Sugriežtintas įstatymo pataisas inicijuojančios Seimo narės Ona Valiukevičiūtė ir Rimantė Šalaševičiūtė nepaneigė – bausmės tėvams išties gali būti tokios.
Vaiko apsaugos įstatymo pagrindų pataisas Seimas svarstys gegužę. Tai – drauge ir Vaikų teisių konvencijos ratifikavimas Lietuvoje.
Bus raginami skųsti
„Vaikas turės įskųsti tikrus, nuosavus tėvus! – baisisi Seimo narė Aurelija Stancikienė. – Jis tai darys nesuprasdamas padarinių, o kai tėvams bus atimtos ar apribotos tėvystės teisės, bus sunku kažką pakeisti.“
„Vaikai neturi būti daromi tėvų skundikais“, – įsitikinusi A.Stancikienė.
„Ką reiškia – uždraus psichologinį smurtą? Jei aš savo 14-mečio nepriversčiau tvarkytis kambario, jis sėdėtų šiukšlyne. Jei prievarta nenuvyčiau jo nuo kompiuterio, jis sėdėtų per naktis. Taip, aš, be kita ko, naudoju psichologinį smurtą! Ir už tai mane tąsys po teismus?“ – tokių minčių pastarosiomis dienomis pilna viešoji erdvė.
Tėvai negali patikėti, kad užteks vieno skundo, netgi anoniminio (paskųsti, regis, galės ir kaimynė), ir jų lauks sankcijos už tai, kad vaiką auklėja savo nuožiūra – ir barimu, ir ausies sukimu.
Diržą teks padėti
„Ar Vaikų teisių konvencijos ratifikavimas Lietuvoje ir Vaikų teisių apsaugos įstatymo pataisos nesibaigs košmaru tėvams ir vaikams, kuris purto kai kurias kitas valstybes? Vieną dieną galime sužinoti, kad mūsų vaikai mums nebepriklauso, jie – valstybės, kuri ir spręs jų likimą“, – pavojaus varpais skambina visuomenės veikėjai viešojoje erdvėje.
Sukrečiantys pavyzdžiai kitose valstybėse negali nejaudinti nė vieno beržinės košės bent kartą vaikui įkrėtusio tėvo. Smurtas prieš vaiką įstatymu ir anksčiau buvo draudžiamas. Naujomis pataisomis siekiama uždrausti dar ir fizines bausmes, taigi – ir tėvo diržą.
„Kai vaikas užauga gaudamas diržiuko, nereikėtų stebėtis, kad vėliau jis pats smurtauja, nes mušti silpnesnį vaikui tampa norma“, – aiškina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė.
Vaikų reikės bijoti?
Po Lietuvą jau sklando sąmokslo teorijos, kad parengti įstatymo pakeitimai – tik priedanga. Esą užsienio valstybių pavyzdžiai rodo, kad, sukūrus tokią įstatyminę bazę, vaikus bus galima atimti iš padorios šeimos.
Įstatymo pataisų priešininkai motyvuoja, kad vaikas, kuris bus skatinamas skųsti savo tėvus, nesunkiai galės manipuliuoti jam suteiktomis teisėmis.
Baiminamasi, kad tėvai, mokytojai bijos vaikų – bet kokią konfliktinę situaciją vaikas galės išspręsti skundu vaikų teisių apsaugos institucijai.
Paliepimas vaikui nuvalyti dulkes gali būti laikomas išnaudojimu, nes galbūt vaikui to visai nesinori. Ar nemėgins vaikas apkaltinti tėvus psichologiniu smurtu, spaudimu?
Išskirti negalima
„Septyniolika ES valstybių yra ratifikavusios Vaiko teisių apsaugos konvenciją. Čia ne Valiukevičiūtė ar Šalaševičiūtė sugalvojo keisti įstatymus. Jungtinių Tautų ekspertai ragina. Jie sako, kad Lietuvoje smurtas ne mažėja, o didėja“, – savo poziciją gina įstatymo pataisų iniciatorė O.Valiukevičiūtė.
Oficiali statistika skelbia, kad kasdien smurtą Lietuvoje patiria apytikriai keturi vaikai.
