DĖMESIO! Bilietai į festivalį parduodami Šiuolaikinio Meno Centre, Vokiečių g.2, Vilniuje.

Antonia Goy (Vokietija) du metus mokėsi stiliaus ir modeliavimo mokykloje Prancūzijoje. Paryžiuje ji dirbo asistente Karlos Otto spaudos agentūroje, atstovaujančioje Jil Sander, Prada ir Alberta Feretti madų namus. Vėliau pati įkūrė savo dizaino įmonę. Antonia Goy dalyvauja įvairiuose projektuose. Minint 200-ąsias Alexandro von Humboldto kelionės po Pietų Ameriką metines ji dalyvavo konkurse Karakase, Venesueloje, kur sukūrė kolekciją “Geismo togos – vabzdžių pasaulis” apie mistiškąjį vabzdžių gyvenimą. A.Goy kuria kolekcijas vyrams ir moterims (pvz. „filling & desert“, megztų drabužių kolekcija vyrams „Šviesa & Šešėlis – savybių prieštaravimai“, megztų drabužių kolekcija moterims).

Antonia Goy darbai pelnė įvairius apdovanojimus (Heinricho von Zügelio premiją, Mittelmoda Fashion prizą, Ceramiche fiori moda ir kt.).

Vilniuje, „Mados infekcijoje“ Antonia Goy pristato savo kolekciją „Spaudinys. Piešinys mokosi vaikščioti“ („Drucksache. Eine Zeichnung lernt laufen“). Kolekciją sudaro įvairūs kimono. Audinių spalvos ir forma derinamos arba kontrastuojamos. Pagal kimono formą parenkama ir iškirptės bei spaudinio vieta.

Sukirpimas laisvas, drabužis tinka įvairių figūrų moterims, įstrižinės siūlės sukuria lengvo klosčių kritimo jausmą. Klostės apibrėžia kimono siluetą bei suteikia komforto jausmą. Smagus spalvų ir formų žaismas apibrėžia Antionia Goy kolekcijos nuotaiką.

Celia Czerlinski (Vokietija) studijavo Berlyno „Weißensee“ akademijoje. Ji atliko praktiką įvairiose su mada susijusiose firmose. Celia Czerlinski dalyvauja įvairiuose konkursuose bei madų kolekcijų pristatymuose. Vilniuje Celia Czerlinski pristato kolekciją pavadinimu „Paukštelis auksiniame narvelyje“. Kolekcijos tema atskleidžiama įvairiais būdais: siuvinėjimu, spaudais su paukščių, plunksnų, narvelius primenančių taškų ir linijų motyvais bei asocijuojančiomis sparnų bei narvelių kontūrų formomis. Dažus savo kolekcijos audiniams Celia Czerlinski gamino iš paukščių plunksnų. Kolekciją sudaro dvidešimt moteriškai žaismingų, bet kartu sportiškų modelių. Kolekcijos modelių audiniai – medvilnė, šilkas, viskozė ir oda. Aksesuarai – diržai ir rankinės – pagaminti iš odos.

Alistair Carr (Didžioji Britanija) – kylanti Londono madų pasaulio žvaigždė. Jis dirbo su Chloe, Thiery Mugler, Gaspard Yurkievich ir Mr. Pearl madų namais, tai daugelio konkursų numylėtinis, Londono madų savaitės atradimas.

Savo naujausiai kolekcijai įkvėpimo Alistair Carr sėmėsi iš įvairiausių šaltinių. Kai mes galvojame apie patogumą, įsivaizduojame plačius megztinius, dėvimus namuose, tačiau Carr sugeba derinti patogumą ir seksualumą. Carro kuria ”siūlėtus” rūbus. Jo drapiruoti šilkiniai trikotažiniai marškinėliai bei suknios, kurie siūlėmis gali būti pritaikyti prie figūros arba tiesiog lengvai kristi. Galima rinktis, kurią kūno dalį atidengti, kad jaustumeisi patogiai - pečius, rankas ar nugarą, t.y., į ką pageidaujama atkreipti aplinkinių dėmesį.

Sudėtingas kirpimas „grįstas“ siūlėmis, svarbi medžiagos klostė, naudojamas įstrižas kirpimas. Jo klostuoti drabužiai - dar vienas jo filosofijos pavyzdys, įkvėptas ankstyvosios Charles James kūrybos. Šie rūbai sąsagomis tvirtinami prie kūno, tačiau įgalina juos dėvintįjį laisvai judėti bei suteikia kolekcijai futuristinės nuotaikos. Be to, Carr mums pristato savitą “įvyniojamų” suknių ir kelnių idėją. Įstrižo kirpimo rūbai tarytum srovena kūnu. Karališkosios mėlynos ir oranžinės spalvos akcentais pagyvinami pagrindiniai akmens, juodos ir baltos spalvos deriniai.Tai turtinga kolekcija, skirta stilingai moteriai, kuri jaučiasi laisva ir šiuolaikiška.

