Besibaigiančiais 2013 metais, Aljazeera.com vertinimu, Rusijos „lokys“ „ir vėl įkando“: laimėjo svarbias geopolitines pergales Sirijoje ir Ukrainoje. Kitaip tariant, ji vėl „save įtvirtino pasaulinėje scenoje“. Žurnalas „Forbes“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įvardijo įtakingiausiu žmogumi 2013 metais.
Tačiau Rusija, šis vėl, regis, sustiprėjęs, lokys, turi lokiuką, kurį labai saugo. Tai – 2014 metų vasarį vyksiančios Žiemos Olimpinės žaidynės Sočyje, Rusijoje. Šios žiemos olimpinės žaidynės yra pirmosios istorijoje, organizuojamos Rusijos Federacijos po Tarybų Sąjungos griūties (1980 m. vyko vasaros olimpinės žaidynės, kurias atidarė tuometinis Sovietų Sąjungos lyderis Leonidas Brežnevas).
Artėjant šioms žaidynėms Vladimiras Putinas paleido beveik dešimtmetį kalintą energetikos magnatą Michailą Chodorkovskį, kuris tuoj pat buvo nuskraidintas į Vokietiją .
Mat ES šalių lyderiai ir vykdomojo aparato – Europos Komisijos – atstovai, norėdami „pamokyti“ Rusiją gero elgesio vidaus ir išorės politikoje, vienas po kito paskelbia boikotuosiantys Sočio olimpines žaidynes ir į jas nevažiuosiantys. Į Sočio žaidynes nevyks ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri pasinaudojo proga apie tai pranešti kol Lietuva dar pirmininkavo Europos Sąjungai. (Įdomi apžvalga apie kitus atvejus kai Olimpinės žaidynės buvo boikotuojamos ar turėjo būti boikotuojamos, bet nebuvo, yra čia.). M. Chodorkovskio paleidimas gali būti laikomas „saldainiuku“ ES lyderiams sušvelninti.
Šį savaitgalį Rusijos Volgogrado mieste mažiau nei per parą įvykdyti du teroro išpuoliai. Tą patį miestą vienas teroro išpuolis sudrebino ir spalio mėnesį. Jau pranešama apie bent tris dešimtis žuvusių žmonių. Sprogimai sukėlė nerimą dėl Sočio olimpinių žaidinių dalyvių ir žiūrovų saugumo.
Ir šiuo atveju Europos Sąjunga galėtų prisidėti ne vien boikotuodama žaidynes, bet kuo skubiau pasiūlydama realią pagalbą Rusijai tiriant teroro išpuolius. Suteikta pagalba ir bendradarbiavimas įtvirtintų ES vaidmenį, ir to prašo ir paprasčiausias žmogiškumas. Galiausiai, ES turi būti suinteresuota ir savo piliečių saugumu Sočio olimpinėse žaidynėse. ES ir Rusija bendradarbiauja užtikrindamos saugumą. Be to, ES Sutarties 42-asis ir 43-iasis straipsniai leidžia ES bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, valstybių narių suteiktus pajėgumus naudoti tarptautinio saugumo stiprinimui už ES ribų. Civilius ir karinius pajėgumus naudojančios misijos gali būti naudojamos siekiant prisidėti prie kovos su terorizmu trečiosiose – ne ES – šalyse.
Tad teisinis pagrindas yra, reikia veiksmų.
Vija Pakalkaitė