Kas kiek gavo
Tarybos pirmininkas Arūnas Stoškus yra “Studijos 2” bendrasavininkas. Skirstant 2005 m. lėšas finansavimą gavo penki šioje studijoje gaminami filmai. Suma – 469, 500 Lt.
Tarybos narys Valdas Navasaitis – “Vaizdo ir garso studijos” savininkas, buvęs prodiuserės Uljanos Kim vyras, dabar jos bendražygis, koordinuojantis U.Kim programą “Lietuvos kino sklaidos ir informacijos biuras”. 159 tūkst. Lt taryba skyrė šiai programai įgyvendinti. Viešoji įstaiga “Uljana Kim ir ko” gavo 422,2 tūkst. Lt vaidybinio filmo “Aš esi tu” gamybai bei 350 tūkst. Lt vaidybinio filmo “Raganos ir lietus” gamybai. 65 tūkst. Lt gavo V. Navasaičio vadovaujama “Vaizdo ir garso studija”.
Iš jau minėtų 159 tūkst. Lt, kurie atiteko “Lietuvos kino sklaidos ir informacijos biurui”, 60 tūkst. Lt bus skirta „Baltijos dokumentinių filmų forumo“ surengimui, kurio koordinatorė yra LRT filmų prodiuserė Rasa Miškinytė – taip pat Kino tarybos narė.
Tarybos narė Vida Ramaškienė - UAB Europos filmai direktorė, kino teatro “Lietuva” direktorė, rengianti festivalį Kino pavasaris. Festivaliui Kino pavasaris’05 Kino taryba skyrė 80 tūkst. Lt.
Tarybos narys Algimantas Puipa – vaidybinio pilnametražio filmo “Raganos ir lietus” režisierius, režisierės Janinos Lapinskaitės vyras. Kaip jau minėta, filmas “Raganos ir lietus” yra gaminamas U.Kim studijoje ir jam skirta 350 tūkst. Lt. J.Lapinskaitei skiriama 90 tūkst. Lt filmo “Našlių pakrantė” gamybai studijoje “Studija 2”.
Dar vienas kino tarybos narys Paulius Kovas – LNK generalinis direktorius. Taryba LNK skyrė 75 tūkst. dokumentinių filmų gamybai.
Analogiškų pavyzdžių gausu ir 2003 bei 2004 metų finansavimo paskirstyme.
Blogai skaičiuojame
Ministerijos sekretoriaus bei kadenciją pabaigusios Kino tarybos nario Juozo Širvinsko manymu, paprastai ne visai teisingai skaičiuojama, kiek lėšų gavo su tarybos nariais susiję projektai. “Pavyzdžiui, A.Stoškus su K.Petruliu turi bendrą studiją “Studija 2”. Ji gauna finansavimą penkiems projektams. Bet A.Stoškus yra tik vykdytojas. Finansavimą gauna penki režisieriai, ne A.Stoškus,”- teigia J.Širvinskas. Tačiau studija juk irgi uždirba, jei režisierius kuria filmą būtent joje? “Taip, dalis eina studijos išlaikymui, bet jei geri režisieriai pasirenka tą studiją, tai, matyt, ji geriausiai jiems tinka, ji gerai dirba, garantuoja jiems kūrybinius rezultatus. Čia taip reikėtų vertinti. Nesvarbu, kad studija viena. Skirtingų menininkų galimybė kurti filmus yra svarbiau”, - sako ministerijos sekretorius.
Tačiau įtaresniam žmogui vis tiek gali kilti klausimus, ar tik režisieriai nepasirenka studijos dėl to, kad jos bendrasavininkas svarsto filmų projektus Kino taryboje?
Menininkai taip pat stebisi, kad komercinė televizija LNK gauna pinigus iš valstybės biudžeto. J.Širvinskas teigia, kad pati LNK pinigų negauna. Taryba yra nusprendusi, kad “Menininkų portretus” daryti reikia. Pinigai skirti konkrečiai jų kūrėjams V.Damaševičiui ir J.Matoniui, o LNK jiems suteikia nemokamas technines paslaugas bei jų filmus transliuoja – taigi, tampa kaip ir rėmėja.
Nusišalinti turėtų
Kino tarybą iš viso sudaro devyni nariai. Tris narius į ją deleguoja Lietuvos kinematografininkų sąjunga, po vieną narį – prodiuserių, filmų platintojų ir rodytojų asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija bei Kultūros ministerija.
Taryba pagal nuostatus yra kolegiali, patariamojo balso teisę turinti institucija. Kultūros ministras, atsižvelgdamas į jos pateiktus pasiūlymus bei išvadas, įsakymu skiria lėšas projektams, kurie bus finansuojami iš valstybės biudžeto. Taigi iš esmės kaip Kino taryba nusprendžia, taip ir būna. Ministras tik pasirašo.
Dokumente, nustatančiame biudžeto lėšų skyrimo kino projektams tvarką, nurodyta, kad kino tarybos narys neturi teisės dalyvauti svarstyme ir balsuoti dėl pasiūlymo finansuoti projektą, “jeigu jis dirba projektą teikiančioje organizacijoje arba yra projektą teikiančios organizacijos steigėjas, akcininkas; jeigu jis išrinktas į projektą teikiančios organizacijos valdymo organus; jeigu jis susijęs giminystės ryšiais su projektą teikiančios organizacijos darbuotojais, steigėjais, akcininkais; jeigu jis projekto kūrybinės grupės narys; jeigu jis susijęs giminystės ryšiais su projekto kūrybinės grupės nariu ar nariais”. Anot J.Širvinsko, tarybos nariai šios nuostatos laikosi.
