Ar dažnai palangiškiai moksleiviai už įvairius pasiekimus sulaukia finansinio paskatinimo, kuris, be abejo, svarbus tiek suaugusiajam, tiek į pilnametystės amžių neįžengusiajam? Todėl nenuostabu, jog po neseniai vykusio Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos stipendijų dalijimo gabiausiems vaikams, kai kurie moksleiviai pasijuto nepelnytai neįvertinti ar užmiršti.
„Tiksliukai“ – neskatinami?
Kovo 15 d. Palangos viešbučių ir restoranų asociacija apdovanojo 17 kurorto moksleivių bei kolektyvų specialiomis stipendijomis, kurios siekė nuo 500 iki 5 tūkst. litų. Tarp atrinktų ir renginyje pagerbtų gabiausiųjų bei talentingiausiųjų mokinių – tik du turintys pasiekimų mokslo srityje: Živilė Macijauskaitė bei Vytenis Šalkauskis. Tad Senosios gimnazijos abiturientui Simonui Balkaičiui, šturmuojančiam tiksliųjų mokslų aukštumas, kilo klausimas, kodėl dauguma asociacijos stipendijų buvo įteiktos šokėjams, dainininkams ar aktyvistams.
Mūsų redakciją pasiekusiame elektroniniame laiške gimnazistas rašo, jog šiemet jau baigs mokyklą, tačiau prieš išvykdamas nori pabandyti įnešti savo indėlį Palangos mokinių ateičiai, nes, jo manymu, kurorte trūksta dėmesio, paskatinimo tiksliųjų mokslų atstovams.
Kaip pavyzdį abiturientas pateikia dar prieš kelerius metus Kaune egzistavusią tvarką, kai už respublikinėje olimpiadoje laimėtą vietą buvo skiriama piniginė premija, jos numatytos ir tokiame mažame miestelyje kaip Šilalė.
„O Palangoje gauni vieną „popierių“, kuriame surašo tau padėką už visas olimpiadas, kuriose gavai bent pusę visų taškų, t. y. jeigu dalyvavai miesto fizikos olimpiadoje ir užėmei pirmą vietą, tačiau surinkai 49 proc. taškų – tavęs net popierine padėka nepasveikins, tikriausiai esi nieko vertas?“ - klausia gimnazistas.
Tiesa, dabar Kaune, pasak S. Balkaičio, tokie moksleiviai viešai apdovanojami taurėmis ir medaliais gražiame renginyje Rotušėje. „Kontrastas – Palangoje raštus išdalija per mokslo metų pradžios renginį, ir tiek“, - neslepia nusivylimo abiturientas.
Ateitis priklauso nuo išsilavinusių
„Tai štai, mano laiške ne vienas per ketverius olimpiadų metus sukauptas pastebėjimas, kažkiek nevilties bei nusivylimo, tačiau dabar jau antri metai (o gal ir treti), kai niekas iš Palangos nepakliūva į LitBO (respublikinę biologijos olimpiadą), antri, kai niekas nepatenka į LitFO (respublikinę fizikos), vargu ar kitais metais kas nors dalyvaus LitChO (nebent paklius per nuotolinę Lietuvos chemijos olimpiadą). Į Lietuvos moksleivių matematikos olimpiadą iš Palangos taip pat nelabai patektume (bent aš pernai nebūčiau patekęs), jei neegzistuotų tokia sistema, jog mūsų kurortas turi vieną vietą siųsti žmogų į LMMO. Tačiau turime kažkiek jaunųjų mokslininkų – tų, kurie viską daro namie ir konkursuose pristato rezultatus, mokytojai jiems visavertiškai gali padėti, nukreipti, turime įvairių rašinių konkursų laimėtojų, kur pedagogai gali penkis kartus pertaisyti darbus. Tad, mano galva, tai yra tam tikru atžvilgiu lengviau nei penkios valandos savarankiško sprendimo, kur tu „moki, žinai, išmąstai arba pralaimi“ ir kur tau mokytojas negali padėti net pasirengti, nes mokyklos kursas vargiai padengia 10 proc. respublikinės olimpiados (LitFO, LitBO, LitChO, LMMO) turinio. Visa tai pasakoju iš asmeninės patirties. Todėl manau, jog reikia kuo greičiau atkreipti tiek miesto valdžios, tiek pačių žmonių dėmesį į tai, kad Palanga mokslo atžvilgiu nyksta, o tai tikrai nėra gerai, tai blogiau nei futbolo komandos žlugimas, nes tik išsilavinę žmonės gali vėliau nulemti geresnę miesto ateitį“, - išsako nuomonę S. Balkaitis.
