33-ejų architektė ir jos mylimasis šiuo metu nedirba, tačiau jie neskursta – nuomoja jaukų namą Dublino centre ir netgi gali keliauti. Edita pragyvenimui užsidirba būdama laisvai samdoma architektė ir kartu su Melu piešdama paveikslus.

Emigrantė pripažįsta, kad išvykti iš Lietuvos nutarė tik pabaigusi magistrantūros studijas, nes Lietuva jai tuomet pasirodė per maža.

Kai krovėsi lagaminus, įkalbėti pasilikti bandė ne vienas darbdavys. Siūlė perspektyvias pareigas ir solidžius atlyginimus.

„Bet nugalėjo nuotykių troškimas. Juk buvau jauna“, - aiškina moteris, labiausiai susiviliojusi pasiūlymu Airijoje.

Sėkmė Airijoje lydėjo neilgai

Edita Malenko
Foto: LRT

Prieš aštuonerius metus emigravusios lietuvės pirmoji apsistojimo vieta buvo ne Dublinas, bet nedidelis miestas, kuriame buvo pirmoji jos darbovietė. „Iš tikrųjų atsiradau dar didesniame kaime nei buvau. Ir buvo man pamoka“, - pasakoja Edita, netrukus persikėlusi į Dubliną.

Tačiau šalies sostinė lietuvei irgi kėlė daug neigiamų emocijų. Dublinas jai pasirodė labai pilkas, bet pagyvenus ilgiau požiūris pasikeitė.

Editai Airijos sostinėje ilgai laukti darbo pasiūlymų neteko. Tačiau kad priprastų prie pasikeitusių sąlygų, pradžioje ji pasirinko smulkesnę įmonę. O vėliau nutarė save išbandyti ir stambioje kompanijoje.

2008 m. Airijoje įsisiūbavusi finansinė krizė, kuri ypač palietė statybų sektorių, daugelį architektų paliko be darbo.

„Aš likau be darbo, tėtis mirė. Labai sunkūs 2008-2009 m. buvo iš tikrųjų. Atrodė, kad viskas sugriuvo“, - sunkumus prisimena lietuvė.

Semtis jėgų ir atsigauti po netekties Edita nusprendė sugrįžusi namo. „Tokiomis akimirkomis labiausiai supranti, kiek daug tau reiškia gimtos vietos“, - sako ji, Lietuvoje praleidusi vos kelis mėnesius.

Darbas daugelio išsvajotoje „Google“ kompanijoje nedžiugino

Foto: LRT

Nesvarbu, kad tuomet Airijoje architektų vis dar niekam nereikėjo, Edita tikėjo, kad turėdama pažinčių visai be darbo neliks. Ir ji buvo teisi: beveik iš dangaus nukrito pasiūlymas išmėginti jėgas geriausių pasaulio darboviečių dešimtuke esančioje technologijų bendrovėje „Google“.

Edita pasakoja, kad jai įsidarbinti daugelio svajonių kompanijoje padėjo rusų kalbos žinios.

Kuo žmones šis darbas taip masina? Pirmiausia todėl, kad „Google“ siūlo itin gerus atlyginimus, tobulas darbo sąlygas, savirealizacijos galimybes, itin išplėtotą rekreacijos sferą. Įsivaizduokite, darbe – ne tik biuro baldai, įranga, bet ir žaidimų kambariai, kino teatro salė, nemokamą maistą tiekiantys restoranai ir kavinės, kirpykla, masažo salonas, sporto salė.

Žinoma, vardan tokių idealių sąlygų reikėjo nemažai dirbti.

„Kompanija norėjo, kad darbuotojai visu 100 procentų atsiduotų pareigoms. Ten draudžiama priekaištauti dėl viršvalandžių ar savaitgalių“, - prisimena Edita, dirbusi reklamos srityje.

Nors šis pasakojimas daug jaunų žmonių iš pavydo verčia graužti nagus, pašnekovė vis tik nebijo kritikuoti buvusios darbovietės. Esą galiausiai jai, meniškai asmenybei, darbe patiriama monotonija įgriso.

