Savivaldybių politika

Provincijos kultūra merdi dėl paprasčiausios priežasties: kultūros centrai pavaldūs savivaldybėms. Savivaldybės privalo remti daugelį sričių, kurias joms deleguoja valstybė ir skiria tam specialių lėšų. Tačiau eilėje prie šito katilo kultūros atstovai lieka paskutiniai, taigi kultūros centrų finansavimas priklauso nuo mero ir rajono tarybos geros valios, dosnumo ir supratimo apie kultūrą. Galima rimtai suabejoti, ar tokio supratimo pakanka.

Pavyzdžiui, Trakų rajono taryba nusprendė atleisti 60 procentų kultūros rūmų ir jų filialų darbuotojų. Esą jie niekam nereikalingi, dirba blogai, o dar už tai ir algas gauna. “Kultūros rūmuose yra labai daug administracijos ir techninio personalo. Buvo atlikta išsami analizė ir prieita prie išvados, kad iš 70-ies etatų gali likti 31,5. To visiškai pakanka visom funkcijoms vykdyti”, - tvirtina Trakų rajono savivaldybės meras Vytautas Petkevičius.

Tačiau streikuoti nusprendę Trakų rajono kultūros darbuotojai su meru nesutinka. “Tokiu atveju mes negalėtume tęsti veiklos. Meras klaidingai įsivaizduoja, kas yra kultūros darbuotojas, jam sunku suprasti, kad, pavyzdžiui, apšvietėjas – irgi kultūros darbuotojas”, - piktinasi Trakų rajono kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Daiva Barkauskaitė.

Savo kėdėje palyginti dar neseniai sėdintis Trakų rajono meras sako, kad kaimo kultūriniam gyvenimui užtikrinti visiškai užtenka vieno žmogaus. “Kaimo filiale dirba 4 žmonės: administratorius, kino organizatorius, kasininkas ir valytoja. Kino niekas nedemonstruoja, vadinasi,vieno žmogaus jau nereikia, tada nebereikalingas nei kasininkas, nei valytoja”, - tikina V. Petkevičius. Anot jo, daugelis kultūros rūmų filialų įsikūrę kaimų seniūnijose, tai šios galinčios pasirūpinti patalpų valymu. Jei kultūros rūmų filialas veikia kitame pastate, pasak mero, administratorius pats gali pasirūpinti patalpų švara ir tvarka. “Kai kur reikės ir patiems šiek tiek pasitvarkyti, nėra jie taip labai užsiėmę, kad negalėtų to padaryti”, - pažymėjo Trakų rajono vadovas.

Kultūros darbuotojai mano, kad toks sprendimas neteisingas. “Juk trijų atlyginimų administratoriui tai niekas nemokės. Be to, visi puikiai supranta, kad vienas žmogus negali vienu metu atlikti kelių darbų”, - svarstė Trakų kultūros rūmų filialų vadovė Irena Jocienė. Pasak profesinės sąjungos vadovės D.Barkauskaitės, dėl tokių mero ketinimų kaltas menkas kultūros išmanymas. “Gal meras įsivaizduoja, kad per spektalį režisierius ar aktoriai gali atsiprašyti žiūrovų ir bėgti į apšvietėjo kambarį pasikeisti apšvietimą, tada vėl grįžti ir lyg niekur nieko vaidinti toliau”, - samprotavo moteris.

Kamšo biudžeto skyles

Tačiau meras už drastiškas permainas. Atleidus daugiau nei pusę rajono kultūros darbuotojų per metus būtų sutaupyta kiek daugiau nei 200 tūkst.litų. “Savivaldybė finansinėje duobėje – turime 29 mln. litų skolų, todėl mes privalėjome imtis tų priemonių”, - teigia V. Petkevičius. Tuo tarpu Trakų rajono kultūros rūmų direktorius Vytautas Mikalauskas sako turėjęs kitų pasiūlymų – finansavimą ir etatus mažinti palaipsniui: penktadalį kultūros darbuotojų atleisti šiais metais bei penktadaliu sumažinti kultūrai skirtą biudžetą, kitais metais biudžetą apkarpyti dar 10 procentų, o po metų - dar 5-iais. Kultūros ministerijos vyr. Specialistė regionams Nomeda Zienkienė pataria šią problemą spręsti pasitelkus nepriklausomus ekspertus – esą jie geriausiai galėtų nustatyti, kiek kultūros darbuotojų verta atleisti.

Tačiau ministerijos ir kultūros rūmų vadovo nelabai kas klauso, juo labiau, kad pastarasis irgi buvęs rajono meras, ir ne tai partijai priklauso. Be to, neneigia ir pats prie rajono skolų gaminimo prisidėjęs. “Tai reikėtų visus buvusius ir esamus merus susodinti ir iš mūsų visų pareikalauti sprendimų, o dabar kenčia žmonės, kurie dėl šių skolų nėra kalti”, - svarstė buvęs Trakų rajono meras V. Mikalauskas.