Vientisos sistemos nėra
Abituriento laiške išsakytas problemas pabandėme aptarti su tiksliųjų mokslų pedagogais. S. Balkaičio chemijos mokytoja metodininkė Aušra Žemaitaitienė, paklausta, ar išties tiksliųjų mokslų srityje daugiau pasiekę moksleiviai lieka neįvertinti, sakė, kad šis klausimas yra labai aktualus. Tiesa, ji neneigė, jog mokykloje tokie ugdytiniai visada būna pagiriami, sulaukia padėkos raštų, tačiau reikėtų jiems skatinti įsteigti piniginį fondą, iš kurio būtų galima apdovanoti geriausius.
Pedagogės manymu, provincijoje sunkiau pasiekti aukštų rezultatų gamtos mokslų srityje, nes didmiesčiuose yra licėjai, su kuriais sudėtinga konkuruoti. „Simono nuopelnai – darbas, užsispyrimas ir dalyvavimas tiksliųjų mokslų olimpiadose. Jis ir praėjusiais, ir šiais metais miesto fizikos, chemijos olimpiadose užima prizines vietas. Daug pasiekimų kasmet parsiveža ir „Baltijos“ pagrindinės mokyklos mokiniai. Tačiau, mes, mokytojai, pernelyg to nereklamuojame“, - teigė A. Žemaitaitienė.
„Vientisos sistemos, kaip paskatinti mokinius, nėra. Juk yra ne vienas moksleivis, kuris dalyvauja įvairiuose konkursuose, olimpiadose, bet nebent jo mokytojas parašo straipsnelį, pamini spaudoje. Pernai buvo graži šventė mokslo metų pabaigoje, kurioje buvo įvertinti, pagerbti mokyklų ugdytiniai, tikiuosi, ir šiemet bus toks renginys“, - kalbėjo pedagogė. Priminsime, jog šios šventės sumanytojas buvo laikraštis „Vakarinė Palanga“.
Žvaigždučių – nemažėja
Matematikos mokytoja ekspertė Virginija Stončė taip pat mano, kad „tiksliukai“ yra truputėlį užmiršti: „Labiau viešinami, tad sulaukia daugiau dėmesio dainininkai, šokėjai“. Tačiau ji svarstė, jog galbūt tam turi įtakos ir tai, jog tiksliųjų mokslų pedagogai yra šiek tiek toliau nuo straipsnių rašymo, o juk reiktų daugiau skelbti apie tokius moksleivius.
Antrindama kolegei, ji taip pat išsakė nuomonę, kad miestui reikėtų fondo, iš kurio galėtų ir finansiškai paskatinti gabiuosius moksliukus. „Žvaigždučių tiksliųjų mokslų sferoje nemažėja – kasmet, kiekvienoje laidoje yra suinteresuotų, motyvuotų, bet vienoje mažiau, kitoje – daugiau. Žinoma, skatinimo tiems mokiniams reikėtų didesnio, jie tikrai nusipelno“, - patikino matematikė.
„Baltijos“ pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja Danguolė Baranauskienė, kurios kartu su chemike Regina Burviene parengtų ugdytinių darbai neseniai pateko į geriausių Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo antrąjį turą, sakė, jog mokslininkai, gydytojai, niekad nebuvo aukštinami. „Švietimo ir mokslo ministerija bei mokymo įstaiga jiems tik išrašo padėkos raštus“, - apgailestavo pedagogė.
D. Baranauskienė prisipažino taip pat neseniai vykusiame Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos renginyje pasigedusi eilutės, kurioje būtų įrašyta stipendija už mokslinius darbus: „Jei apdovanoja sportininką, būtų gerai, kad pastebėtų ir mokslininką, kuriam tenka labai daug tyliai dirbti laboratorijose“.