Galės pakeisti tvarką
Tačiau esant tokiai komisijos sudėčiai – kai iš 9 narių net 6 yra suinteresuoti asmenys - konkretaus suinteresuoto nario nusišalinimas kažin ar ką gali keisti. Svarstydami nusišalinusiojo projektą ir dėl jo balsuodami, kiti nariai greičiausiai bus linkę jį palaikyti, tikėdamiesi, kad kolega jiems atsakys tuo pačiu, kai bus svarstomi jų projektai.
J.Širvinskas aiškina, kad tarybos nariai nežino, kaip jų kolegos vertina vieną ar kitą projektą, nes šie vertinimus atiduoda sekretoriui, o šis duomenis suveda ir pateikia bendrą balų suvestinę.
Tačiau ar negalima susitarti? Nors ministerijos sekretorius pripažįsta, kad teorinė susitarimo galimybė yra, tačiau tikina, kad į jį kiti tarybos nariai niekada nesikreipė prašydami palaikyti jų projektą.
J.Širvinskas teigia, kad ministerija negali daryti įtakos tam, kokius atstovus į tarybą deleguoja organizacijos – tai numatyta pagal įstatymą. Ministerijos sekretoriaus teigimu, Kinematografininkų sąjungai buvo siūlyta deleguoti atstovus, kurie nedalyvauja jokiuose projektuose. Tačiau pati sąjunga nesutiko motyvuodama tuo, kad aktyviai kiną kuriantys žmonės turi daugiau sugebėjimų analizuoti ir vertinti projektus. Pasak J.Širvinsko, naujos kadencijos Kino taryba galės pataisyti savo darbo tvarką ir priimti tokią pataisą. “Manau, ministras ją pasirašytų”, - teigia J.Širvinskas.
Buvusi kultūros ministrė Roma Žakaitienė, kalbėdama apie kino projektų finansavimą, sako, kad padėtis nėra gera ir netgi išskirtinė lyginant su kitais ministerijos vykdomais konkursais. Pasak R.Žakaitienės, Kino tarybos, kitaip nei kitų ekspertų tarybų ir komisijų, nariams, buvo leista pateikti savo projektus, nes Lietuvoje tiesiog nėra tiek daug žmonių, kurie galėtų profesionaliai vertinti kino projektus. Ekspertams neleisti teikti savo projektų nėra kaip, nes jie patys be valstybės paramos nepajėgtų sukurti filmų, o savo darbo kine jie taip pat negali atsisakyti, nes už posėdžius taryboje gauna tik apie 2 tūkst. Lt per metus. Taigi kino kūrėjai, jei jiems nebūtų leista pateikti projektų, R.Žakaitienės manymu, paprasčiausiai neitų dirbti į Kino tarybą. Tai būtų dar blogiau, nes tuomet išvis nebūtų kam vertinti projektų.
Vis dėlto kai kurios tokio pobūdžio institucijos, kaip kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, į savo veiklą įtraukia ir kitų meno sričių atstovus. Gal ir Kino tarybai tai leistų veikti skaidriau? J.Širvinsko teigimu, spaudos, skirtos kultūrai, atstovai taip pat nėra patenkinti fondo narių sudėtimi ir finansavimo skirstymo objektyvumu.
Kas turėtų aiškintis?
Vis dėlto etikos ir kovos su korupcija ekspertai teigia, kad tokios padėties, kaip kad dabar yra Kino taryboje, būti negali. Tiesa, kaip reikėtų keisti tarybos veiklos organizavimą, kad būtų užtikrintas jos veiklos skaidrumas, niekas taip ir neatsakė. Kaip ir nelabai kas žinojo, kas ir kokiu pagrindu turėtų ir galėtų tirti tokį atvejį.
Kadangi Kino tarybos nariai nėra valstybės tarnautojai, jiems, pasak Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininko Algirdo Meškausko, greičiausiai neįmanoma pritaikyti Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo. Todėl vargu, ar VTEK galėtų svarstyti Kino tarybos veiklą. Atskiro dokumento, kuris reglamentuotų tokio pobūdžio komisijų ar tarybų viešų ir privačių interesų derinimą, nėra.
Tuo tarpu Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys Algimantas Salamakinas sako, kad visų atvejų surašyti į įstatymą neįmanoma. Anot parlamentaro, Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas neužkerta kelio VTEK patyrinėti tokį atvejį, nes tarybos nariai skirsto valstybės biudžeto pinigus. Kita vertus ir pati Kultūros ministerija galėtų sudaryti komisiją tokiam atvejui ištirti.
Minėtos sudėties Kino taryba savo kadenciją baigė jau sausio 5 dieną. Pagal nuostatus taryba turi būti atnaujinta ne mažiau kaip vienu trečdaliu narių. Jau yra žinomi 8 iš 9 naujos kadencijos tarybos narių, iš kurių tik vienas – P.Kovas – dirbo pasibaigusios kadencijos taryboje. Menininkai, buvę nepatenkinti valstybės lėšų skirstymu, žvelgdmai į būsimų narių pavardes sako tikį, kad naujos sudėties taryba bus objektyvesnė, nes juos sies mažiau verslo ir asmeninių ryšių.