Politikai, pritariantys dabartinės redakcijos Gamtinių dujų įstatymui, kurį per kelias savaites papildė Ūkio ministerijos ir kelių Seimo narių pataisos, priėmimui, teigia, kad šis įstatymas kalba apie gamtinių dujų kainų reguliavimą.
Vienas iš svarbiausių įstatymo iniciatorių ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, nors keliose televizijos laidose paneigė, jog įstatymas nukreiptas prieš didelę dujų importuotoją ir pardavėją „Dujotekaną”, interviu „Lietuvos rytui”, kurio nepasirašė nė vienas dienraščio žurnalistas, teigė, jog įstatymas „apkarpytų fizinių asmenų valdomos dujų importo įmonės „Dujotekana” pelną”. „Dujotekana” Lietuvoje užima 25 proc. rinkos. Įstatymas apribotų fizinių asmenų valdomos įmonės pelno maržą.
V.Uspaskicho teigimu, reguliuodama energetikos sistemos kainas, Lietuva gali būti patrauklesnė užsienio investuotojams, taip pat esą gali sumažėti kainos vartotojams, nes dauguma šilumos tiekimo įmonių dujas perka būtent iš „Dujotekanos”.
Tačiau ūkio ministro kritikai teigia, kad V.Uspaskichas ir jo kolega „darbietis” Seimo narys Antanas Bosas labiausiai susirūpinę ne dujų vartojimo kainos mažinimu Lietuvos žmonėms, o noru susidoroti su buvusiu kolega Rimantu Stoniu.
Štai šiam buvusių verslo partnerių konfliktui daugiausiai ir skyrė dėmesio vienos arba kitos pusės per rinkimų kampanijas gausiai paremti politikai bei žiniasklaida. Nors dabartinė Gamtinių dujų įstatymo redakcija, kurios svarstymas buvo nukeltas keletui mėnesių, kalba ne tik apie “susidorojimą” su “Dujotekana”.
Ministras Pirmininkas kategoriškai nepritaria dujų kainų reguliavimui, argumentuodamas, kad, pasirašydama dalies „Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį su Rusijos bendrove „Gazprom”, Lietuva įsipareigojo dujų tiekimo sutarties galiojimo metu neketinti išimtinai savo iniciatyva, įskaitant įstatymų leidybos iniciatyvą, priimti sprendimų, inicijuojančių Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ar kitas institucijas nustatyti gamtinių dujų kainas.
Saulius Spėčius, Ministro Pirmininko patarėjas, teigia, kad Lietuva teisę inicijuoti dujų kainų reguliavimą įgytų tik tuomet, jei įmonės „Lietuvos dujos” pelno marža viršytų suderėtus 15 proc. „Sutartyje apie „Dujotekanos” pelno maržą iš viso nekalbama,– teigė S.Spėčius. – Todėl iš tiesų gana sudėtinga prognozuoti „Gazprom” veiksmus, jei vis dėlto būtų nuspręsta reguliuoti dujų kainą. „Lietuvos dujų” privatizavimo sutartyje numatyta, kad iškilę ginčai yra sprendžiami arbitraže Stokholme, o Vyriausybės atsakomybė yra apribota 100 mln. litų”.
Šaltiniai “Lietuvos dujose” teigia, kad greičiausiai “Gazprom” nuspręstų taip pat nesilaikyti įsipareigojimų ir padidintų Lietuvai parduodamų dujų kainą, nors “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartyje numatyti Rusijos įmonės įsipareigojimai nedidinti dujų kainos ganą ilgą laiką.
Kitas niuansas yra tas, kad šilumininkai, net jei dėl pelno maržos sumažinimo ir sumažėtų iš „Dujotekanos” perkamų dujų kaina, nebūtinai mažintų šilumos kainas vartotojams. Nijolė Steiblienė teigia, kad šilumininkai jau ir taip galėjo sumažinti šilumos kainas, bet to nepadarė. Jos pateiktais skaičiais, pavyzdžiui UAB „Vilniaus energija” prieš porą metų pirkdama dujas sutaupė 17 mln. litų , o 2004 m.– 23 mln. litų, tačiau vilniečių, buto šildymo kaina nesumažėjo.
