Labanoro nacionalinio parko vadovybės skaičiavimais (jais remiasi pasiūlymą pateikę Seimo nariai), keliui sutvarkyti iš viso reikėtų 15 mln. Lt.
Turizmas
Seimo Naujosios demokratijos/Valstiečių partijos frakcijos seniūnės K.Prunskienės teigimu, rūpintis Labanoro keliu ji pradėjo po Labanoro regioninio parko vadovų kreipimosi.
"Gavus pinigų ir parengus projektą tikimasi, kad Europos Sąjunga, numatanti lėšas regioninei plėtrai, per įvairias programas parems jau parengtus projektus. Tačiau jeigu nežengsime pirmojo žingsnio, labai sunku tikėtis, kad pritrauksime pinigų", - aiškino ji. Pasak K.Prunskienės, daugelio Aukštaitijos ir Dzūkijos vietovių gyventojai, be kaimo turizmo, neturi kitų verslo alternatyvų. Sutvarkytas kelias, jos manymu, į Labanoro-Švenčionėlių apylinkes pritrauks daugiau svečių iš užsienio. Nerealu K.Prunskienės manymu, jos pateiktas pasiūlymas galėtų būti vykdomas iš Kelių fondo lėšų. "Šiemet šis fondas įtrauktas į konsoliduotą biudžetą, todėl jam ir teikiame siūlymus", - sakė ji.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, net ir bendrame biudžete Kelių fondui planuojamos atskiros pajamos ir išlaidos, tačiau neišskiriamos konkrečios programos, kaip, pavyzdžiui, kelio ruožo tvarkymas. Pasak A.Butkevičiaus, iš šio fondo lėšos gali būti skiriamos tik valstybinės reikšmės keliams tvarkyti. "Abejoju, ar minimas kelias būtent toks yra", - sakė BFK pirmininkas.
BFK sprendimu K.Prunskienės ir R.Pavilionio sumanymas paliekamas svarstyti Vyriausybei. Komiteto nariai abejoja, ar siūlymui bus pritarta.
Vietiniai
Tiek K.Prunskienė, tiek Seimo Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijos narys R.Pavilionis yra seni Labanoro apylinkių gyventojai. K.Prunskienės sodyba - toliau nuo tvarkyti siūlomo kelio, Kaltanėnų seniūnijoje, R.Pavilionio - pačioje pakelėje. Labanoro apylinkėse gyvena ir privatų verslą plėtojantis K.Prunskienės sūnus Vaidotas Prunskus.
Naujosios demokratijos partijos lyderės teigimu, įtarimų, jog kelio tvarkymu ji suinteresuota asmeniškai, negali būti. "Kaltanėnų kryptis, kur yra mano sodyba, asfaltuota. Man ir mano sūnui būtų net naudingiau, jei kelio netvarkytų, nes keleivių srautai nukryptų pro mus", - aiškino ji.
R.Pavilionio teigimu, sodybą, kurioje jis vasaroja jau 17 metų, nuo LabanoroŠvenčionėlių kelio skiria tik paties sodintų eglių juosta. "Kelio remontas man nėra principinis klausimas, - aiškino jis LŽ. - Kai jis toks, net geriau - mažiau važiuoja ir siaubia apylinkes. Bet sąlygų turizmui tikrai nėra".
Nuomonės
Tiek K.Prunskienė, tiek R.Pavilionis piešia apverktiną Labanoro-Švenčionėlių kelio vaizdą. Pasak jų, tai prastas žvyrkelis, po didesnio lietaus beveik nepravažiuojamas. Pasak Socialliberalų frakcijos nario, vietos gyventojai, taip pat vaikai, yra praktiškai atkirsti nuo aplinkinio pasaulio.
Tuo tarpu Švenčionėlių seniūno Jono Maciulevičiaus teigimu, minėtas kelias yra "visai neblogos būklės žvyrkelis". Pasak jo, šiuo keliu naudojasi tik vietos gyventojai bei mišką prižiūrinčių tarnybų autotransportas, nes tarp Labanoro ir Švenčionėlių yra nutiestas ir asfaltuotas kelias.
Švenčionių rajono Labanoro seniūnas Vincas Jusys tvirtina, jog suremontavus žvyrkelį krašte suklestėtų kaimo turizmas. Anot V.Jusio, vasaros savaitgaliais kelių ežerų link pravažiuoja apie 2000 automobilių. "Mums, kaimiečiams, to kelio nereikia, bet vilniečiams jis būtų labai patogus. Prie ežerų būtų galima atvažiuoti ne tik automobiliu. Pagyvėtų ir dviračių turizmas", dėstė Labanoro seniūnas.
Jis abejojo, ar žvyrkelio išasfaltavimas reikalingas šalia jo sodybą turinčiam Seimo nariui R.Pavilioniui. "Buvęs universiteto rektorius ten atostogauja jau daugelį metų. Geresnio kelio jam tikrai nereikia, jau turėjo priprasti prie šit