Girdėjau pasakojimų, kad praėjusioje Seimo kadencijoje nemažai parlamento narių, prašydami paramos vienam ar kitam projektui savo rinkiminėje apygardoje finansuoti, skiltyje „finansavimo šaltinis“ nurodydavo, kad pinigai turėtų būti paimti „iš šešėlio“. Problema ta, kad „šešėlis“ yra nenuspėjamas finansavimo šaltinis. Neaišku, kaip, kur ir kada tie pinigai iš jo gali būti ištraukti.
Vagiami pinigai
Pinigus iš šešėlio traukti ruošiasi ir Europos Sąjunga. Ekonominės analizės rodo, kad ES biudžetas praranda apie 500 milijonų eurų per metus dėl apgavysčių ir korupcijos, susijusios su ES skiriamų pinigų panaudojimu valstybėse narėse. Mano nuomone, šie įverčiai yra gana atsargūs. Spėčiau, kad ES pinigų yra išplaunama žymiai daugiau. Tiesiog tai yra padaroma pačiose valstybėse narėse, o ES kontroliuojančios institucijos negali visko tiksliai sužiūrėti dėl teisinės sistemos ir politinio konteksto valstybėse narėse neišmanymo. Ir tai nėra tik naujųjų ES valstybių (buvusių socialistinių valstybių) liga. Ne mažiau pinigų iš ES pavagiama Vakarų Europoje (kad tik nebūtų dar daugiau!). Europos Sąjungai nepadeda ir tas faktas, kad tokius nusikaltimus tiria atskirų valstybių teisėtvarkos institucijos.
Europai reikia prokuroro
Europos Komisija sugalvojo, kad šią skylę ES institucinėje sandaroje reikia užlopyti. Tą Komisija nusprendė jau seniai, tačiau konkrečių veiksmų buvo imtasi tik šiemet. Jau Lietuvos pirmininkavimo metu Komisijos atstovai Tarybai pristatė Europos Prokuratūros kūrimo planą. Nors diskusijos apie šią naują instituciją dar tik prasideda, kai kurie jos veikimo principai jau yra pakankamai aiškūs.
Europos Prokuratūra, pasak pateikto pasiūlymo, bus vieninga ES institucija, kuri turės išskirtinę teisę iškelti baudžiamąją bylą prieš fizinius ar juridinius asmenis, vykdančius finansinius nusikaltimus prieš ES biudžetą. Nors teisę nagrinėti bylas išlaikys atskirų valstybių teismai, Europos Prokuratūra galės finansuoti ir atlikti ikiteisminius tyrimus, inicijuoti nusikaltėlių persekiojimą po visą Europą, samdyti geriausius ekspertus ir, svarbiausia, neleisti, kad bylos būtų dirbtinai numarintos nacionalinėse teisėsaugos sistemose. Kaip žinia, ES pinigų plovėjai kartais jaučiasi itin ramiai savose valstybėse (o dar dažniau - savivaldybėse) pažinodami (ar nupirkdami) vieną kitą teisėtvarkos pareigūną. Greičiausiai Europos Prokuratūra bus per silpna institucija, kad tam visiškai užkirstų kelią. Tačiau bent jau pagalių į ratus nusikaltėliams ji tikrai prikaišios. Ir ne vieną.
Vieningos institucijos, turinčios įgaliojimus tirti finansinius nusikaltimus prieš ES biudžetą, nebuvimas palikdavo daugybę skylių, pro kurias mokesčių mokėtojų pinigai galėdavo nutekėti į nešvarias rankas. Šiuo metu egzistuojančios ES teisėtvarkos institucijos (tokios kaip OLAF, „Eurojust“ ir „Europol“) tegali atskirų valstybių institucijoms patarti, kaip geriausia kovoti prieš ES pinigų vagystes, bei apmokyti jų darbuotojus. Kita problema yra tai, kad ES valstybės skirtingai apibrėžia, kas yra finansiniai nusikaltimai, o tai sudaro geresnių galimybių vykdyti finansinius nusikaltimus keliose valstybėse iškart. Pavyzdžiui, išplauti pinigus per užsienio bankų sąskaitas. Tokiu atveju teismo procesas gali gerokai užsitęsti ar netgi dėl nesutarimų dėl teisinių sąvokų patekti į teisinę aklavietę.
Integruojamės toliau
Europos Prokuratūros steigimas yra įdomus ES integracijos požiūriu. Nors ši institucija bent jau iš pradžių neturės daug galių ir veiks tik bendrosios rinkos plotmėje, kur ES galios yra didžiausios, palyginus su valstybių narių, ES Prokuratūros įsteigimas žymi didesnį viršnacionalinių institucijų kišimąsi į teisėsaugos sritį. Būtent todėl kai kurios ES valstybės nėra linkusios lengvai pritarti tokiems pasiūlymams. Jų nuomone, nuo finansinių prie kitų nusikaltimų tyrimo yra tik vienas žingsnis. O paskui, žiūrėk, ES Prokuratūra užsimanys tirti ir kitas baudžiamąsias bylas. Kaip žinia, teisinė sistema yra labai svarbus valstybės integracijos variklis. Juk būtent teismai ir kitos teisėsaugos institucijos užtikrina vieningą įstatymų taikymą visoje valstybės teritorijoje. Kai kurių ES ekspertų ir politikų nuomone, jau ES Teisingumo Teismas kartais per daug kišasi, kur nereikia, ir nurodinėja valstybėms narėms, kaip taikyti teisės aktus, ką bausti ir panašiai. Taigi, tarp ES Tarybos narių tikrai atsiras ne vienas, kuris labai rimtai pagalvos prieš spausdamas mygtuką „už“ balsavime dėl Europos Prokuratūros steigimo.
Jungsis ne visi, bet Lietuva - pirmaujančiose gretose
Kaip visada, ne visos valstybės dalyvaus steigiant šią instituciją. O dabar spėkit bent vieną valstybę, kuri nedalyvaus. Kol kas neskaitykit toliau, užsimerkit ir spėkit. Taip taip, atspėjot! Jungtinė Karalystė bus viena iš jų. Kartais atrodo, kad mūsų įnoringieji aristokratai taip niekur nedalyvaudami po truputį ims ir pasitrauks iš ES apskritai. Kitos valstybės, nepanorusios prisidėti, yra Airija ir Danija.
O Lietuva yra viena iš valstybių, tvirtai pasisakančių už tokios institucijos reikalingumą. Nors plaunančių europinius pinigus turime nemažai, kitiems to daryti neleisime. O ir patys tikrai norime taisytis. Dar dabar į Europą išsiuntėme finansinės drausmės ir sąžiningumo simbolį Algirdą Šemetą. Dabar jau joks mokesčius slepiantis ar pinigus plaunantis niekšelis nuo bausmės neišsisuks.
Parengė Mantas Pupinis