Politikė teigė mananti, kad šilumininkai tiesiog naudojasi proga ir nori dar kartą pasipelnyti vartotojų sąskaita, nes jei „Gazprom” dėl dujų kainų reguliavimo kreipsis į arbitražą arba tiesiog padidins dujų pardavimo kainą, mokės mokesčių mokėtojai ir paprasti vartotojai. Tačiau jei A.Brazauskas kategoriškai nepritaria dujų kainos reguliavimui, tai dėl dar vienos ydingos įstatymo nuostatos jis jau nusileido.
Gamtinių dujų įstatymo naująja redakcija ir visuomenei patraukliai skambančia gamtinių dujų kainų reguliavimo idėja yra pridengiamas ne tik siekis sumažinti „Dujotekanos” pelną, bet ir leisti naujiems laisviesiems vartotojams, sunaudojantiems daugiau nei 25 mln. kubinių metrų dujų, tiesiogiai prisijungti prie magistralinio dujotiekio.
Gamtinių dujų įstatymo projekto 8 str. teigia, kad jei vartotojų netenkina sistemos operatorių, šiuo atveju tai – “Lietuvos dujos”, siūlomi prisijungimo terminai ir sąlygos, tie vartotojai, kurie sunaudoja daugiau kaip 25 mln. kubinių metrų dujų per metus, įgyja teisę prisijungti prie dujų tinklo savo lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Užkulisiuose kalbama apie keletą tokios nuostatos interesantų, tarp kurių yra ir Bronislovo Lubio kontroliuojama didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja įmonė „Achema”, ketinanti statyti naują amoniako cechą ir svarstanti apie galimybę prisijungti prie dujotiekio Baltarusijoje. Yra užsimenama ir apie Panevėžio šilumininkus, taip pat apie dar vieną kitą laisvąjį vartotoją.
Tuo tarpu Seimo narė Nijolė Steiblienė teigia, kad ją stebina tai, jog dar praėjusių metų spalio mėnesio Vyriausybės nutarime, kurį pasirašė A.Brazauskas ir tuometinis ūkio ministras Petras Čėsna, siūloma išbraukti nuostatą, leidžiančią laisviesiems vartotojams pasitraukti iš sistemos.
Ši nuostata buvo įvertinta kaip prieštaraujanti Konstitucijai ir Europos Sąjungos direktyvoms. Tačiau minėtasis senosios Vyriausybės nutarimas naujos Vyriausybės, turinčios tą patį premjerą, bet kitą ūkio ministrą, sprendimu netenka galios.
S. Spėčius paklaustas, kodėl šių metų vasario mėnesį Seimui pateiktoje nuomonėje Vyriausybė pritarė anksčiau atmestai nuostatai, pasakė, jog tiesiog „buvo papildomai pasėdėta, pagalvota, pakalbėta ir tokia nuostata pasirodė priimtina”.
„Tačiau visi potencialūs nauji vartotojai kol kas yra teoriniai ir jų galimybės atsijungti nuo sistemos taip pat yra tik svarstomos. Teoriškai visi nauji vartotojai turės aiškiai argumentuoti, kodėl jiems reikia savarankiško prisijungimo prie dujų tinklo ir tai – kol kas tik teoriškai svarstoma – bus galima padaryti tik tuomet, kai dėl techninių dalykų jau egzistuojanti sistema negalės patenkinti jų poreikių. Atsijungimą ir savarankiško prisijungimo prie dujų tinklo tvarką reglamentuos Vyriausybės nustatyta tvarka ir taisyklės”,– teigė S.Spėčius.
Vis dėlto premjero patarėjas S.Spėčius nepaneigė, kad dėl to, kokia turėtų būti tvarka, kaip reglamentuoti atsijungimą nuo sistemos, vyks arši kova.
Energetikos ekspertai, nenorėję viešinti savo pavardžių, “Atgimimui” teigė, kad yra nuogąstaujama, jog minėta įstatymo nuostata praktiškai leis laisviesiems vartotojams “pabėgti” nuo kai kurių kaštų, o kai kurioms įmonėms netgi šantažuoti Vyriausybę.