2005/06 metų rudens/žiemos sezonui Jean-Pierre Braganza (Didžioji Britanija) pristatė savo trečiąją kolekciją –“Testamental”, vasario 16 d. demonstruotą Londono Karališkojoje menų akademijoje (Royal Academy of Arts). Ši kolekcija - Braganzos organinės geometrijos madoje tąsa. Jis rekonstruoja tradicinius drabužius ir juos susiuva taip, kad atrodytų tarsi “pagyvenusi silpnaregė moteriškė po peštynių sulopė savo drabužius“.

Kolekciją įtakojo vyriško kostiumo elementai, nors ji išlaiko pagarbą moteriškam siluetui. Daugelio darbužių omni-seksualumas ištirpdo ribą tarp moteriškų ir vyriškų rūbų. Taip gimsta provokuojanti urbanistinė kolekcija. Išryškinta liemens linija pereina į krintančius nelygiais kraštais sijonus, sukonstruotus iš rankomis dažytų bei virintų medžiagų. Paletė susideda iš natūralios juodos spalvos su pilkais (akmens) atspalviais, suteikiančiais gilumo, ir senoviniais aukso apsiuvais ir raštais, suteikiančiais žvilgesio.

Jo drabužiai - tarsi uniforma, kuri tobulina figūrą. Ypatingas kirpimas, susiuvimas specialiu kampu tinka kūno formoms.

2002 m. Braganza studijavo moteriškų drabužių dizainą Central St. Matrin’s koledže. Prieš įregistruodamas savo prekinį ženklą ir sukurdamas savo vyriškų ir moteriškų drabužių kolekcijas, jis amato paslapčių sėmėsi dirbdamas Roland Mouret mados namuose.

Franco Ciambella (Italija) kolekciją įkvėpė marginalinis medžiotojas, kuriam patinka trintis tarp įvairių visuomenės sluoksnių. Jo herojus, Baby Morphing, yra šiuolaikinis herojus, įvairus ir įvairialypis, tas, kuris trokšta atrasti nematytus negirdėtus pasaulius, neištirtas paralelines erdves.

Stilistas savo kolekcijoje naudoja įvaizdį stiprios moters, kuri prisimena, kokios žavingos buvo jos prosenelės, bet kartu gyvena savo gyvenimą. Jo kolekcijoje rasite undinės uodegas primenančius sijonus iš atlaso, kurias jis derina su tamsaus muslino palaidinėmis. Dviratininko striukės, padabintos blizgiais elementais, metaliniai diržai ir rėkiančios sagtys. Jo moteris – chameleonė, alergiška apibrėžimams ir žaidžianti su tapatybėmis. Ji balansuoja tarp vidutinei klasei priimtino sijonų ilgio iki kelių ir ankštų, liemenį sutraukiančių striukių, juodų rožių ir mergaitiškų kaspinų.

Franco Ciambella drabužiai leidžia juos vilkėti kaip tik moteris nori. Jis neapibrėžia jo paskirties. Jis nederina ir kartu derina plačių rožinių sijonukų su seksualiomis pilkomis atlasinėmis kelnėmis; brokatines striukes su prie odos priglundančiomis kelnėmis, ir juodas ir rožines palaidines - sukneles su prabangiomis detalėmis.

„Mados infekcijos“ metu DVD formate parodysime vokiečių menininkės Ursulos Neugebauer instaliaciją ”tour en l’air” (sukinys ore).

Instaliacijoje matomos septynios puošnios raudonos taftos vakarinės suknelės, kurias dėvi manekenai be galvų. Šioje instaliacijoje analizuojama judesio ir šokio tema. Figūros pritvirtintos prie lubų. Variklio pagalba šios figūros sukasi aplink savo ašį. Šis besisukančių suknelių vaizdas primena šokį. Dėl šios priežasties ir darbas pavadintas terminu iš klasikinio baleto ”tour en l’air” (sukinys ore). Keičiant apsisukimų greitį bei staiga sustabdant figūras sukuriami tarsi medžiagos ir spalvos paveikslai. Ši instaliacija siekia taip pat atspindėti santykį tarp kūno ir apdangalo / drabužio, tarp gyvų būtybių ir mechanizmų, tarp individualumo ir visuomeniškumo. Taigi instaliacija dvejopai susijusi su mada: joje rodomos gražios suknelės bei instaliacijos autorė analizuoja temas, kurios yra svarbios ir mados pasauliui.

Ursula Neugebauer gimė 1960 m. Hamme/Vestfalijoje. 1991 m. ji baigė Miunsterio dailės akademiją. U.Neugebauer rengia personalines parodas bei dalyvauja grupinėse parodose. Šios menininkės kūryba buvo įvertinta įvairiais apdovanojimais bei stipendijomis.

U.Neugebauer darbai yra įvairiapusiški. Ji naudoja įvairias medžiagas: medį, vašką, integruoja gipsinius, stiklinius arba medžiaginius objektus, dirba su fotografija, neoninėmis lempomis, šiltnamių gėlėmis.... Parodoje “tour en l’air”, kurioje buvo rodoma ir ši instaliacija, U.Neugebauer inscenizuoja žmogaus figūrą ir jo kūną.