Dažna šeimos moteris mano, jog augindama vaikus ji gali pasirinkti, ar leisti bendrauti su biologiniu tėvu, ar ne. Jungtinėje Karalystėje dar visai neseniai šis sprendimas patikėtas teismui.

Į „Tiesos“ redakciją kreipėsi moteris, kurios vyrui buvusi jo draugė uždraudė matytis su dukra. Situacija, kurioje kovoja du buvę gyvenimo partneriai bei dabartinė vaiko tėvo žmona, labiausiai kenkia kelerių metų mergaitei, kuri jau keletą mėnesių nematė savo tėvo ir kartu su mama laukia teismo nuosprendžio.

Šantažuodama naudojosi vaiku

Vestuvių planuotoja Laura Drižė, auginanti paauglį sūnų, ištekėjo už vyro, turinčio mažą dukrelę, kuri gyvena su savo motina. L. Drižės teigimu, buvusi vyro draugė visada leidusi matytis su vaiku, tačiau vos jam susiradus naują partnerę moteris pasikeitė.

„Marijos (vardas redakcijai žinomas, aut. past.) elgesys pasidarė keistas vos mums susipažinus su mano dabartiniu vyru. Jai nepatiko, kad jis turi kitą draugę. Mano vyras ilgai bandė su ja iš naujo užmegzti santykius, manau, ji tikėjosi, kad taip liks amžinai. Mums pradėjus draugauti, Marija ėmė pavydėti. Ji jam rašydavo trumpąsias žinutes, kupinas kaltinimų, tad bendravimas darėsi vis labiau įtemptas. Kai nusprendėme susituokti, toks jos elgesys suintensyvėjo. Ji tikindavo vyrą vesti ją, o ne mane, priekaištavo, kad nevedė jos anksčiau“, – pasakojo moteris. Vestuvių planuotojos vyras situacijos komentuoti nepanoro.

Moteris pasakojo, kad buvusi jos vyro draugė jiems prižiūrėti dukrą duodavo nenupraustu veideliu, negražiai aprengtą ir, iš pirmo žvilgsnio, tinkamai neprižiūrėtą. Paprašyta labiau rūpintis vaiku ji įsižeisdavo ir nepripažindavo blogai besielgianti.

„Marija dažnai pyksta dėl visokių dalykų, ir jei mano vyras nesielgia taip, kaip ji užsigeidžia, tuoj pat grasina nebeleisti matytis su vaiku. Kartą jam buvo nusibodęs toks elgesys ir jis ketino pats atsisakyti susitikimų su dukra, tačiau aš neleidau, nes tai jo vaikas, kuriam reikalingi abu tėvai“, – teigė pašnekovė.

Drižių šeimos pasakojimu, jie mokėję Marijai alimentus, tačiau ši prašiusi daugiau pinigų ir kaltinusi vyrą sukčiavimu bei nesirūpinimu dukra.

„Valstybė jai, kaip vienišai motinai, skyrė pašalpą, tad vyras moka mažesnius alimentus. Suprasdama, kad dviem asmenims nepakanka to, kiek ji gauna, stengiausi kitaip kompensuoti. Nupirkdavome mergaitei reikalingų daiktų ar drabužių. Ji specialiai atiduodavo vyrui negražiai aprengtą vaiką, kad mes nupirktume drabužių. Jei socialiniame tinkle paskelbdavome naujo automobilio ar kelionės nuotraukas, netrukus pasipildavo Marijos kaltinimai mums dėl pinigų trūkumo jai ir vaikui“, – skundėsi pašnekovė.

Draudimai ir nuogos nuotraukos

L. Drižės pasakojimu, buvusi vyro partnerė taip elgėsi dvejus metus, kol įvyko lūžis – visi rimtai susipyko: „Vieną vakarą gavome jos žinutę, kurioje ji prašė atvežti vaistų sergančiai dukrai. Tuo metu ji gyveno su draugu, tad pasakiau vyrui, kad tas draugas turėtų pasirūpinti vaiku. Buvo vėlu, o mano vyras ne pasiuntinukas, kuris lėktų vos spragtelėjus pirštais. Vyras atsisakė, o ji vėl pagrasino, kad nebeleis matytis su vaiku“, – rimto ginčo pradžią apibūdino moteris.