„Atlaikiusi dvejus metus, tęsti darbo nei norėjau, nei galėjau. Iškart buvau įspėta, kad kiekviena pareigybė čia turi griežtą terminą. Atitarnauji – viso gero. (...) „Google“ priima 11 mėnesių. Po to darai 3 mėnesių pertrauką. Ir jeigu per tą laiką nieko nepasamdo į tavo vietą, gali grįžti antrą kartą. O trečio karto nėra“, - taisykles aiškina pašnekovė, pridūrusi, kad darbas šioje kompanijoje jai davė labai daug patirties.

Mylimąjį sutiko darbe

Editos Malenko draugas Melas
Foto: LRT

Dublinas Editai padovanojo ne tik daug galimybių karjeroje, bet ir mylimąjį. Moteris teigia su Melu susipažinusi tiesiog darbe: „Tarnybinis romanas buvo prieš 6 metus. Tiesiog dirbom, daug juokėmės. Buvo smagu“, - atvirauja ji.

Mylimasis už Editą vyresnis, tačiau įvardinti tikslių metų ji nenori. Nuramina, kad jis vyresnis ne daugiau nei 20 metų. Ji įsitikinusi, kad meilei amžius nėra riba.

Nei Edita, nei Melas šiuo metu neturi nuolatinio darbo, nes krizė architektų bendrovėse vis dar tęsiasi. Tačiau emigrantė to vien tik neigiamai nevertina: „Darbas nėra prioritetas. Ir tų pinigų ne tiek jau daug reikia gyvenime, kad būtum laimingas.“

Pragyvenimui užsidirba piešdami

Foto: LRT

Savo laimę mergina atrado piešiniuose. „Mono faces“ - taip vadinasi nuosava jos meno studija, kurioje gimsta unikalūs darbai. Šis žodžių junginys neturi tikslaus lietuviško vertimo. Tai Editos eksperimentavimų rezultatas. Tiesa, piešia ji ne tik savo malonumui – iš to užsidirba pragyvenimui.

Įsimylėjėliams tai – pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Bet darbu šios veiklos jiedu nevadina. „Juk nėra taip, kad nuo ryto iki vakaro vien tik tai ir darytume“, - teigia Edita.

Iš piešimo ir nedidelių architektūros projektų pragyvenimui užsidirbanti lietuvė pernelyg nesiskundžia. Anot jos, yra žmonių, kurie gyvena kur kas blogiau: „Kai atsimuši į sieną, turi būti kūrybingas ir ieškoti kelių, kaip užsidirbti. Kažkaip gyvenam – nesiskundžiam. Santaupos baigėsi, o kaip bus toliau – matysim. Yra kas blogiau gyvena.“

Gyvena savęs nevaržydami

Nepaisant sudėtingos finansinės situacijos, lietuvė ir airis savo norų nevaržo. Tikrai ne visi Dubline leidžia sau gyventi tokiuose namuose, kokius prieš dvejus su puse metų jiedu pasirinko. Negana to, porelė du kartus per metus kelioms dienoms išvažiuoja pailsėti.

Be to, Vilniuje Edita turi butą. Tiesa, turi ir didelę banko paskolą... „Kad ją gražinčiau, užtenka nuompinigių. Nuostolių tikrai nepatiriu“, - skaičiuoja ji.

Viskas apgalvota ir Dubline. Išsilaikyti name šiek tiek padeda ir tai, kad vieną kambarį porelė pernuomavo vienai lietuvei.

Vis dėlto lietuvė optimizmo nepraranda. Ji įsitikinusi, kad šaliai išlipus iš duobės, darbo tikrai atsiras.

Laida "Emigrantai" – kiekvieną antradienį per LRT televiziją 21.15 val., iš karto po "Panoramos".

Jei turite įdomių asmeninių istorijų apie emigraciją, siųskite jas delfi@delfi.lt