O.Valiukevičiūtei pritaria R.Šalaševičiūtė: „Visko būna, visi padaro klaidų. Aš kai kuriuos viešojoje erdvėje aptariamus užsienio atvejus traktuočiau kaip klaidas. Vaiko teisių apsaugos konvencija aiškiai nurodo, kad išskirti vaiką su šeima galima tik kraštutiniu atveju.“
Galėjo baigtis kalėjimu
Kokie tie pavyzdžiai, vadintini klaidomis, apie kuriuos užsimena R.Šalaševičiūtė? Štai istorijos, aktyviai aptariamos viešoje erdvėje.
Amerika. Rusų emigrantų šeimoje – įprastas buitinis konfliktas. Paauglė dukra reikalavo nupirkti jai madingų drabužių, o tėvai turėjo finansinių sunkumų – skolų, kreditų. Dukra nenorėjo klausyti, pateikdavo kaip pavyzdžius turtingas bendraklases, šaukė, įžeidinėjo motiną. Toji griebėsi už širdies ir tėvas, išsigandęs dėl žmonos, paėmė dukterį už rankos ir išstūmė pro duris.
Paauglė grįžo su kaimynais ir policija, tėvas buvo išvežtas į areštinę.
Vis dėlto paskutiniuoju momentu dukra pasielgė ne taip, kaip ją išmokė JAV mokykloje. Ji atsisakė pasirašyti protokolą. Smurtautojas tėvas atsipirko bauda ir nebuvo įgrūstas į kalėjimą. Bet trūko nedaug – tik paauglės sprendimo padėti teisėsaugai nubausti tėvą.
Dvylikametį – į internatą
Atvejis kaimyninėje Latvijoje. 12 metų berniukas pavogė atlyginimą iš vienišos motinos ir kelias dienas nesilankė mokykloje, iššvaistė pinigus. Susinervinusi motina, dar neturinti europietiškos vaiko teisių apsaugos gynybos patirties, apsiginklavo diržu.
Prilupti dvylikamečio nepavyko, jis lakstė po butą ir jam pavyko išsisukti. Vis dėlto ant rankos liko mėlynė, kurią kitą dieną pastebėjo mokytoja. Berniukas atvirai dėl visko prisipažino – ir dėl to, kad mama tuėjo dėl ko širsti.
Tačiau vaiko nuomonė jau nieko nebejaudino. Kompetentingų organų atstovai pasiuntė vaiką tiesiai iš mokyklos į internatą ir iškėlė bylą motinai dėl motinystės teisių atėmimo.
Iki šios istorijos patekimo viešumon motina 1,5 mėnesio kasdien ateidavo prie internato ir, stovėdama prie užvertų durų, veltui maldavo leisti bent pasimatyti su sūnumi.
Valstybė geresnė už tėvus
O.Valiukevičiūtės įsitikinimu, joks vaiko prasižengimas nepateisina fizinės bausmės ir kaltinimų kišimusi į šeimą.
„Ką reiškia “kišimasis į šeimą„, kai kalbama apie priemones, kuriomis kariaujama su mūsų mažyčiais Lietuvos piliečiais? Yra šimtai priemonių, kurių galima imtis auklėjant vaikus, tačiau jų visų įstatyme neišvardysi“, – atremia parlamentarė, įsitikinusi, kad mažuosius piliečius nuo tėvų privalo ginti valstybė.
O.Valiukevičiūtė cituoja statistiką, kad daugiausia smurto šeimoje patiria vaikai iki trejų metų. „Iš kur vėliau atsiranda smurtautojai? Jie užauga iš tų mažyčių smurtą patyrusių Lietuvos piliečių“, – dėstė Seimo narė.
Norvegišką istoriją žino
O.Valiukevičiūtė neneigė žinanti istoriją apie Norvegijos lietuvę, kuri daug metų kentė vyro smurtą. Kumščiu vyras apdovanodavo ir vaikus. Norvegai į situacija pažvelgė pro savo įstatymo prizmę. Jie patupdė vyrą už grotų.
Laiminga lietuvė gal ir galėjo atsipūsti, tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai jos jau nepaleido iš akių. Jie nutarė, kad motina, nepajėgusi apginti vaikų nuo smurtaujančio tėvo, negali jų auginti. Lietuvė liko be dviejų savo mažamečių sūnų, viena kaip pirštas. Lietuvės berniukus įsivaikino norvegai.