O kodėl „moksliukai“ lieka mažiau pastebėti? „Gal per siauras dalykas. Sportininkai dalyvauja varžybose, daug kur eina, o mokslininkai mažiau matomi, todėl tie vaikai žinomi tik ministerijoje ir mokykloje“, - svarstė pašnekovė. Ji pasidžiaugė, kad baltijiečiai šioje srityje yra pasižymėję – niekad negrįžta be diplomų, visada laimi pirmąsias ar antrąsias vietas.
Išsiuntinėjo informaciją
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Giedrė Kvederavičienė, paklausta, kaip buvo atrinkti moksleiviai stipendininkai, paaiškino, jog visoms mokykloms buvo išsiuntinėta informacija apie stipendijas, po to ugdymo įstaigoms buvo dar kartą perskambinta, pasitikslinta, ar gavo laišką. „Taip užtikrinome, kad visas mokyklas pasiekė mūsų informacija“, - teigė prezidentė. Anot pašnekovės, buvo duotas daugiau nei mėnuo laiko, per kurį šios turėjo pateikti paraiškas gabiausių, talentingiausių, kuriems reikėtų skirti pinigus. „Gimnazija nieko neatsakė net po priminimo, negavome nė vienos paraiškos“, - stebėjosi G. Kvederavičienė.
Jos teigimu, šiemet Palangai tapus Kultūros sostine, nutarta kultūrą vertinti plačiąja prasme, neskirti dėmesio vienai kuriai mokslo šakai, lėšas paskirstyti įvairių gabumų vaikams.
Užsiminus apie specialaus fondo talentingiems vaikams poreikį, pašnekovė sakė, kad tokia iniciatyva būtų buvusi labai graži. „Tačiau visuomeninių pinigų visada trūksta, o verslas ir iki šiol stengiasi kasmet skatinti moksleivius. Jeigu būtų iniciatyva, galbūt šiai idėjai ir pritartume. Būtų galima svarstyti metines stipendijas įsteigti galbūt kita forma“, - kalbėjo G. Kvederavičienė.
Rašto negavo
Senosios gimnazijos pavaduotoja neformaliajam ugdymui Aurelija Jazbutienė tikino, jog jokio laiško iš Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos negavo. „Paprastai atsiųsdavo informaciją ir prašydavo pateikti sąrašą mokinių, o šiemet tokio rašto negavome“, - užtikrino A.Jazbutienė.
Ji prisipažino pastarąjį pirmadienį darsyk peržiūrėjusi savo elektroninį paštą, mat prieš tai dvi savaites sirgo, bet jokio panašaus laiško nerado. Nieko negavusi tikino ir direktoriaus sekretorė.
„Kasmet parašydavome, teikdavome. O šiemet kaip išėjo, taip išėjo... Nieko nepakeisi...“ - apgailestavo pedagogė.
Asociacija stipendijas skyrė šiems moksleiviams:
• Justina Macijauskaitė - „Baltijos“ pagrindinės mokyklos 10 klasės mokinė. Ji šoka, groja, dainuoja, organizuoja ir veda renginius, fotografuoja. Dalyvauja įvairiuose moksliniuose projektuose. Vienas jų – ES jaunųjų mokslininkų konkursas. Dvejus metus iš eilės jos darbas „Katalazės aktyvumo slopinimo in vitro testo, kaip biotestavimo metodo, panaudojimo galimybė aplinkos užterštumui įvertinti“ ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape buvo įvertinas Pirmojo laipsnio diplomais.
• Vytenis Šalkauskis – V. Jurgučio pagrindinės mokyklos 10 klasės auklėtinis. Pedagogai Vytenį apibūdina kaip išskirtinį mokinį, gebantį realizuoti savo talentus įvairiose veiklose. Daugkartinis visų mokslo šakų miesto ir nacionalinių olimpiadų dalyvis ir prizininkas. Aktyvus moksleivių turizmo būrelio narys, dalyvavęs daugybėje pažintinių ir edukacinių projektų, su pagyrimu baigęs S. Vainiūno meno mokykloje akordeono specialybę, domisi fotografija ir gautą paramą skirs kokybiškam fotoaparatui įsigyti.
