Pavojingi šviestuvai
2004 m. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija atliko 7 416 patikrinimų ir įvertino 39 400 tipų gaminių. Buvo tikrinamas elektrinių šviestuvų, kompiuterinės technikos, kalėdinių eglučių apšvietimo rinkinių, rankinių elektrinių variklinių įrankių, minkštų kimštinių žaislų, vandens žaislų, žaislų su svaidiniais, kaukių saugos ir baldų saugumas. Programų vykdymo metu buvo nustatyti 22 pavojingi gaminiai. Iš viso 2004 m. rinkoje buvo nustatyta 70 pavojingų gaminių: 27 tipų elektrotechnikos prekės, 42 tipų žaislai ir viena mašina.
Pasak Inspekcijos informacijos skyriaus vedėjo pavaduotojo Jono Majaus, su prekių kokybės ir saugumo problemomis susiduriama pirmiausia todėl, kad Lietuva, kaip ir visa ES, užversta pigiomis kiniškomis prekėmis. Kita vertus, pavojingi vaikiški šviestuvai, kurių Inspekcijos ekspertai pateikė ne vieną pavyzdį, pagaminti ES priklausančioje Lenkijoje. „Šviestuvai, vaizduojantys gyvūną ar paukštį, vaikui labai panašūs į tikrą žaislą. Todėl pagal ES saugos reikalavimus jie turi turėti transformatorių, kuris tinklo įtampą nuo 220 V sumažina iki 24 V. Tai didžiausia įtampa, kuri laikoma nepavojinga. Tačiau rinkoje pasirodė daugybė vaikiškų šviestuvų, neturinčių tokio transformatoriaus. Nesunku įsivaizduoti, kas nutiktų, jei vaikas sudaužytų lemputę ar perkąstų laidą, kai šviestuvas įjungtas į tinklą“, – pasakoja Vyriausiasis valstybinis inspektorius Vytautas Jakevičius.
Inspekcijos sprendimu šiais šviestuvais jau neprekiaujama, nors patys inspektoriai pripažįsta, kad visų pažeidėjų sugaudyti neįmanoma. Jei didžiuosiuose miestuose ekspertai dar patikrina pagrindinius prekybos centrus, provincijos parduotuvėlėse arba turguose nesaugios prekės guli tol, kol pakliūna į kurio nors vartotojo namus. Tiesa, Gariūnai Inspekcijos ekspertų retkarčiais „šukuojami“, tačiau norint ten ką nors pakeisti iš esmės, ko gera, reikėtų atskiro etato. Todėl turgus vis dar tebėra rojus nekokybiškų prekių ir padirbinių gamintojams.
Žaislų akibrokštai
Pasak ekspertų, žaislų rinkai itin didelis dėmesys skiriamas todėl, kad tų prekių vartotojai – vaikai – mažiausiai apsaugota žmonių grupė. „Juk vaikas prieš imdamas žaislą negalvoja apie jo saugumą – tiesiog čiumpa jį ar kiša į burną“, – aiškina J. Majus. Gamintojai kartais bando išsisukti neteisingai nurodydami ir amžiaus grupę, kuriai skirtas žaislas. Pavyzdžiui, žaislai vaikams iki trejų metų turi atitikti labai griežtus reikalavimus – nedužti, neturėti mažų detalių, smailių briaunų ir pan. Jei kūdikiams skirtas žaislas tokių reikalavimų neatitinka, gamintojas užlipina etiketę, kad jis skiriamas vyresniems nei 3 m. vaikams. Tačiau akivaizdu, kad šis žaislas bus perkamas patiems mažiausiems. Beje, kartais mums ir į galvą neateitų, kad žaislas, kurį perkame savo vaikui, yra nesaugus. Ekspertai parodo keletą strėlytėmis užtaisomų pistoletų. Panašių rasite visose žaislų parduotuvėse.