Maži atlyginimai

Kultūros darbuotojų atlyginimai vieni mažiausių šalyje. Jų vidurkis – daugelyje rajonų 600 – 700 litų “ant popieriaus”, tačiau esama ir tokių rajonų, kur kultūros darbuotojas vidutiniškai uždirba mažiau nei 400 litų per mėnesį. “Kultūros darbuotojai dažnai dirba be išeiginių, vien iš entuziazmo, o atlyginimai tikrai per maži”, - tikino D. Barkauskaitė. “Savivaldybės darbuotojai neuždirba daugiau nei kultūros žmonės, ir mums tai didelė problema – sunku rasti gerų specialistų”, - atkirto Trakų rajono vadovas.

Trakų rajono administracijai ir jai priskirtoms fukcijom per metus numatyta skirti beveik 10 mln. litų, kultūros rūmų biudžetas bent devynis kartus mažesnis. Kultūros darbuotojai tikina, kad susiklosčius tokiai padėčiai nereikėtų didinti savivaldybės administracijos aparato. “Kam šiandien reikalingi mums du vicemerai ir administracijos direktoriaus pavaduotoja? Kodėl etatų skaičius padidėjo nuo 146 iki 158?”, - retoriškai klausė kultūros rūmų vadovas. Anot mero V. Petkevičiaus, savivaldybė darbuotojų etatus ne didina, bet mažina – esą lieka tik būtiniausi deleguotoms funkcijoms vykdyti.

Streikas įgauna pagreitį

Šiandien Trakų kultūros rūmų salė tuščia. Visi darbuotojai streikuoja. Galbūt šis streikas ir laikinas, tačiau jis parodo, kokia prasta kultūros situacija visoje šalyje, neatmetama galimybė, kad prie streikuojančių gali prisijungti ir kitų rajonų ir miestų kultūros darbuotojai. “Mus palaiko žmonės iš visos Lietuvos: sulaukėm labai daug skambučių, laiškų”, - sakė D. Barkauskaitė. Anot Trakų kultūros rūmų vadovo, atėjo laikas šiam streikui įgauti didesnį pagreitį. “Neatmetu galimybės, kad gali prasidėti grandininė reakcija visoje Lietuvoje”, - tikino V. Mikalauskas.

Kad kultūros puoselėtojų situacija provincijoje nepavydėtina sutinka ir kiti specialistai. “Įsivaizduokim, kad jūs vieną dieną tampat kaimo kultūros darbuotoju – ateinat į darbą, o ten patalpos nešildomos, malkos kur nors už šimto metrų, san. mazgai lauke, o jūs turit galvoti apie kūrybą”, - vaizdžiai svarstė Liaudies kultūros centro direktorius Juozas Mikutavičius. Pasak Kultūros ministerijos pareigūnės N Zienkienės, šalyje jau būta atvejų, kai po savivaldybės įvykdytos reformos kultūros centrai paliekami be priežiūros, nešildomi ir netvarkingi.

Politikų malonės dalybos

Kultūros darbuotojai neretai tampa ir politinių intrigų įkaitais – daugiau lėšų apsukresniems draugams, mažiau – tylintiems priešams. “Ir niekada negali būti tikras, kad tos valdžios nepasikeis. Gali ateiti į valdžią veikėjas, kuriam užtenka per televiziją “Dviračio žinias” pažiūrėti”, - pažymėjo V. Mikalauskas.

Nepatrauklios darbo sąlygos, maži atlyginimai smukdo kultūrinių paslaugų kokybę. Specialistai bėga iš kultūros centrų, o ekspertai nerimauja, kad Lietuvoje tuoj neliks kam dalyvauti Dainų šventėje. “Kartais susidaro įspūdis, kad įstatymai taip sutvarkyti, jog kultūra pasibaigtų ties Grigiškėmis “, - tikino Liaudies kultūros centro vadovas J. Mikutavičius. Pasak Kultūros ministerijos atstovės, dėl blogos finansinės situacijos kartais kalti ir patys kultūrininkai, organizuojantys per daug renginių ir nesirūpinantys kultūros centrų materialine baze.

Ministerija nusiplauna rankas

Kultūros darbuotojų akys viltingai žvelgia ministerijos pusėn. Esą tiesioginis pavaldumas jiems garantuotų jei ne didesnius pinigus, tai bent profesionalų dialogą su savos srities specialistais. Tačiau Kultūros ministerijos atstovai mano kitaip. “Būtų neracionalu, jeigu ministerija pradėtų diktuoti renginius ar kitą kultūrinę veiklą rajonuose. Kas geriau gali žinoti vietines problemas ir gyventojų poreikius, jei ne savivaldybė?”, - svarstė N. Zienkienė.

Regis, Kultūros ministerija kultūros centrų ir rūmų provincijoje taip pat kratosi kaip netikrų vaikų. Ir kur čia nesikratysi, tokių sužvarbusių, kiaurais stogais, kišenėmis ir su skolų kupromis.