Tačiau vertėtų pagalvoti, ar iš tiesų situacija yra būtent tokia. Galbūt šis piktinimasis ES demokratijos neegzistavimu – tai tik priedanga, kuri padeda ES šalių narių politikams išsaugoti į situaciją valstybės viduje orientuotą politinę sistemą?

Tam tikra ES visuomeniškumo forma egzistuoja jau ir dabar. Ji egzistuoja kultūros, meno, sporto, kino, populiariosios muzikos, mados ir, be jokios abejonės, ekonomikos srityse bei dažnai tampa pasaulinio visuomeniškumo dalimi.

Juk turime Čempionų lygą, Eurovizijos dainų konkursą, Venecijos bienalę, Berlyno kino festivalį, Milano madų šou bei visus kasdieninius ekonominius ir prekybinius ryšius, Europos įmonių susivienijimus, Europos pilietinės visuomenės tinklus ir milijonus žmonių, keliaujančių ir gyvenančių kitose ES šalyse narėse.

Tačiau vis dėlto šiuo metu išgyvename Europos visuomeniškumo vystymosi aukso amžių. Daugiausiai įtakos tam padarė euro krizė, sukėlusi esminių abejonių dėl Europos idėjos. Europą šiuo metu apėmusi stipri identiteto krizė.

Nors krizės valdymas yra sudėtingas ir nepatogus (be to, krizė dar nėra pasibaigusi) procesas, jis daro ir teigiamą įtaką.

Krizė tapo Europos visuomeniškumo vystymosi katalizatoriumi, nes, kaip sakė vokiečių filosofas Jurgenas Habermasas, filtruojant, sintetinant ir kondensuojant bendravimo srautus formuojama viešoji nuomonė.

Krizė ištiko didžiąją ES šalių narių dalį beveik tuo pačiu metu. Dėl bendrai naudojamos valiutos euro zonos šalims teko ieškoti bendrų, nors dažnai skausmingų, sprendimų.

Be to, tos pačios temos tuo pačiu metu aptariamos visoje Europoje, bendravimo srautai sintetinami bei formuojama viešoji nuomonė griežtų taupymo priemonių, jaunimo nedarbo, mokesčių vengimo, bankinių indelių bei duomenų sekimo klausimais.

Šių visuomeniškumo apraiškų negalima pavadinti jaukiomis, tačiau tai tikri debatai, kurių metų reiškiamos prieštaringos ir tvirtos realių žmonių nuomonės, o ne skleidžiama elementari propaganda, nukreipta remti ES arba ją smerkti.

Žiniasklaida ir technologijos

Nors šių klausimų aptarimas paprastai vykdomas nacionalinėje žiniasklaidoje skirtingomis kalbomis, temų nustatymas ir pagrindimas, priklausomai nuo politinės orientacijos, yra panašus ir koordinuotas.

Turėtume vertinti šiuos nacionalinius debatus dėl ES politikos kaip tarpinę stotelę viršvalstybinio Europos visuomeniškumo vystymosi kelyje.

Be euro krizės, yra dar du katalizatoriai, prisidedantys prie ES visuomeniškumo formavimosi – tai revoliucija žiniasklaidos srityje ir naujosios technologijos.

Senos ir naujos žiniasklaidos įmonės žvalgosi ir testuoja naujus verslo modelius, skirtus uždirbti pinigus skaitmeniniame amžiuje iš žiniasklaidos turinio.

Savo ruožtu, geografinių rinkų plėtimas vertinamas kaip rimtas ekonominis sprendimas, skirtas pajamų didinimui plečiant skaitytojų ratą. Viena iš šio sprendimo priežasčių yra ta, kad skaitmeniniame amžiuje spaudos ir platinimo išlaidos tampa minimalios.

Šią idėją dar labiau sustiprina socialiniai tinklai, tokie kaip „Twitter“, „Facebook“, „Pinterest“ ir „Reddit“, kurie jau dabar tapo viršvalstybinėmis platformomis, formuojančiomis natūralią europiečio ir net pasaulio gyventojo aplinką.

Siekimas išnaudoti ES žiniasklaidos rinką gali tapti dar vienu ES visuomeniškumo vystymosi katalizatoriumi.

Iki šiol mėginimams kurti ES žiniasklaidos produkciją kliūčių kėlė akivaizdūs kalbiniai barjerai.

Anglų kalba dominuojančios kalbos vaidmenį žiniasklaidoje atlieka tik mažam žiniasklaidos vartotojų ratui. Tačiau vos po kelerių metų kalbos barjeras gali tapti nebeaktualus, nes dėl naujų technologijų bus įmanoma atlikti greitą ir kokybišką žiniasklaidos turinio vertimą.

Vertimo technologijos vystosi labai greitai, todėl greitu metu bus galima skaityti vokišką „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ ispaniškai, o „The Guardian“ – prancūziškai. Taip pat gali atsirasti naujų žiniasklaidos priemonių, skirtų visai Europai, kurios bus pasiekiamos internetu skaitytojui tinkama kalba.

Perversmai žiniasklaidos ir naujų technologijų padangėje gali turėti įtakos ES žiniasklaidos formatų, sintetinančių bendrą Europos viešąją nuomonę tam tikru klausimu, sukūrimui.

Kalbant apie žiniasklaidą ir technologijas, nereikėtų baimintis, nes kūrybiškumas rinkos ir technologijų prasme ir toliau išliks dominuojančiu faktoriumi.

Tačiau taip pat mums reikia autentiškos europietiškos politikos, kuri reikalauja ir tuo pačiu formuoja Europos gyventojų įvaizdį.

Andre Wilkensas – Berlyno centro „Mercador“ direktorius ir „Stiftung Mercador“ organizacijos strategijos direktorius. Taip pat jis yra vienas iš Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų tarybos steigėjų.