Šie pistoletai ypatingi tuo, kad smailų strėlytės galą apsauganti minkšta, prie paviršiaus prilimpanti guma per daug lengvai nusiima. Užsienyje jau buvo atvejis, kai vaikas po šūvio iš tokio pistoleto atsidūrė reanimacijoje. Savo kolekcijoje ekspertai turi ir beveik nešvilpiantį švilpuką. Didžiausia švilpuko bėda, kad jo dydis atitinka vaiko gerklės skersmenį, todėl nurytas joje įstrigtų ir trukdytų įeiti orui. Dar vienas eksponatas – spalvingas vikšras su plastmasės žiedu užsibaigiančia virvute. J. Majus pademonstravo, kaip virvutė lengvai tampa kilpa, į kurią gali įsipainioti kūdikio galva. Pasirodo, yra reikalavimas, kad virvutė, besibaigianti žiedais, turi būti ne ilgesnė kaip 22 cm. Žvelgiant iš šalies toks reikalavimas atrodo perdėtas. Kita vertus, J. Majus nė neabejoja, kad atvejų, galėjusių baigtis nelaimingai, tikrai būta.
Elektronikos stebuklai
Kad ir kaip būtų keista, tarp nesaugių gaminių pirmauja kalėdinės girliandos, nors jomis prekiaujama labai trumpai. „Gamintojai ir platintojai rizikuoja – kai gaminys lentynoje guli taip trumpai, didesnė tikimybė, kad ekspertams jis neužklius“, – aiškina V. Jakevičius. Girliandų laidai kartais būna plonesni net 10 kartų, nei leidžia saugumo reikalavimai, todėl lengvai gali būti pažeistas apsauginis apvalkalas, atsiverti kontaktai. Ant kai kurių girliandų pakuočių rašoma, kad jas galima naudoti lauke. Tokiu atveju turi būti ypač apsaugotos jų lemputės ir kontaktų jungtys. Tačiau plika akimi vartotojas tokios apsaugos buvimo ar nebuvimo nepastebės. Jis pasikliauja tik užrašu, o šis dažnai meluoja.
Inspekcijos ekspertai pataria nepasitikėti ir kiniškais plaukų džiovintuvais, kurie gali „trinktelėti“ vos prisilietus. Randama ir grąžtų, kurie pagal dabartinius saugos reikalavimus turėtų būti įžeminti, kad nekeltų pavojaus žmogaus gyvybei, jei gręžiant bus pataikyta į elektros laidą. Juolab kad elektros instaliacijos mūsų namuose ne itin saugios – įžeminti tik naujos statybos namai, o ir juose šis saugos reikalavimas pradėtas diegti vos prieš porą metų. Vargu ar valstybė kada nors ras lėšų senų namų įžeminimui, nors gaisrai dėl netvarkingos elektros instaliacijos jau tampa kasdienybe. „Namie naudojamės kompiuteriais, internetu, o įžeminimo nėra. Ir nepagalvojame, kad trumpas sujungimas gali visiškai sutrikdyti kompiuterio darbą. Vienas žmogus jau skundėsi, kad jam kompiuteryje dingo visa parašyta knyga“, – pasakoja V. Jakevičius.
Saugumas ir kokybė
Ant elektros prietaisų paprastai būna ženklas CE, rodantis, kad prietaisas atitinka saugos reikalavimus, t. y. perėjo visas būtinas saugos įvertinimo procedūras. Kitas klausimas, ar iš tiesų galime juo pasitikėti. Tarkime, jei mirga kompiuterio ekranas, keldamas pavojų žmogaus sveikatai, tai akivaizdu. Tačiau į jo „vidurius“ neįlįs joks ekspertas. O atvejai, kai skalbimo mašina ar kuris nors kitas buitinis prietaisas įjungtas sugadina daugybę kitų į tinklą įjungtų prietaisų, – ne naujiena. „Jei tik prekė pigi, nors ir kaip gražiai ji atrodys, iškart kyla įtarimas, – perspėja V. Jakevičius. – Pavyzdžiui, normalus jungiklis išlaiko 40 tūkst. įjungimų, pigus – 3 tūkstančius.“ Todėl ekspertai siūlo pasitikėti jau žinomomis, vardą „užsidirbusiomis“ firmomis. Kita vertus, padirbinių gali atsirasti ir tarp garsių vardų, nors tokius pažeidėjus stengiasi gaudyti pačios kompanijos.
