Tobulą tų laikų veidrodžių gamybos technologiją buvo įvaldę Venecijos meistrai. Meistrui, išvykusiam į kitą šalį ir atskleidusiam savo amato paslaptį, grėsė mirtis. Keturis prancūzų paviliotus veidrodžių meistrus nunuodijo tėvynainiai. Tiesa, per vėlai, nes jie spėjo atskleisti meistrystės paslaptį.

Nėra ko stebėtis, kad gamybos paslaptys buvo saugomos taip skrupulingai. Pirmieji veidrodžiai ir dideli stiklo lakštai buvo neįsivaizduojamos vertės: vienas veidrodis kainavo tiek pat, kiek vidutinio dydžio dvaras, už vaizdą atspindintį stebuklą turtuoliai mokėdavo du kartus daugiau nei už tokio pat dydžio garsiausio to meto dailininko paveikslą.

Todėl tik karališko kraujo turintys asmenys galėjo leisti sau tokią prabangą. Veidrodžiais savo rūmuose puikavosi Anglijos karalius Henrikas VIII ir Prancūzijos karalius Pranciškus I. Visus nurungė Liudvikas XIV: norėdamas priblokšti svečius prabanga ir puošnumu, Versalio rūmuose atidarė ilgą veidrodžių galeriją, ten ant sienų kabojo daugiau kaip 300 nepaprasto dydžio veidrodžių. Valdovas tikslą pasiekė - kiekvienas, apsilankęs galerijoje, buvo pakerėtas nepakartojamo regimo. Liudviką XIV pradėjo pravardžiuoti "Karaliumi Saule".

Žiupsneliu karališko aristokratiškumo galima "pagardinti" ir šiuolaikinį interjerą. Galima pasirinkti baldus su veidrodžio ar stiklo inkrustacijomis.

Atspindėdamos šviesą veidrodinės detalės tarsi "aptaško" patalpą šviesos purslais ir suteikia interjerui tam tikro iškilmingumo.

Paprasčiausia veidrodinė širma, kurios stiklinis paviršius padengtas rombo formos tinkleliu, primenančiu viduramžių laikų langų groteles, gali sukurti turtingos ponios buduaro įvaizdį. Širmos medinius rėmus galima papuošti bronzinėmis arba pasidabruotomis inkrustacijomis. Dvariško puošnumo elementai dera ir ant šiuolaikinių baldų.

Stilių ir epochų maišymas kartais gali duoti stulbinančių rezultatų. Svarbiausia - neperlenkti lazdos ir senoviškus elementus bei veidrodinius ar stiklinius intarpus naudoti saikingai.

Klysta tie, kurie mano, kad puošnūs baldai su veidrodiniais intarpais tinka tik prabangiems namams. Antikvarinė komoda su funkcionaliu veidrodžiu tarsi byloja, kad šiame bute gyvena jaunasis paveldėtojas, trumpam iškeitęs dvaro prieglobstį į miesto šėlsmą.

Veidrodis mus keri ne tik savybe atspindėti daiktus, bet ir mistiška aura. Neveltui daugelyje pasakų veidrodis turi nepaprastų galių. Net ir išaugę iš pasakų klausytojų amžiaus daugelis linkę mistifikuoti veidrodžius - esą ten galima pamatyti dvasių ar vaiduoklių. Toks tikėjimas atsiranda dėl to, kad atspindėdamas realius daiktus veidrodis gali "sukurti" miražų ir neegzistuojančių erdvių.

Visiems puikiai žinoma gudrybė, kai pakabinus veidrodį ant sienos galima vizualiai praplėsti siaurą patalpą. Be to, veidrodis gali ne tik "sukurti dvynius", bet ir "ištrinti" daiktus. Paprasta komoda, padengta veidrodinėmis plokštelėmis, tarsi ištirpsta, tampa neapčiuopiamu miražu.