Vestuvių organizatorė prisipažino neišlaikiusi moters grasinimų ir atsakiusi tuo pačiu: „Parašiau jai, kad jei uždraus tėvui matytis su vaiku, paskelbsiu internete jos nuogos nuotraukas. Ji kreipėsi į policiją ir pranešė, kad pagrasinau paviešinti nuogo vaiko nuotraukas. Nesupratau, kuo turi sirgti žmogus, kad taip sugalvotų, tačiau policijos pareigūnai, išklausę abi versijas, patarė man ir vyrui laikytis atokiau nuo tos moters.“

Nuo to karto L. Drižės vyrui neleidžiama matytis su dukra, tad jis, supratęs, jog gražiuoju nebesusitars su buvusia partnere, kreipėsi pagalbos į teisininkus: „Marija mūsų advokato laiškus siųsdavo atgal teigdama, kad mes nesugebame pasirūpinti vaiku, turime pakankamai pinigų, kad jį išlaikytume, tačiau to nedarome, tad ji norinti uždrausti tėvui susitikti su dukra.“

Taip ši istorija nukeliavo iki teismo. Vestuvių planuotoja teigė su vyru turinti dokumentus, kurie įrodo, kad alimentai buvo mokami laiku. Taip pat šeima pasakojo turinti sąskaitų išklotines, įrodančias, kad mergaitei pirko drabužių, daiktų, keliavo atostogų, iš kurių parsivežė nuotraukų. Dabar svarbiausias šeimos tikslas – gauti teismo nuosprendį, įpareigojantį vaiko mamą nustatytomis valandomis leisti dukrai bendrauti su tėvu.

Vaikams reikalingi abu tėvai

Drižių ir jų advokato nuomone, teismo sprendimas turėtų būti palankus jiems, tad mergaitės mama privalės leisti vaikui ir tėvui susitikti. 2012 metų pabaigoje Jungtinės Karalystės Vyriausybė priėmė įstatymo pataisą, įsigaliojusią šiemet, kurioje numatyta, kad išsiskyrusių tėvų vaikas po skyrybų turi teisę matyti abu tėvus. Pataisoje pabrėžiama, kad vaikas gali bendrauti ir palaikyti artimą ryšį su abiem tėvais tada, kada nori pats.

Vienam iš tėvų būna uždraudžiama bendrauti su vaiku tik tuo atveju, jei buvęs sutuoktinis kelia grėsmę vaiko sveikatai, emocinei būklei ar gyvybei. Skyrybų atveju teismas privalo užtikrinti, kad vaikui bus suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, ir nubausti vieną iš tėvų, jei vaikui atimama ši galimybė. Priėmus šį pakeitimą teismui paskirta ir nauja užduotis – nutarti senelių padėtį vaiko atžvilgiu.

Tėvams, nesilaikantiems teismo nurodymo leisti vaikams matytis su buvusiu sutuoktiniu, taikomos kardomosios priemonės. Toks tėvas gali gauti baudą, iš jo gali būti atimtas pasas, vairavimo pažymėjimas, apriboti bei pradėti sekti jo veiksmai.

Svetimu vaiku rūpinasi labiau

Istoriją „Tiesai“ pasakojusi L. Drižė kraujo ryšiais nesusijusi su mergaite, dėl kurios kilo ginčas ir laukiama teismo. Paklausta, ar jaučiasi turinti teisę prižiūrėti ne savo vaiką ir ar mano, kad ne jos vaiko priežiūros klausimas yra jos reikalas, atsakė teigiamai.

„Aš prisirišau prie vyro dukters. Nuolat skatindavau vyrą pasiimti vaiką, prižiūrėti, kur nors nusivežti ar pirkti dovanų. Vėliau pasiteiravau, ar jis pats nori bendrauti su vaiku, ar mums verta dėl to kreiptis į teismą, nes dukra nėra mano. Aš pati labiau norėjau prižiūrėti mergaitę nei vyras, ją pavalgydinti, nuprausti, rūpintis. Turbūt tai moteriška dalia, juk turiu savo sūnų, kuriuo taip pat rūpinuosi. Mano vyras pavargo nuo Marijos elgesio ir norėjo kreiptis į teismą kaip į paskutinę viltį, tačiau jis supranta, kad jei pralaimėsime šį ginčą, teks atsiimti savo pavardę ir nebesimatyti su dukra, kol ji suaugs ir pati galės spręsti“, – teigė pašnekovė.

