Laikotarpiu tarp 2005 ir 2010 metų, kai V. Juščenka buvo Ukrainos prezidentu, padaryta daugiausia, siekiant suartinti Ukrainą su Europos Sąjunga ir NATO. V. Juščenka, idealistas lyginant su pragmatiškąja J. Tymošenko, buvo ir yra demokratas, Ukrainos patriotas, išmintingas ir patyręs ekonomistas (1993-1999 m. – Ukrainos centrinio banko vadovas, 1999-2001 m. – Ukrainos Vyriausybės vadovas). Pokalbio metu tai buvo akivaizdu, ypatingai lyginant jį su kai kuriais naujai iškilusiais Ukrainos politikais, Euromaidano didvyriais, kuriems politinio patyrimo dar labai trūksta.
Ir ankstesnių susitikimų metu, ir šį kartą iš Prezidento V. Juščenkos girdėjau tą patį: aš negaliu būti populistu ir žadėti, kad per tris mėnesius sutvarkysiu prie bankroto ribos atvestą 46 milijonus gyventojų turinčią valstybę, kad per 100 dienų padidinsiu žmonėms pensijas ir t.t. O kiti politikai žadės, ir dalis žmonių „užkibs" ant tų pažadų, griebdamiesi jų kaip skęstantysis šiaudo...
V. Juščenka kalba apie tai, kad pirmasis ir svarbiausias uždavinys – stiprinti valstybę, atsilaikyti prieš planą suskaldyti Ukrainą, padaryti ją ne unitarine valstybe, o federaline, apie ką dabar labai entuziastingai kalba Kremliaus valdovas. V. Juščenka kalba apie pirmaeilį būtinumą sutelkti Ukrainos Tautą, grąžinti jai kalbą, religiją, remtis ne gyventojais, o auklėti valstybės piliečius, kurie bus tvirtas ateities Ukrainos valstybės pamatas ir garantas.
V. Juščenka kalba apie demokratijos stiprinimo būtinumą. Jo manymu, visi kiti dalykai – materialinė gerovė, didesnės pensijos ir kitokios socialinės išmokos, didesni atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams – yra išvestiniai, jie yra demokratinės santvarkos ir rinkos ekonomikos plėtros ir stiprėjimo rezultatai. Nes nė vienas tironas ar diktatorius, kaip rodo pasaulio patirtis, negarantavo savo šalies žmonėms nei gerbūvio, nei geresnės ateities.
Kalbėjome su Prezidentu apie daug ką: Krymo aneksiją, galimus tolesnių įvykių scenarijus. Apie Rusijos strategiją ir taktiką, neoimperialistines V. Putino ambicijas, Rusijos paralyžiuotą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą – dar vieną Antrojo pasaulinio karo pabaigos reliktą, seniai neatitinkantį nei 21 šimtmečio realijų, nei visuomenės lūkesčių. Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai sau suteikė veto teisę, ir nors nuo karo pabaigos jau praėjo beveik 70 metų, JT Saugumo Taryboje agresorė Rusija gali užblokuoti rezoliucijos priėmimą, nors 13 valstybių balsavo už, viena (Kinija) susilaikė ir tik viena Rusija (apie kurios įvykdytus grubiausius JT Chartijos dvasios ir raidės pažeidimus ir yra kalbama JT Saugumo Tarybos minėtoje rezoliucijoje) balsavo prieš...
Su Prezidentu V. Juščenka aptarėme ir artimiausius ES planus ir veiksmus: jau artimiausią penktadienį bus pasirašyta ES-Ukrainos Asociacijos sutarties politinė dalis; ES-Ukrainos laisvosios prekybos susitarimas, nors dar nepasirašytas, bet jau dalimis įgyvendinamas; jau priimtas galutinis sprendimas nedelsiant skirti 1,6 mlrd. eurų paramą Ukrainai, jis jau įgyvendinamas. Vizų režimo palengvinimas, Ukrainos jaunimui, studentams atvira Europos Sąjunga – tai, ko laukiama ir tikimasi iš mūsų.
Išsiskyrėme su Prezidentu sutarę kitą kartą susitikti Kijeve. Gal ir rinkimų į Europos Parlamentą dieną, gegužės 25-ąją: kai Lietuva eis prie balsavimo urnų ir rinks savo atstovus į Europos Parlamentą, Ukrainos piliečiai rinks naująjį valstybės prezidentą. Reikės tarptautinių stebėtojų, Europos Parlamento nariai ten yra laukiami. Dieve, saugok Ukrainą. Ir mūsų Lietuvą. Nuo tokių „draugų“ kaip Rusija. Nuo tokių „prezidentų“ kaip V. Janukovyčius. Ir nuo visokių kitokių negandų.