Bolivija lietuvio akimis: koka, dinamitas ir medyje kybanti futbolo žvaigždė

Čilietiškas posakis "Pasiklydęs kaip žuvėdra Bolivijoje" tiksliai apibūdina į šią vietą atklydusio europiečio situaciją. Ne vien todėl, kad Bolivija negali pasigirti Pietų Amerikai būdingais neaprėpiamais paplūdimiais. Šalis pasaulyje garsėja skurdu, linčiavimais ir kokaino gamyba, o ką tik atvykusį turistą gali pasitikti ašarinėmis dujomis. Kitaip tariant, svajonių vieta pakvaišusiems dėl nuotykių ir kontrastų.

Pirmas įspūdis

Aukščiausia pasaulio sostine tituluojamas La Pasas (3640 m) abejingų nepalieka. Miestas paskendęs debesyse, tačiau rojaus sodų nė už ką neprimena. Mūriniai, netinkuoti, paskubomis sustatyti gyvenamieji namai laiko apsiautę niekuo pasigirti negalintį senamiestį. Iš metalo atliekų sulipdytas Che Guevara byloja apie keistas skulptūros meno tendencijas, o nusikaltėlių kaukes dėvintys batų valytojai galutinai užtvirtina niūraus ir grėsmingo miesto įspūdį.

Tačiau tiems, kurie išvydę šį gluminantį vaizdelį nepatraukia link europietiška kultūra garsėjančios kaimyninės Argentinos, Bolivija gali parodyti ir kitokį savo veidą. Kolonijine architektūra turtingi Bolivijos de jure sostinė Sucre ir didžiausias šalies miestas Santa Krusas alsuoja subtilumu. O pūstais sijonais ir elegantiškais katiliukais pasipuošusios Bolivijos senjoros nesunkiai nušluostytų nosį skarele apsigaubusioms lietuvių senolėms.

Gyvenimo kokybė

Ar menate laikus, kai Lietuvoje už vieną litą dar buvo įmanoma kažką nupirkti? Bolivijoje už šią sumą galima kaip reikiant paišlaidauti, įperkant lėkštę sriubos, kilogramą bananų ir beveik litrą benzino. Susidaro įspūdis, kad šalis yra vienas milžiniškas turgus, į kurį apsipirkti susirenka visa Pietų Amerika. Deja, turistams iš kitų žemynų taip pigiai prasisukti dažniausiai nepavyksta.

Valstybėje, kur kainos ant prekių yra labiau išimtis nei taisyklė, gringo (atvykėlis, užsienietis) tenka pakratyti kišenes dvigubai smarkiau. Tokios kultūros šaknys stipriai susijusios su menku pragyvenimo lygiu. Alga už nekvalifikuoto darbo dieną miestuose neviršija 40 Lt, o provincijoje siekia vos 25-30 Lt. Milžiniška darbo klasė, vedina stiprių profsąjungų siekia gelbėtis, atrodo, niekuomet La Paso neapleidžiančiais streikais. Štai gegužę protestavę kalnakasiai reikalavo aukštesnių pensijų ir keturias dienas laikė užblokavę sostinės kelius, sprogdino dinamitą ir grūmėsi su tvarkos sergėtojais. Rezultatas - ašarinės dujos ir išgąstis keletui ne laiku ir ne vietoje atsidūrusių europiečių, kuriems tai buvo pirmoji pamoka apie sostinės kasdienybę.

Santykis su gamta

Bolivijos gamtinė įvairovė išties įspūdinga, šalyje yra kelių rūšių džiunglės, kalnai, savanos ir net didžiausia pasaulyje druskos dykuma Salar de Uyuni. Tačiau natūralus gamtos grožis menkai jaudina gurgiant alkanam pilvui. Pasiūlymas paleisti atgal į vandenį sugautą žuvį boliviečiui yra stačiai nesuprantamas. Vienas populiariausių žvejybos būdų čia yra mačete perkirsti naktį prie kranto miegančią žuvį. Mažuose ir neturtinguose Bolivijos kaimeliuose žmonės valgo beveik viską, kas kruta. Štai į nykstančių gyvūnų rūšių sąrašą įtrauktas šarvuotis, kuris garbingai užima 2014 m. pasaulio futbolo čempionato Brazilijoje simbolio pareigas, pririštas kybo medyje ir laukia savo eilės ant vakarienės stalo.