• Paulina Skrabytė – V. Jurgučio pagrindinės mokyklos 6 klasės mokinė. 2012 metų jaunųjų talentų konkurso „Vunderkindai“ nugalėtoja, „Dainų dainelės“ laureatė, tarptautinių jaunųjų atlikėjų konkursų Latvijoje, Baltarusijoje ir Armėnijoje dalyvė bei laureatė, pernai už pasiekimus apdovanota Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.
• Gabija Paulikaitė – V. Jurgučio pagrindinės mokyklos 7 klasės mokinė. Aktyvi įvairių nacionalinių ir tarptautinių konkursų, renginių dalyvė bei laureatė. Mergina per dvejus metus dalyvavo net 69 renginiuose ir konkursuose, garsinančiuose Palangą, žemaitišką dainą ir tradicijas.
• Ona Labžentytė – V. Jurgučio pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinė. Dramos sambūrio „M – 3-ioji karta“ narė, mokinių tarybos pirmininkė, aktyviai dalyvaujanti mokinių savivaldos veikloje Lietuvos moksleivių sąjungoje, Lietuvos mokinių parlamente ir Palangos „Sniego gniūžtės“ skyriuje. O. Labžentytės iniciatyva organizuoti ir tradiciniais spėję tapti renginiai „De šimtadienis“, „Mokyklos talentai“ ir kt. Mergina dalyvavo tarptautiniuose projektuose „Lietuviais esame mes gimę“, „Su Lietuva širdy“, „Gimtasis žodis – tiltas, saugantis tautiškumas“.
• Ąžuolas Zubė – Senosios gimnazijos mokinys, boksininkas, 2012 m. Lietuvos moksleivių jaunių pirmenybių nugalėtojas, Lietuvos jaunučių čempionas, Lietuvos jaunučių sporto žaidynių čempionas, Lietuvos jaunių, jaunimo čempionatų tarp rajonų nugalėtojas, Europos moksleivių čempionato dalyvis. Lietuvos jaunučių rinktinės narys. Treneriai Saulius Simė ir Mantas Tarvydas.
• Karolis Ščiglo – Senosios gimnazijos mokinys, lengvaatletis, šuolininkas į aukštį, 2013 m. Lietuvos rajonų jaunių pirmenybių nugalėtojas (1,95 m), 2012 m. Lietuvos žiemos jaunimo pirmenybių III vietos laimėtojas, 2012 m. Lietuvos rajonų jaunių ir jaunimo pirmenybių nugalėtojas. Lietuvos jaunių rinktinės narys. Treneriai Romaldas Kazlauskas, Irena Apanavičiūtė.
• Matas Budrys – Kretingos J. Pabrėžos gimnazijos mokinys, krepšininkas, Lietuvos jaunučių U-16 rinktinės narys, 2012 m. Europos jaunučių čempionato dalyvis (11 vieta), LKL komandos „Palanga“ žaidėjas, 2012 m. Moksleivių krepšinio lygos jaunučių čempionato 7 vietos laimėtojas, rezultatyviausias komandos žaidėjas. Treneris Regimantas Juška, fizinio rengimo treneris Arvydas Dočkus.
• Justė Dumčiūtė – Palangos pradinės mokyklos 3 „Šilo“ klasės mokinė. Lanko muzikos mokyklą, dailės ir dramos studijas, vokalo pamokas. Ugdančių pedagogių nuomone, Justė yra draugiška, kūrybinga, paslaugi, drausminga, pareiginga, stropi, atkakli, ypač gabi muzikai ir dailei. Mergaitė aktyviai dalyvauja miesto, mokyklos renginiuose ir konkursuose bei garsina Palangą ne tik šalies, bet ir tarptautiniuose renginiuose.
• Augustė Stonkutė – Palangos pradinės mokyklos 4 klasės mokinukė, pedagogų apibūdinama kaip labai gabi mergaitė. Ji groja fortepijonu ir smuiku, dainuoja, šoka, nuolat dalyvauja meninio skaitymo konkursuose. Nuolatos besišypsanti pradinukė – tikras klasės ir mokyklos pasididžiavimas.