L. Drižė mano, kad jos pačios patirtis ir vaikystė galėjo turėti įtakos dabartiniam elgesiui: „Aš pastojau labai jauna ir šiuo metu auginu paauglį berniuką, kuriam leidžiu bendrauti su tėčiu. Jo tėvas gyvena Lietuvoje, tad grįžusi visada nuvežu sūnų pas močiutę, pas tėvą ir palieku bendrauti. Man svarbu, kad jis jaustų ryšį su abiejų tėvų šeimomis. Aš augau be tėčio – jis sėdėjo kalėjime, mama draudė su juo bendrauti. Mama pyko ant tėčio ir mums kartojo, kad jo nereikia, bet mums reikėjo. Šiuo metu bendrauju su abiem tėvais, mama iš pradžių prieštaravo, tačiau vėliau suprato klydusi. Mano aplinkoje labai daug tokių šeimų, kurioms išssiskyrus mamos draudžia tėvams bendrauti su vaikais dėl asmeninių nesutarimų. Esu įsitikinusi, kad taip tik kenkiama vaikams.“

Išvadino pedofilais

Paskutinis Drižių ir Marijos susitikimas įvyko netikėtai ir baigėsi vaiko ašaromis bei moterų šūkavimais lėktuve.

„Vaikas, pabuvęs pas mus, nenorėdavo grįžti pas mamą, o atvykęs iš jos namų kalbėdavo, koks blogas yra tėtis, nors pati susitikusi puldavo į glėbį. Paskutinį kartą susitikome jas oro uoste. Norėjome padovanoti žaisliuką, bet ji pabėgo, tad pastebėję jas abi lėktuve priėjome. Tąkart Marija mus pavadino pedofilais, ir aš pratrūkau – pasakiau jai, kad taip besielgdama ji traumuoja savo vaiką ir labiau kenkia jam, o ne vyrui. Iššaukiau, kad vaikai turi teisę pažinoti abu tėvus ir su jais bendrauti, juk suaugusiųjų problemos ir taip paliečia mažuosius, o jeigu lieka vienas tėvas, griaunama vaikystė. Kol mes pykomės, vyras, pasinaudojęs proga, priėjo prie dukters, tai abu paslapčiomis bendravo, o mergaitė verkė“, – sakė pašnekovė.

Marija: tegu jie nedaro cirko

Paklausta apie esamą situaciją mergaitės, dėl kurios vyks teismas, mama Marija komentavo trumpai: „Tegu jie nedaro cirko. Šiuo metu policija draudžia jiems artintis prie mūsų šeimos. Jiems abiem turėtų būti gėda dėl savo elgesio. Nedraudžiau dukrai matytis su tėvu, bet jo ir jo žmonos išpuoliai privertė mane kviesti policiją. Vaikui uždrausta matytis su tėvu saugumo sumetimais. Plačiau šio situacijos viešai nekomentuosiu.“

Istoriją papasakojusi vestuvių organizatorė teigė siekianti, kad kuo daugiau vienišų tėvų suprastų, kaip jie abu reikalingi vaikams. 

„Jei nors viena vieniša mama ar tėtis, perskaitęs, ką sakiau, susimąstys, kad suaugusių žmonių santykiai turi kuo mažiau paliesti jų vaikus, nuspręs leisti bendrauti su kitu tėvu, mano tikslas bus pasiektas. Marija bandė apšmeižti mano vyrą, parašydama advokatui, kad jis jai siūlė kartu intymiai praleisti laiką. Kartą klausiau jos, kodėl ji taip elgiasi ir kodėl nori uždrausti vaiko prigimtinę teisę, tačiau ji nieko neatsakė“, – teismo atsakovės elgesį svarstė ieškovė.

Psichologės komentaras

Aistė Liudvinaitytė
Susidariusią situaciją sutiko pakomentuoti psichologė Aistė Liudvinaitytė. Psichologė pažvelgė į konfliktą iš vaiko, kuriuo nepasidalija suaugusieji, prizmę.

„Gaila, kad yra tokių situacijų, kaip čia aprašomoji. Dar labiau gaila, kad jų yra be galo daug. Vaikui augant formuojasi jo asmenybė, vertybių, nuostatų sistemos, kurioms labai daug įtakos turi jo socialinė aplinka. Pagrindiniai formuotojai yra artimiausi žmonės – tėvai. Dar vienas aspektas – maži vaikai yra labai patiklūs ir tiki tuo, ką sako jų artimiausi žmonės. Taigi, tėvai formuoja vaiką, kaip mes formuojame molį ruošdamiesi daryti statulėlę. Ogi sustingsta greitai ir nekeičiamai. Taip ir neigiama socialinė aplinka veikia vaiką nepakeičiamai.