Lietuvos vaiko teisių gynėjai šioje istorijoje buvo bejėgiai. „Norvegija nėra Europos Sąjungos valstybė. Taip, ten labai griežti įstatymai“, – susilaikė naująsias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas siūlanti O.Valiukevičiūtė.
Spręs tik teismai
Dėl siūlomų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų ji ramina: „Siūlomos įstatymo pataisos kaip tik apibrėžtų, kad sprendimą, ar vaiką galima paimti iš šeimos, galės priimti tik teismas. Iki šiol tai spręsdavo savivaldybės administratorius su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais.“
Parlamentarė ramina įsiaudrinusią visuomenę. „Skandinavijoje, Anglijoje, Airijoje yra įstatymas, kad iki 12 metų vaikai negali būti palikti vieni. Dėl šio įstatymo mūsų tėvynainiams svečiose šalyse ir kildavo problemų. Mes tokios įstatyminės nuostatos neturime“, – pasidžiaugė R.Šalaševičiūtė.
O jei sukelsiu diskomfortą?
Penkis vaikus auginanti Seimo narė A.Stancikienė laikosi nuomonės, kad naujosios pataisos – labai rizikingas lazdos perlenkimas.
„Konstitucijoje apibrėžta, kad tėvų pareiga išauginti dorus piliečius. Tai kaip išauginti tuos dorus piliečius, jei jie, net dorai nesuprasdami, ką daro, galės tėvus šantažuoti?“ – stebėjosi A.Stancikienė.
Įstatymas numatytas vaikams iki 18 metų. Parlamentarė svarsto, ar galės uždrausti sūnui susitikinėti su blogo elgesio merginomis. „O jei jis pareikš, kad jam – emocinis diskomfortas namuose, tėvai emociškai smurtauja?“ – svarstė A.Stancikienė.
Ji įsitikinusi, kad įstatymas nepasieks tų šeimų, kuriose tikrai prieš vaikus naudojamas smurtas. Tie vaikai savo tėvų veikiausiai nepaskųs. A.Stancikienės teigimu, būtent tokie vaikai, nepaisant visko, tėvų laikosi kaip šiaudo.
„Įstaymo pataisos pasieks tas šeimas, kurios stengiasi išauginti savo vaikus dorais, protingais, kūrybingais piliečiais. Kai kuriems pasaulinį pripažinimą pelniusiems muzikantams tėvai liepdavo po šešias valandas groti. Mes tokios prievartos leisti sau nebegalėsime“, – konstatavo parlamentarė.
Statistika
2010 2011 2012
Smurto atvejai prieš vaikus 1343 1347 1343
Smurtą patyrę vaikai 1249 1259 1261
Smurto pagal rūšis analizė
Seksualinis Fizinis Psichologinis
2010 142 637 564
2011 102 698 547
2012 84 667 592
Komentaras
Odeta Tarvydienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė
Beržinė košė nėra tinkama auklėjimo priemonė. Psichologai pripažįsta, kad mes, išaugę gaudami beržinės košės, kartojame savo tėvų auklėjimo modelį ir sukamės uždarame rate. Jeigu vyras pakelia ranką prieš moterį arba atvirkščiai, sakome, kad taip daryti negalima, o kelti ranką prieš vaiką galima, nes mes esą taip auklėjame.
Smurto prieš vaikus atvejų daugėja. Analizė rodo, kad kai kurių vaikų patiriamas smurtas yra tęstinis.
Mes turime priimti šį įstatymą ir ieškoti kitų auklėjimo būdų. Ne diržu pliaukštelėti ir greitai pasiekti norimą rezultatą, o daugiau pasikalbėti. Turime išmokti taip auklėti savo vaikus, kad jie savo vaikus auklėtų jau kitomis priemonėmis – ne diržu.
Be jokios abejonės, kiekviena patyrusio smurtą vaiko situacija vertinama individualiai ir tai nereiškia, kad tuoj pat iš šeimos bus atimamas vaikas. Tai – kraštutinė priemonė.