurozonoje, taip pat neatsiklausta piliečių“, - rašė N. Puteikis.
Bet jis nelabai norėtų, kad Lietuvoje būtų vykdoma skalūnų dujų žvalgyba, nes Lietuva nėra atskyrusi, kas yra žvalgyba ir kas gavyba.
Kalbant apie automobilių mokestį N. Puteikis jam tikriausiai nepritartų, bet matytų galimybių įvesti tokį mokestį prabangiems automobiliams.
Užsienio politikos srityje N. Puteikis nepritaria pragmatiniams santykiams su Rusija ir mano, kad naująją Ukrainos Vyriausybę reikia remti net jeigu dėl to grėstų sankcijos iš Rusijos. Jam taip pat neatrodo, kad reikia palaikyti glaudžius aukšto lygio santykius su žmogaus teises pažeidinėjančia Baltarusija, o geriau megzti kultūrinius ryšius su šios šalies visuomene.
Tačiau N. Puteikis tikriausiai nepritaria energetinės nepriklausomybės stiprinimui, jeigu dėl to kiltų energijos išteklių kainos: „Lietuva turi didinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos mažindama energijos kainą ir keldama visuomenės gerovę“.
N. Puteikio nuomone, Rusija yra grėsmė Lietuvos saugumui ir nepriklausomybei, o Krymo konflikte reikia palaikyti Ukrainą.
Politikas išsakė silpnai neigiamą nuomonę dėl seksualinių mažumų eitynių organizavimo, pritartų paramai tradicinei šeimai, bet nepritartų abortų draudimui bei originaliai nelietuviškų asmenvardžių rašybai dokumentuose.
A. Zuokas – centriukas
A. Zuokas pritaria dvigubai pilietybei, bet nepritaria didesnėms prezidento galioms, Seimo nario atšaukimo mechanizmui bei nenorėtų, kad Lietuvoje galiotų draudimas žemę parduoti užsieniečiams. Dėl svarbiausių klausimų sprendimo referendumu, A. Zuokas atsakė „tikriausiai taip“.
Politikas nepritaria atominės elektrinės statyboms bei turtingųjų turto perskirstymui tarp skurdžių ir turtingų. Jis nelabai pritartų nekilnojamojo turto mokesčio didinimui, bet remtų mokestį automobilių savininkams, skalūnų dujų paieškas, euro įvedimą.
Užsienio politikos srityje A. Zuokas pasipiktino, kad jo buvo klausiama, ar pritaria, kad santykiuose su Rusija Lietuva turėtų laikytis pragmatiškos, o ne vertybinės pozicijos: „Nekorektiškas klausimas, nes negalima supriešinti vertybių ir pragmatiškumo“.
Jis tikriausiai remtų naująją Ukrainos Vyriausybę net jeigu grėstų ekonominės Rusijos sankcijos, pritartų energetinės nepriklausomybės stiprinimui, net jeigu didėtų išteklių kainos, o Krymo konflikte veikiausiai palaikytų Ukrainos pusę, tačiau nemano, jog Rusija yra grėsmė Lietuvai.
Santykiuose su Baltarusija A. Zuokas nelabai pritartų glaudiems aukšto lygio ryšiams.
Dėl seksualinių mažumų teisių A. Zuokas nurodė, kad tikriausiai pritartų eitynių organizavimui. Tačiau jis tikriausiai remtų ir tradicinę šeimą.
A. Zuokas nepalaikytų abortų draudimo, bet palaikytų originalią asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose.
B. Ropė: kairiausias
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas B. Ropė, atsakydamas į klausimus, išsiskyrė kaip kairiausias politikas iš visų.
Jis pasisako už draudimą parduoti žemę užsieniečiams, tačiau tokia yra ir jo partijos pozicija. Politikas taip pat norėtų, kad būtų daugiau referendumų, ir tikriausiai pritartų Seimo nario atšaukimui ir dvigubai pilietybei.
Visagino atominės elektrinės statyboms B. Ropė nepritaria, bet išsako aiškią paramą turtingiausiųjų turto perskirstymui, nekilnojamojo turto mokesčio didinimui, automobilių mokesčiui, išskyrus pirmą automobilį. Politikas nenori skalūnų dujų žvalgybos ir tikriausiai nenori euro: „Pasisakau prieš skubotą eurą, kuris įvedamas piliečių sąskaitą, manipuliuojant rodikliais„ veržiant diržus“, bet ne prieš pačią ES valiutą“.
B. Ropė pasisakė už vertybinę užsienio politiką bei pritaria solidarizavimuisi su Ukraina.
Nors ir nepritardamas skalūnų dujų žvalgybai bei atominės jėgainės statyboms, B. Ropė pritaria energetinės nepriklausomybės didinimui, net jeigu dėl to kiltų energijos išteklių kainos.
Politikas tikriausiai nepritartų ir aukšto lygio santykiams su Baltarusija, bet siūlo palaikyti įprastus praktinius ryšius, nes kaimynų nepasirinksi. Jis taip pat pritartų teiginiui, kad Rusija yra grėsmė: „Pagrindinė, bet ne vienintelė grėsmė. Didžiausia grėsmė – tai Rusijos įtaka gyvenimu ir socialinėmis sąlygomis nusivylusiems žmonėms“.
B. Ropė pritaria seksualinių mažumų eitynėms, tradicinės šeimos skatinimui, tikriausiai pritaria originaliai asmenvardžių rašybai bei nepritaria abortų draudimui.
DELFI primena, kad manobalsas.lt yra internetinis rinkimų kompasas, kuriuo galima nustatyti, ar asmuo yra liberalas, socialdemokratas ar konservatorius. Internetiniai rinkimų kompasai yra skirti rinkėjams, politikos apžvalgininkams ir kitiems asmenims, besidomintiems rinkimų temomis. Projektas manobalsas.lt veikia nuo 2008 m.