Džiunglėse ūkininkavimo tikslais iškirsti medžiai paliekami tiesiog pūti – tempti juos iš miško gūdumos neapsimoka, nes būtinybės šildytis nėra. Vietiniai tikina, kad susidurti su gamtos apsauga atokiuose kaimuose yra tiesiog neįmanoma ir pasiūlo sudalyvauti krokodilų medžioklėje. Požiūris menkai kuo skiriasi ir labiau civilizuotose šalies dalyse. Aktyvistas Klaudijus, sąvanoriškai šalinantis šiukšles iš miestų žaliųjų zonų pasakoja: "Bolivijoje paklausus, kur artimiausias konteineris, sulauki pasiūlymo tiesiog mesti šiukšlę ant žemės". Tiesa, Lietuvoje panašus paprotys dar buvo populiarus prieš mažiau nei dešimtmetį, o tai suteikia vilties, kad situacija gali pasikeisti.

Kokos kultūra

Kokos lapai nuo seno yra neatskiriama indėnų kultūros dalis. Todėl nenuostabu, kad ilgus metus trukęs Jungtinių Amerikos Valstijų karas prieš šį augalą baigėsi tuo, jog šalį valdo buvęs kokos augintojas Evo Moralesas. Ir nors pasauliui šis augalas geriau žinomas kaip esminis kokaino ir „Coca Colos“ ingredientas, panaudojimo būdų yra daugiau. Kokos arbata aukštai Anduose padeda nesušalti, o lapų kramtymas neutralizuoja su dideliu aukščiu susijusius nemalonius pojūčius.

Vienas įdomiausių vartojimo būdų yra populiarus tarp provincijos darbininkų. Šie kiaurią dieną laiko užsikišę pilną saują kokos lapų už žando. Tereikia lyžtelti truputį valgomosios sodos ir mišinys burnoje sumažina alkį, skausmą ir nuovargį. Įdomu tai, kad tariantis dėl darbo užmokesčio vietinis darbdavys dažniausiai įtraukia neribotą kokos lapų tiekimą siekdamas padidinti darbuotojų produktyvumą. Kažin kaip į tokią motyvaciją reaguotų kostiumuoti Vilniaus dangoraižių darbuotojai?

Religiniai kontrastai

Bolivija, kaip ir didžioji dalis Pietų Amerikos valstybių, yra tikras krikščionybės bastionas, ne veltui šalyje stovi didžiausia pasaulyje Jėzaus skulptūra. Tačiau didelė indėnų populiacija Bolivijos kultūroje paliko savo pėdsaką. Nevertėtų nustebti, jei turgelyje vietinė ragana, kartu su pončo, raktų pakabukais ir vilnonėmis kojinėmis jums pasiūlys nusipirkti lamos embrioną. Tikima, kad pakasus kūdikėlio skeletą po namo pamatais nepuls piktosios dvasios ir gyvenimas bus rožėmis klotas. Dar vienas religinis akibrokštas yra menonitų kolonijos rytų Bolivijoje. Atokiausiuose šalies užkampiuose, kur sutikti gyvą dvasią apskritai tikiesi mažiausiai, prieš tave išdygsta džinsiniu kombinezonu ir šiaudine kepure pasipuošęs europietiškų bruožų ūkininkas. Menonitai atvyko į Boliviją ieškodami vietos, kurioje galėtų laisvai propaguoti savo radikalius religinius įsitikinimus, kurie be visa ko įtraukia ir technologijų neigimą. Šalies žiniasklaidoje neseniai nuskambėjo istorija, apie vieną menonitų šeimą, kuri laikė uždariusi savo pilnametį sūnų geležiniame narve, mat užtiko šį naudojantis mobiliuoju telefonu.

Taigi, pratusiems prie vokiškos tvarkos ir angliškų pusryčių Bolivija gali pasiūlyti nedaug, tiesą sakant šalyje nėra nė vieno „McDonald's“ restorano. Tačiau jaučiantys poreikį išeiti iš savo komforto zonos ir pažvelgti į pasaulį kitu kampu ilgai nepamirš Salvadoro Dali paveikslus primenančio Bolivijos peizažo.