O ką daryti žmonėms, rinkėjų valia permestiems į sostinę, į Seimo rūmus, kuriuose, pasak jų, tvyro "labai prasta aura". Arba tiems, kurie priversti sėdėti buvusioje "komunistų gūžtoje" - Vyriausybės rūmuose?

Lietuvos Respublikos Seimas

Žmonės, mėgstantys legendas, kalba, jog Seimo rūmuose ne šiaip sau keikiamasi, pravardžiuojamasi, netgi vaidenasi (kaipgi kitaip, jei ne vaidentuvėmis, pavadinsi reiškinį, kai šiapus Seimo sienų buvęs orus, netgi ministro kėdėje sėdėjęs ponas, anapus tų didžių rūmų slenksčio papuolęs, didžiausiu darbu laiko vapėjimą apie antrą galą?..).

Kapinės

Aną gražią rudens dieną keli sijonuoti šaltiniai, prie Seimo rūmų ant suolelio aptikti, tvirtino, jog visi požymiai byloja parlamento pastatą stovint ant... kapinių. Tačiau istorija sako, kad tai buvęs Lukiškių priemiestis, pirmasis Vilniaus priemiestis, kurio žemės dovanotos miestui dar 1441 metais.

Į šią vietovę atsikėlus totoriams čia buvo pastatyti jų namai, mečetė, įrengtos ir kapinės - dabartinio Fizikos instituto vietoje (taigi kiek tolėliau nuo Seimo rūmų). Iki XIX a. vidurio priemiestis buvęs nuošalus, mažai apgyvendintas, prie pat upės stovėjo visa eilė medinių grūdų sandėlių.

XIX a. miestas, priklausęs Rusijos imperijai, buvo formuojamas kaip gubernijos centro įvaizdis, perspektyviniuose planuose kuriamas taisyklingas gatvių tinklas. Svarbus faktorius gatvių formavimuisi - 1819 m. pastatyta tvirtovė-kalėjimas, taip pat XIX a. nuo Lukiškių iki Neries nutiesta gatvė - Šv. Jurgio prospektas, turėjęs sujungti visas kitas perspektyviniuose planuose numatytas gatves.

"Sportininkai"

1978-1982 m. dabartinio Seimo vietoje buvo tarybinio jaunimo stadionas, čiuožykla. Žinant šį faktą tampa aišku, kodėl kartais taip spartuoliškai-prakaituoliškai dirba mūsų Seimas. Architektas Algimantas Nasvytis, kartu su broliu Vytautu projektavęs ne tik šiuos rūmus, bet ir daugelį kitų tūrinių objektų, prisimena kai kurias labiausiai įstrigusias tų dienų, kai buvo projektuojamas, statomas ir "priduodamas" šis pastatų kompleksas, kurio durys pirmąkart atsivėrė 1982 metais, detales.

Milijonai

"Buvo paskelbtas atviras konkursas, jį mudu su broliu Vytautu laimėjome. Toje konkursinėje medžiagoje taip pat buvo numatytas visas teritorijos suplanavimas, - prisiminė architektas. - Prieš projektuodami išstudijavome Skandinavijos šalių patirtį. Ja sekdami ir vis dėlto tikėdami, kad Lietuva kada nors bus laisva, suprojektavome tris tarpusavyje "sukabintus" pastatus Aukščiausiąją Tarybą, Finansų ministeriją ir Profsąjungų tarybą, - kurių duris atėjus tam tikram laikui būtų lengva atverti.

Gaila, nepavyko įgyvendinti požeminio parkingo projekto, nes visų šių trijų objektų finansavimas buvo iš trijų šaltinių. AT 5 mln. rublių skyrė Maskva, Finansų ministerijai lėšos gautos iš Lietuvos biudžeto, na, o profsąjungos statė pačios".

Ponas Algimantas sako, kad LKP CK rūmus, kurie tuo metu irgi stiebėsi į dangų, buvo lengviau statyti, nes juos "šefavo pats A.Brazauskas, jiems teko įvairaus "importiko", o mūsų objekte importiniai buvo tik langai. Ilgainiui jie "nusmurgo" ir jau verkiant reikia keisti. Taip pat dalis kilimų buvo indiški, nes tuo metu Lietuva kažką vežė į Indiją, tad, savaime suprantama, šį tą galėta parsivežti ir iš jos".

Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"