• Algirdas Benetis – S. Vainiūno meno mokyklos auklėtinis, akordeonu grojantis nuo 6 metų. 2011 m. vien puikiais įvertinimais baigė šios įstaigos akordeono klasę, šiuo metu toliau gilinasi į mėgstamo instrumento paslaptis S. Vainiūno meno mokyklos išplėstinio ugdymo antroje klasėje. Per 7 metus solo, duetu, trio, kameriniame ansamblyje, orkestre grojo apie 100 koncertų. Sėkmingai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose muzikos konkursuose, garsindamas miesto ir mokyklos vardą šalyje bei pasaulyje. Už savo pasiekimus apdovanotas Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės padėka.
• Kasparas Japertas – Šventosios pagrindinės mokyklos 6 klasės mokinys. Jis lanko šią įstaigą nuo pirmos klasės ir mokosi tik labai gerai ir puikiai. Metinis Kasparo įvertinimų vidurkis – 10 balų. Jau 5 metus vaikinas lanko sportinių šokių užsiėmimus Palangos moksleivių klube (vadovė D. Sangavičienė) ir yra daugelio prizų bei taurių laimėtojas. Kasparas mokosi ir S. Vainiūno meno mokyklos gitaros klasėje. Moksleivis yra tarptautinio anglų kalbos konkurso „Kalbų kengūra“ dalyvis ir sidabrinio diplomo laimėtojas bei lietuvių kalbos „Kalbų kengūros“ auksinis diplomantas, ne kartą dalyvavo miesto matematikos olimpiadose.
• S. Vainiūno meno mokyklos jaunių choras – nuolatinis respublikinių ir moksleivių dainų švenčių, respublikinių chorų festivalių, miesto švenčių ir įvairių renginių dalyvis. Šiais metais drauge su liaudies instrumentų ansambliu pasirodys festivalyje-konkurse „Slovakia cantat“. Į šį konkursą atstovauti Palangai ir Lietuvai rengiasi važiuoti 37 dainininkai.
• S. Vainiūno meno mokyklos liaudies instrumentų ansamblis – nuolatinis respublikinių ir moksleivių dainų švenčių, šalies festivalių ir įvairių renginių dalyvis. Festivalyje-konkurse „Slovakia cantat“ rengiasi dalyvauti 7 instrumentalistai – birbynininkai ir kanklininkės. Ansamblis akompanuos chorui ir pristatys savo koncertinę programą.
• Šventosios pagrindinės mokyklos projektas – jaunųjų talentų festivalis „Žuvėdros skrydis“ – penkerius metus gyvuojančio projekto tęsinys, pritraukiantis daug dalyvių iš Lietuvos bei svečių iš Latvijos. Jis skirtas mokyklų meno kolektyvams ir suteikia galimybę pristatyti savo gebėjimus, mokyklą, kraštą. Tai yra viena iš mokinių saviraiškos, kūrybiškumo ugdymo, krašto tradicijų puoselėjimo, tautiškumo, bendravimo ir bendradarbiavimo ugdymo formų. Ilgametė patirtis parodė, kad festivalis populiarus, sulaukiantis iki 300 dalyvių bei visų nepaprastai laukiamas.
• V. Jurgučio mokykloje veikiantis mokyklinis teatras ir visuomeninė organizacija dramos sambūris „M – 3-oji karta“ vienija apie 25 mokinius iš 2-10 klasių. Jaunieji aktoriai nuolat dalyvauja miesto renginiuose kaip skaitovai, apskrities ir respublikiniuose meninio skaitymo konkursuose, kur užima prizines vietas bei tampa laureatais. Mokinių teatrinė ir kino veikla pristatoma Palangoje per įvairiausias šventes, koncertus.
• V. Jurgučio pagrindinės mokyklos moksleivių šokių studija „Vėtrungė“ – vienintelis moksleivių šokių kolektyvas mieste, nuolatinis įvairių konkursų ir renginių dalyvis, miesto švenčių dalyvis, garsinantis Palangą televizijos „Išsipildymo“ akcijose, šokių projektuose ir kitur.