2004 m. konservatoriai surinko 12,58 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo 2 mandatus. Tais metais dirbti į Briuselį išvyko Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė.
Iš pradžių Lietuva Europos Parlamente turėjo 13 vietų, tačiau šiais metais Lietuvos politinės partijos kovos dėl 11 mandatų. Taip nutiko todėl, kad praėjusiais metais prie Europos Sąjungos prisijungė Kroatija, todėl bendras Europos Parlamento narių skaičius laikinai buvo išaugęs iki 766, tačiau pagal Lisabonos sutartį šiais metais bus renkamas 751 narys. Mandatų skaičius šalims paskirstomas pagal gyventojų skaičių.
2009 m. Europos Parlamento rinkimuose konservatoriams pasisekė dvigubai labiau: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai surinko 26,86 proc. rinkėjų balsų ir laimėjo 4 iš 12 mandatų. Europos Parlamento nariais tapo V. Landsbergis, L. Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
2014 m. Europos Parlamento rinkimuose V. Landsbergis nebedalyvaus. Pirmąjį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašo penketuką sudaro A. Saudargas, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, V. Landsbergio anūkas Gabrielius Landsbergis, L. Andrikienė ir Emanuelis Zingeris.
ISTORIJA
Tėvynės sąjungos istorija prasideda nuo 1993-iųjų, partija buvo įkurta kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio politinės veikos tęsėja. Nuo įkūrimo iki 2003-iųjų šiai partijai vadovavo buvęs pirmasis faktinis Lietuvos valstybės vadovas V. Landsbergis, po jo partijos lyderiu vis perrenkamas Andrius Kubilius.
Rinkimuose į 1992-1996 m. Seimą, kuriuos laimėjo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), dalyvavo Sąjūdis, o atskira Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcija atsirado tik 1994-ųjų vasarį. Tuomet frakciją sudarė 27 parlamentarai.
1996 m. rinkimuose į Seimą iškovojo daugumą ir suformavo Vyriausybę, kuriai vadovavo Gediminas Vagnorius. Beje, tuo metu didesnę reikšmę turėjo Seimo pirmininko pareigos, kurias ėjo V. Landsbergis, o ne premjero postas.
1999-aisiais Lietuvoje kilo politinė krizė, susijusi su Lietuvą pasiekusia Rusijos finansų krizės banga bei įmonės „Mažeikių nafta“ privatizavimu. Prezidentas Valdas Adamkus tų metų vasario mėnesį pareiškė nepasitikėjimą Vyriausybe ir pasiūlė G. Vagnoriui atsistatydinti, tačiau premjeras iš posto nesitraukė iki pat gegužės, o pasitraukęs buvo pašalintas ir iš partijos.
Po G. Vagnoriaus atsistatydinimo premjero pareigos pavestos tuomet dar jaunam konservatoriui Rolandui Paksui, tačiau prabėgus keliems mėnesiams jis taip pat atsistatydino, atsisakydamas pasirašyti sutartį dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo amerikiečių firmai „Williams International“.
1999 m. spalį iš partijos pasitraukė L. Andrikienė, Vidmantas Žiemelis, Irena Andriukaitienė, kurie su šalininkais įkūrė atskirą partiją, o Vyriausybės vairas perduotas naujam premjerui A. Kubiliui, kuris šias pareigas ėjo nuo 1999-ųjų lapkričio iki 2000-ųjų lapkričio.
A. Kubiliaus Vyriausybei dar nepradėjus darbo, sutartį su amerikiečių kompanija „Williams International“ pasirašė konservatorių ministras Sigitas Kaktys, o Ūkio ministerijos skaičiavimais, „Williams International“ valdymo laikotarpiu 1999-2002 m. „Mažeikių nafta“ patyrė 750 mln. Lt nuostolių.
2000-ųjų rinkimus į Seimą Tėvynės sąjunga pralaimėjo iškovojusi tik 9 mandatus. 2003 m. Tėvynės sąjunga susijungė su Lietuvos dešiniųjų sąjunga, tad į partiją sugrįžo L. Andrikienė bei V. Žiemelis, o 2004-ųjų vasarį konservatoriai susijungė su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga bei tapo viena didžiausių partijų Lietuvoje.
