Pirmuosiuose Lietuvoje vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcija dalyvavo su Lietuvos rusų sąjunga, tačiau tuomet surinko 5,71 proc. balsų ir neiškovojo nė vieno mandato, nors peržengė rinkimų barjerą.
2009 m. partijai pasisekė labiau. Tais metais Lietuvos lenkų rinkimų akcija rinkimuose dalyvavo su kitą rusų partija – Rusų aljansas. Tačiau bendradarbiavimas vyko ne koaliciniu pagrindu, Rusų aljanso atstovų pavardės buvo įtrauktos į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašą.
Bendras sąrašas surinko 8,42 proc. balsų ir laimėjo 1 mandatą. Europarlamentaru tapo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą Lietuvos lenkų rinkimų akcija vėl dalyvauja su Rusų aljansu, koalicija vadinsis „Valdemaro Tomaševskio bloku“.
ISTORIJA
Lietuvos lenkų rinkimų akcija įkurta 1994 m., tačiau ji išsivystė iš Lietuvos lenkų sąjungos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Lietuvos lenkų sąjunga veikė ir kaip visuomeninė organizacija, ir kaip politinė partija. Tačiau nuo 1994 m. pasikeitus įstatymams visuomeninės organizacijos nebegalėjo dalyvauti politinėje veikloje, todėl buvo įkurta Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Pirmuoju partijos pirmininku tapo Janas Stankevičius, kuris šias pareigas ėjo iki 1999 m. Iš jo partijos vairą perėmė V. Tomaševskis, kuris eina šias pareigas jau šešioliktus metus.
Rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcijai ir jos pirmtakei Lietuvos lenkų sąjungai sekėsi įvairiai. Aukščiausioje Taryboje lenkai turėjo 8 narių frakciją, iš kurių 6 deputatai balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo susilaikė.
1992-1996 m. Seime Lietuvos lenkų sąjunga turėjo 4 narių frakciją, tačiau 1996 m. Seimo rinkimuose šiai politinei jėgai nelabai pasisekė – į parlamentą vienmandatėje apygardoje pateko tik 1 atstovas. Daugiamandatėje apygardoje partija surinko tik 2,98 proc. balsų.
1997 m. per pakartotinius rinkimus Vilniaus-Šalčininkų apygardoje į Seimą pateko Janas Senkevičius.
2000 m. Seimo rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcija iškovojo du mandatus – Širvintų-Vilniaus ir Vilniaus-Šalčininkų apygardose. Daugiamandatėje apygardoje šios partijos populiarumas siekė 1,95 proc. balsų.
2004 m. rinkimuose situacija kartojosi: Lenkų rinkimų akcija vėl turėjo du atstovus Seime ir abu jie buvo išrinkti vienmandatėse apygardose, bet partijos populiarumas pakilo iki 3,79 proc.
2008 m. situacija kiek pagerėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija jau turėjo 3 atstovus parlamente, kurių visi vėl buvo išrinkti vienmandatėse. Tačiau partijos populiarumas dar paūgėjo: daugiamandatėje apygardoje už ją balsavo 4,79 proc. visų rinkėjų.
Galiausiai 2012 m. Seimo rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcijai nusišypsojo laimė. Kartu su Rusų aljanso atstovais partija iškovojo 8 mandatus, iš kurių 5 vietos laimėtos daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Lietuvos lenkų rinkimų akcija tuomet surinko 5,83 proc. rinkėjų balsų.
VIETA KAIRĖS-DEŠINĖS AŠYJE
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narių nuostatos politologų tirtos nebuvo, tačiau savo moralinėmis nuostatomis ši partija yra dešinioji politinė jėga, remianti abortų draudimą, pasisakanti už didesnį Katalikų Bažnyčios vaidmenį ir demonstruojanti kraštutinį katalikiškumą.
Ši politinė jėga yra orientuota į Lietuvos lenkų tautinės mažumos problemų akcentavimą: asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose, vietovardžių ir gatvių lentelių rašymą tautinės mažumos kalba, žemės grąžinimą ir kitus panašius klausimus.
Keliamų kandidatų sąrašas
VALDEMAR TOMAŠEVSKI
MARIJA REKST
ROMUALDA POŠEVECKAJA
ZDZISLAV PALEVIČ
GABRIEL JAN MINCEVIČ
BOLESLAV DAŠKEVIČ
TADEUŠ ANDŽEJEVSKI
RENATA CYTACKA
MARIJA PUČ
OLEG DAVIDIUK
TATJANA VIŠNEVSKAJA
ANDRIUS ŠARĖJUS
ANDŽEJ ANDRUŠKEVIČ
ČESLAV OLŠEVSKI
ELŽBIETA SADAISKA
ALINA KOVALEVSKAJA
ROBERT KOMAROVSKI
RENATA SOBIESKA-MONKEVIČ