Anot V. Jakevičiaus, būta problemų, kai pagrindinės elektrotechnikos įmonės atidarė savo gamyklas Lenkijoje, Čekijoje, kitose Rytų Europos valstybėse. Kol jose buvo įdiegta kokybės valdymo sistema, Inspekcija gavo ne vieną skundą. Dabar jau drąsiai galima pirkti šių gamyklų prekes. Tik svarbu neapsigauti – kartais gamintojai gudrauja pakeisdami vieną raidę: pavyzdžiui, vietoj „Sony“ atsiranda „Soni“. Su garsiąja firma toks gaminys neturi nieko bendra, tačiau tai pastebi ne kiekvienas.
Teisė
Pagal įstatymą, nesaugi prekė turi būti tuoj pat išimta iš rinkos. Tai padaryti įpareigoti ne tik gamintojai ar platintojai, bet ir prekybininkai. Informacija apie nesaugų gaminį iš karto perduodama Europos Komisijos greito reagavimo sistemai, per kurią ji pasklinda po visas ES valstybes. Beje, ES ekspertai, anot V. Jakevičiaus, lietuviškąją prekių kontrolės sistemą giria. Užsienyje paprastai dirbama tik su vienu pavadinimu, kuris per metus ar dvejus išnarstomas iki smulkmenų. Tačiau kiti tos pačios srities gaminių pavadinimai neliečiami. Lietuvos ekspertai stengiasi aprėpti platesnį prekių ir pavadinimų spektrą. Darbo – daug, pajėgos mažos. Tad nieko keista, kad ir minėti vaikiški pistoletai, kitos nesaugios prekės kartais lentynose užsibūna gan ilgai, kol atkreipia ekspertų dėmesį. Bet kuriuo atveju, gaminio saugumas tiesiogiai siejasi su jo kokybe. Todėl perkant prekę, anot ekspertų, būtina kruopščiai apžiūrėti, ar nurodyta visa informacija apie gaminį: tipas, modelis, gamintojo atpažinimo ženklas, įspėjamieji užrašai, elektronikos prietaisams – vardinė įtampa ir naudojama galia, apsaugos nuo elektros smūgio klasė ir pan. Pastebėjus trūkumus, visada galima kreiptis į Valstybinę ne maisto prekių inspekciją, kurios skyriai veikia visose Lietuvos apskrityse. Jai klausimus galima užduoti ir internetu (www.inspekcija.lt). Pagaliau kartais užtenka vos užsiminti, kad žinome savo teises, ir prekybininkai ima kalbėti visai kitaip. Šiaip ar taip atsipalaiduoti parduotuvėje neverta.
Valstybinė ne maisto prekių inspekcija 2004 m. gavo 934 skundus.
75 proc. jų pasitvirtino.
Iš 721 skundų dėl gaminių, pagrįsti buvo 74 proc.
45 proc. prekybininkų grąžino už prekę sumokėtus pinigus;
23 proc. netinkamos kokybės prekę pakeitė tinkamos kokybės preke;
18 proc. neatlygintinai pašalino prekės trūkumus arba atlygino vartotojo išlaidas jiems ištaisyti;
5 proc. sumažino prekės kainą;
2,4 proc. sugadintą daiktą ar medžiagą pakeitė lygiaverčiu arba atlygino daikto ar medžiagos vertę.
Dėl įsigytų paslaugų gauta 213 vartotojų skundų. 77 proc. jų buvo pagrįsti.
Dėl paslaugų kokybės skundėsi 60 proc. vartotojų,
dėl sugadinto ar prarasto daikto – 12 proc., dėl paslaugų saugos – 5,6 proc.,
dėl informacijos nepateikimo – 5 proc.,
dėl kitų priežasčių – 15,5 proc.