Nepaisant susijungimo, 2004 m. Seimo rinkimai konservatoriams vis tiek nebuvo tiek palankūs, kad pajėgtų suformuoti valdančiąją daugumą.
Rinkimuose partija iškovojo 25 mandatus ir dirbo opozicijoje, o nuo 2006-ųjų liepos pusantrų metų rėmė socialdemokrato Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybę. Beje, A. Kubilius yra pripažinęs, kad ši parama buvo klaida.
2008-aisiais Tėvynės sąjunga prisijungė dar dvi partijas – Lietuvių tautininkų sąjungą ir Lietuvos krikščionis demokratus. Nuo tol Tėvynės sąjunga persivadino Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD). Tiesa, dalis tautininkų po kiek laiko paliko konservatorių gretas.
Tų pačių metų rudenį vyko Seimo rinkimai, kuriuos konservatoriai iškovojo 45 mandatus ir drauge su Liberalų sąjūdžiu, Liberalų ir centro sąjunga bei Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija sudarė valdančiąją daugumą. Ministru pirmininku tapo A. Kubilius, Seimo pirmininko pareigas iš pradžių ėjo A. Valinskas, bet jį atstatydinus pareigos skirtos konservatorei Irenai Degutienei.
A. Kubiliaus vadovavimas Vyriausybei sutapo su Lietuvą ir kitas šalis sukrėtusia ekonomine krize, kurios metu drastiškai krito bendrasis vidaus produktas, todėl buvo priimta daug visuomenę skaudžiai palietusių sprendimų: sumažintos beveik visos išmokos, senatvės pensijos, valstybinio sektoriaus atlyginimai.
Dėl šių sprendimų kilęs visuomenės nepasitenkinimas išsiliejo 2009 m. sausio 16 d. riaušėse prie Seimo, jų metu dužo parlamento langai, į politikus skriejo kiaušiniai. Tačiau vėliau ekonomika po truputį ėmė tiestis ir visuomenės įtūžis nurimo.
2012 m. Seimo rinkimuose konservatoriai iškovojo 32 mandatus ir tapo didžiausia opozicinė jėga.
VIETA KAIRĖS-DEŠINĖS AŠYJE
Knygoje „Partinės demokratijos pabaiga? Politinis atstovavimas ir ideologijos“, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija apibūdinama kaip vertybiškai vieninga ir nuosekli politinė jėga, sekanti europine krikščionių demokratų tradicija, besilaikanti konservatyvių nuostatų moralės srityje ir propaguojanti bendruomeniškumo bei patriotizmo vertybes.
Šiai partijai būdingos griežtos antikomunistinės ir antirusiškos nuostatos, tuo tarpu ekonominės politikos srityje konservatorių nuomonės skiriasi – partijos pirmininko A. Kubiliaus ir jo šalininkų nuostatos ekonominėje-socialinėje ašyje yra liberalesnės, o pavieniai partijos nariai užima pozicijas nuo kraštutinės kairės iki nuosaikios dešinės.
Keliamų kandidatų sąrašas
ALGIRDAS SAUDARGAS
RADVILĖ MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
GABRIELIUS LANDSBERGIS
LAIMA LIUCIJA ANDRIKIENĖ
EMANUELIS ZINGERIS
KĘSTUTIS MASIULIS
AGNĖ BILOTAITĖ
ARVYDAS VIDŽIŪNAS
EDMUNDAS PUPINIS
VILIJA ALEKNAITĖ ABRAMIKIENĖ
ALFREDAS JONUŠKA
ARNOLDAS ABRAMAVIČIUS
VLADIMIR JARMOLENKO
JULIUS DAUTARTAS
JONAS ŠIMĖNAS
VAIDOTAS BACEVIČIUS
ŽILVINAS LELEIVA
ROKAS ŽILINSKAS
SAULIUS PEČELIŪNAS
VYTAUTAS VENCKŪNAS