Ekspertų teigimu, laisvieji vartotojai, atsijungę nuo sistemos ir prisijungę prie magistralinio dujotiekio taip nori sutaupyti pinigų, nes magistralinio dujotiekio tarifai yra mažesni. Tačiau pinigų skirtumą, kai esamas vartotojas atsijungia nuo sistemos, turės sumokėti visi likę vartotojai. Esą pagal tokią perspektyvą savo verslo planus yra parengę Panevėžio šiluminės elektrinės vadovai, manantys, jog per metus galima sutaupyti net keletą milijonų litų.
Be to, baiminamasi, kad įstatymo nuostata, leidžiančia atsijungti nuo sistemos, greičiausiai pasinaudos naujų verslo planų turintys verslininkai . Esą galima grasinti pasitraukti iš sistemos, jei nebus mažinami, pavyzdžiui, dujų transportavimo mokesčiai.
Vienu iš tokių galimų šantažuotojų politikos užkulisiuose minimas B.Lubys, kurio įmonės su naujai statomu amoniako cechu ketina suvartoti maždaug 1,5 mlrd.kubinių metrų dujų per metus, kurias šis verslininkas perka tiesiai iš “Gazpromo”, tačiau transportuoja “Lietuvos dujoms” priklausančia sistema. Jei toks vartotojas atsijungtų nuo sistemos ir nusitiestų atskirą vamzdį nuo magistralinio dujotiekio, jo pasitraukimo išlaidas dengtų ne monopolinininkė “Lietuvos dujos”, o visi vartotojai ir dujų kaina smarkiai išaugtų. Taip pat naujoji Gamtinių dujų įstatymo redakcija, o būtent jos 23 str. leidžia atskiroms įmonėms tapti tarpininkais ir išvengti kaštų už dujų transportavimą, vėlgi juos užkeliant eiliniams vartotojams.
Lietuvos dienraščiuose vasario 15 d. yra spausdinamas “Lietuvos dujų” vadovo Viktoro Valentukevičiaus pareiškimas, kuriame teigiama, jog naujoji įstatymo redakcija leidžia „šilumos įmonėms, pramoninėms katilinės, esančioms skirtinguose miestuose ar net regionuose, turinčioms skirtingus savininkus, skirtingas gamybos sąlygas ir išlaidų struktūrą, juridinėmis kombinacijomis” susijungti į dirbtinį juridinį vienetą, t.y. tarpininką.
Anot V.Valentukevičiaus, tarpininkui bus sudarytos sąlygos už dujų skirstymo paslaugas mokėti pigiau, nes numatyta, jog šilumos gamybos įmonėms, kurios tiekia šilumą į centralizuotos šilumos tiekimo sistemas iš dviejų ir daugiau šilumos įrenginių, gali būti nustatyta viena dujų pristatymo vieta.
Tokiu būdu esą būtent šilumininkai per kai kuriuos Ūkio ministerijos pareigūnus ir Seimo narius „stumia” jiems palankią pataisą, kuri leistų sutaupyti pinigų kitų dujų vartotojų sąskaita, nes būtent kitiems vartotojams reikėtų padengti tas išlaidas, kurios susidarys dėl dujų tiekimo skirtingais atstumais ir kurios nebus įtrauktos į šilumininkų sąskaitas.
Manoma, kad šilumininkai nori į įstatymą įrašyti prieš keletą metų buvusio ūkio ministro P.Čėsnos jiems suteiktą laikiną išimtį, kuri galioja tik iki šių metų liepos mėnesio. Ši lengvata leidžia mokėti tik už vieną pristatymo vienetą, nors jų gali būti nuo 18 – os iki 80 – ties.
Ūkio ministerijos lengvata savaitraščio “Atgimimas” duomenimis naudojasi “Litesko” ir dar kelios įmonės Lietuvoje, tarp kurių ir Vilniaus energija, priklausanti įmonei “Dalkia”, kuriai kurį laiką atstovavo į Seimo narių korupcijos skandalą įsipainiojęs verslininkas Andrius Janukonis.