Anot Klaipėdos ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjo Žilvino Šukio, negalima griežtai teigti, kad vienų žmonių mitybos įpročiai yra geri, kitų – blogi. Priklausomai nuo tradicijų, įsitikinimų, dienotvarkės ir galop skonio, kiekvienas valgo tai ir tuo laiku, kuris patogesnis. „Niekas nekritikuoja anglų, pietaujančių 18 valandą, arba arabų, Viduržemio jūros regiono gyventojų, prie stalo susirenkančių tik saulei nusileidus“, - argumentavo gydytojas.
Gastroenterologas mano, kad nieko bloga, jeigu vietoje nenustygstantis, kupinas jėgų ir energijos asmuo, kurio diena trunka ilgiau nei aštuonias valandas, nespėja pavalgyti dar vaikystėje nusistovėjusiomis valandomis. Kur kas svarbiau, kad jo racioną sudarytų ne kava su cigarete pusryčiams, bandelės, pica ar sriuba iš pakelių pietums ir sunkiai virškinamas riebus kepsnys, užgeriant svaigiaisiais gėrimais, vėlyvai vakarienei.
Toks „neišrankumas“ gali paskatinti epidemijos greičiu plintantį nutukimą. Ne tik amerikiečių, bet ir Lietuvos specialistai sunerimę dėl vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių kamuojančio nemenko antsvorio.
Sutrikdo bioritmus
Kai kurie užsienio ir Lietuvos mitybos specialistai teigia, kad geriausiai sotinimosi ir virškinimo procesai vyksta nuo 10-12 valandos, kai žmogus visiškai atsibudęs, žvalus ir energingas, iki maždaug 20 val. Vėliau nuo 20 iki 4 valandos vyksta pagrindinė skrandžio sulčių gamyba, suvartotos medžiagos įsisavinamos ir panaudojamos tinkamam organizmo funkcionavimui užtikrinti. Nuo 4 iki 10-12 val. nepanaudotos medžiagos pasišalina. Teigiama, kad valgant nereguliariai natūralūs ciklai gali sutrikti ir paskatinti ligų atsiradimą.
Gydytojo Ž. Šukio teigimu, iš tiesų egzistuoja tam tikri virškinimo sistemos bioritmai. Tai sudėtingi procesai, kurių metu suvalgytas maistas keliauja per burną, ryklę, stemplę, skrandį iki plonosios ir storosios žarnų, lėtai įsisavinamas, pašalinamas. „Kuro“ sistemai reikia maždaug kas šešias valandas. Taip išeina maitinantis besilaikant vadinamųjų klasikinių mitybos principų – tris kartus per dieną.
Gastroenterologas nemano, kad įpratęs paskutinį sykį valgyti vėlai vakare sveikas asmuo rizikuoja pakenkti sveikatai. Tačiau jautresni, įvairiomis ligomis sergantys žmonės turėtų atidžiau stebėti, ką ir kada jie valgo. Pastaruoju metu smarkiai padaugėjo jaunų, darbingo amžiaus žmonių, sergančių sunkiai gydomomis virškinimo ligomis. Pavyzdžiui, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kurios metu sutrinka apatinės stemplės dalies susitraukimai ir todėl skrandžio turinys patenka į stemplę, sukeldamas rėmenį, taip pat dirgliosios žarnos sindromu, dažniau skundžiamasi funkciniais skrandžio motorikos sutrikimais, pasireiškiančiais skausmu, pykinimu, pilvo pūtimu, raugėjimu.
Valgo miegodami
Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojas Olegas Dutovas mano, kad valgymas vakariečiams, kartu – ir lietuviams, jau seniai nebėra malonumą kūnui ir sielai teikiantis, gyvybiškai svarbus ritualas. Maistas vis dažniau atlieka jam nebūdingus „vaisto“ nuo streso, vienatvės, depresijos ar kitų psichologinių išgyvenimų, figūros bei sveikatos „priešo“ arba „dievo“, užvaldančio mintis ir užgožiančio sveiką protą, vaidmenis.
Persivalgydami nemažai =monių nesąmoningai bando išspręsti savo psichologines problemas. Vieni, nejausdami skonio ir saiko, kemša viską iš eilės, kad kelioms akimirkoms pagerintų prastą nuotaiką, nuslopintų nerimą, jaudulį, nuovargį, užpildytų vidinę tuštumą. Dažniausiai tai vyksta vakarais, kai asmuo lieka akis į akį su savo rūpesčiais, išgyvenimais.
Sunkesniais atvejais dvasios žaizdų „gydymas“ maistu užsitęsia visą naktį. Pasitaiko žmonių, kurie kramsnoja net miegodami.
Maistas – pagal spalvą
Psichikos sveikatos specialistas pasakojo, kad jeigu vieniems mažai rūpi, kiek ir ko jie suvalgo, kiti maisto produktų atrankai skiria per daug dėmesio. Bijodami susirgti kokia nors sunkia liga, pavyzdžiui, cukralige, nutukimu, jie ne tik smarkiai apriboja maisto kiekį, bet pradeda maitintis tik, jų nuomone, sveikais produktais. Neretai tai – vienos ar kelių rūšių ekologiškos daržovės ar vaisiai, grūdai. Kartais maistą renkamasi pagal netikėčiausius kriterijus, pavyzdžiui, kilmės šalį arba spalvą. O. Dutovas pažinojo jaunų vaikinų, kurie maitinosi vien žaliais kiaušiniais ir žalia mėsa, nes tai neva turėjo padėti jiems tapti itin stipriems bei sportiškiems.
Merginos „sveika“ mityba susižavi norėdamos tapti gražesnės, mažiau sverti. Jos skrupulingai skaičiuoja kalorijas, įdėmiai skaito etiketes, smarkiai riboja organizmui būtinų medžiagų turinčių maisto produktų kiekį.
Manija maitintis sveikai, ortoreksija, kamuoja nemažai įvairaus amžiaus moterų. O liguistas maisto kiekio ribojimas – anoreksija – būdingas net mažametėms. Flinderso universiteto (Pietų Australija) mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu apklausė daugiau kaip aštuoniasdešimt 5-8 metų mergaičių. 47 proc. apklaustųjų buvo nepatenkintos savo kūnu ir norėtų būti lieknesnės. Didžiosios Britanijos Valgymo sutrikimų asociacija neseniai pranešė, kad anoreksija jau serga vos aštuonmetės britės.
Ne visada – liga
Pasak O. Dutovo, keistus mitybos įpročius ne visada reikėtų laikyti liga. Kartais valgyti daugiau ar mažiau, dažniau ar rečiau skatina individualūs organizmo poreikiai. Pavyzdžiui, paaugliai dažnokai persivalgo, nes augančiam organizmui reikia daugiau maisto medžiagų.
Šaltu darganu oru daugeliui sunku atsispirti šokolado gabalėliui ar net visai plytelei. Įrodyta, kad tai net naudinga – gardumyne esančios medžiagos šiek tiek padeda kovoti su pavasarine depresija.
Dėl ko nors labai nerimaudami ar sunegalavę į maistą net žiūrėti nenorime. Visa tai normalu, kol yra kontroliuojama, kol žmogus suvokia, kodėl maitinasi vienaip ar kitaip ir kokios gali būti pasekmės.