Dar vienas aspektas – esant nesutarimų tarp tėvų, kai vaikui yra teigiama skirtinga informacija iš tėvų (pvz., tėtis sako, kokia mama negera, kaip nesirūpina, o mama sako priešingai), kyla vidinis diskomfortas ir nesusipratimas, auga nepasitikėjimas gaunama informacija ir ją teikiančiais asmenimis. Taigi ir vėl žalojamas vaikas, auginama asmenybė, kuri turės įdėti daugiau pastangų norėdama pasitikėti kitais, jaustis saugiai šalia žmonių.

Atsidūrus tokiose sunkiose situacijose reikėtų nepamiršti, kad vaikas nėra tiesiog „objektas, daiktas“, kurį galima panorėjus padėti vienoje ar kitoje vietoje. Dažnai daroma klaida – manoma, kad vaikas mažas, nieko nesupranta ir reikia viską „aiškintis“ tik su vaiko tėvu ar mama. Reikėtų nepamiršti ir vaiko emocijų, nuomonės – jis mato, jaučia ir supranta. Jei vaiką laikome „daiktu, įrankiu“ savo poreikiams pasiekti, supraskime ir tai, kad „daiktai“ nesivysto, neauga kaip brandžios, stabilios, harmoningos, stiprios asmenybės. Taip pat rekomenduotina, derantis dėl vaiko auginimo, globos, priežiūros klausimų, nepasiduoti norui kritikuoti, kaltinti, užsidėti „gynybos šarvus“. Emocinė „aš“ kalba bene efektyviausia sprendžiant probleminius klausimus“, – sakė A. Liudvinaitytė.

„Skyrybų centro“ teisininkės Gražinos Žilionienės patarimai besiskiriančioms šeimoms

· Ieškiniai teisme dėl bendravimo ir matymosi su vaiku tvarkos nustatymo pateikiami dažnai ir tuo atveju, jei tėvai gyvena skyrium, o tėvas (motina), su kuriuo gyvena vaikas, pyksta ant buvusio sutuoktinio ir norėdamas jam atkeršyti ar įskaudinti neleidžia vaikui su juo bendrauti ir matytis. Tokiu atveju, jiems taikiai neišsprendus klausimo dėl matymosi ir bendravimo su vaiku tvarkos, tėvas (motina), kuriam neleidžiama bendrauti su vaiku, pirmiausia turi kreiptis į vaikų teisių tarnybą, o vėliau su ieškiniu į teismą. Todėl siūlytina skiriantis nusistatyti bent minimalią matymosi su vaiku tvarką, kad vėliau netektų pakartotinai kreiptis į teismą tik dėl matymosi ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

· Mama neturi teisės uždrausti tėvui bendrauti su vaiku, jei tai nepažeidžia vaiko interesų, t. y., jei nėra pagrįsto fakto dėl tėvo smurtavimo, girtavimo ar netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu (šias teises skyrium gyvenančiam tėvui numato įstatymai). Esant netinkamam elgesiui su vaiku, pirmiausia kreipiamasi į vaiko teisių tarnybą.

· Pasitaiko atvejų, kai mamos manipuliuoja vaikais, kad gautų naudos sau, mokydamos vaiką prašyti tėvo didesnio išlaikymo ar dovanų. Taip pat manipuliuojama vaiku ir jo teisėmis, kai mamos, pykdamos ant vaiko tėvo ar keršydamos jam, neleidžia matytis su vaiku, nuteikia vaiką prieš tėvą, kad vaikas pats nenorėtų ar bijotų bendrauti su tėvu. Kartais vaiką auginanti mama slepiasi bei sunaikina visus kontaktus su tėvu.

· Nėra tikslių duomenų, kaip dažnai tėvai siekia gauti vaiko globą po skyrybų, tačiau tie atvejai dažniausiai būna dėl to, jog motina netinkamai rūpinasi vaiku, girtauja, smurtauja, neprižiūri vaiko, rodo jam netinkamą pavyzdį. Pateikus pagrįstus įrodymus, jog motinos elgesys yra netinkamas vaiko atžvilgiu ir pažeidžia jo interesus, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu.