Verčia kentėti

Tikriausiai pasaulyje nėra žmogaus, kuris nežinotų, kas yra meilė, ir nieko nemylėtų. Meilė turi daugybę išraiškų – galima mylėti save, žmones, gyvūnus, daiktus, gyvenimą ar patį meilės jausmą.

Vis dėlto keistis, tobulėti, augti, nesustoti ties pasiektu ir drąsiai gyvenimo taku žengti į priekį labiausiai skatina meilė konkrečiam žmogui ir žinojimas, kad jausmas – abipusis. Švelniausio ir tuo pat metu negailestingiausio jausmo troškimą patenkinti be galo sunku – be žodžių suprasiančio, užjausiančio ir, kai labiausiai reikia, šalia būsiančio kito žmogaus paieškos gali užtrukti visą gyvenimą, priversdamos klysti, atnešdamos daug skausmo, sielvarto, nusivylimo, tuštumos, vienatvės.

Menininkai, mokslininkai ir patys įsimylėjėliai meilę dažnai tapatina su kančia. Tam pritarė ir uostamiesčio medikai. Gydytojų teigimu, meilės kančios – tai ne vien savęs gailėjimasis, į pagalvę byrančios ašaros ir banalios svajonės apie romantišką pasimatymą mėnesienoje. Ilgą laiką protą bei kūną kamuojantys, sunkiai kontroliuojami išgyvenimai gali tapti rimtų psichologinių ir fiziologinių sveikatos sutrikimų ar net mirties priežastimi.

Neatitinka idealo

Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojo Olego Dutovo nuomone, meilės esmę geriausiai nusako amerikiečių rašytojo Džeko Londono žodžiai: „Meilė – tai kančia, kuri ieško numalšinimo, o jį suradusi, miršta“. Tikroji meilė turi sukelti stiprius pojūčius, nors jie ne visada teikia vien džiaugsmą ir malonumą. Jeigu žmogus nepatiria dvasinių kančių, gali kontroliuoti savo jausmus, tai – ne meilė, bet tik susižavėjimas, simpatija, draugystė.

Anot psichiatro, paradoksalu, bet žmonėms patinka kentėti. Todėl ir nelaiminga meilė teikia tam tikrą pasitenkinimą vien dėl to, kad ji yra. Kankinantis vienatvės jausmas, savo trūkumų ir nesėkmės asmeniniuose santykiuose priežasties suvokimas dažniausiai priverčia pervertinti savo elgseną, mąstyseną, skatina keistis ir tobulėti.

Įsimylėjėlius turi sieti ne tik fizinis poreikis būti vienas šalia kito, bet ir stiprus dvasinis ryšys. „Meilėje, kaip estafetėje, reikia visą laiką bėgti šalia. Atsiliekančiam sunku pasivyti už jį pranašesnį partnerį, o pirmaujantis nenori laukti. Pastebėjus, kad prieš kelias akimirkas, dienas, mėnesį, metus ar dešimtmečius sukurtas idealus partnerio vaizdas jau nebeatitinka tikrovės, santykiai išyra, atnešdami daug nemalonių išgyvenimų,“ - sakė O. Dutovas.

Kaltas egoizmas

Rimtų psichologinių problemų meilė gali sukelti tiems, kurie nesupranta, kad mylėti reiškia ne tik pačiam jaustis reikalingu, globojamu, mylimu ir laimingu, bet visa tai suteikti ir savo meilės objektui. Egoistiškas įsimylėjėlis tampa liguistai pavydus bei negailestingas mylimam žmogui, gali net pradėti smurtauti. Pagrindinis jo argumentas – ji/jis mane įskaudino, todėl nusipelnė to paties. Iš tikrųjų tokie žmonės myli tik savo meilės jausmą ir keršija partneriui už neva įžeistą savimeilę, savigarbą.

Pasitaiko, kad paniškai bijantis likti vienas asmuo „ištirpsta“ savo antroje pusėje, tampa visiškai priklausomas nuo kito žmogaus.

Klaidingas meilės suvokimas kartais paveldimas – tėvų šeimoje matančio vien nepasitikėjimą, pyktį, išdavystę žmogaus sąmonėje formuojasi iškreiptas dviejų žmonių santykių modelis.

Nemoka mylėti

Anoniminės psichologinės pagalbos telefonu tarnybos „Vilties linija“ koordinatorė Klaipėdoje Nijolė Pilipavičienė teigė, kad apie 40 proc. skambinančiųjų kamuoja mintys apie savižudybę. Nemaža dalis žmonių iš gyvenimo nori pasitraukti dėl nenusisekusio asmeninio gyvenimo, išsiskyrimo, nepagarbos, nesutarimų su išrinktuoju. Nelaiminga meile nepažįstamiems konsultantams skundžiasi ne tik pirmą kartą stiprų jausmą išgyvenantys ir nežinantys, ką su juo daryti, paaugliai, bet ir suaugę žmonės.

„Vilties linijos“ psichologė Vanda Benaitienė teigė, kad požiūris į meilę, gebėjimas mylėti liudija asmenybės brandumo lygį. Specialistė mano, kad iki aštuoniolikos metų žmogus dar nemoka iš tikrųjų mylėti – jaunatviški jausmai tėra susižavėjimas, naujų potyrių troškimas, bet ne meilė. Jaunuolis būna susitelkęs tik ties savo išgyvenimais, kompleksais, kankinasi, vis klausdamas savęs, kodėl jo vienintelio niekas nebemyli, atstumia.

Susipainioję jausmuose, mintyse, pykdami ant gyvenimo, kuris sukūrė juos netobulus ir niekam tikusius, paaugliai kartais pasirenka egoistiškiausią sprendimą, pasitraukdami iš jų nemylinčio pasaulio.

Kenčia širdis

Tiek laiminga, tiek nelaiminga meilė sukelia ne tik psichologinių išgyvenimų, bet ir veikia visą organizmą. Pamačius meilės objektą, patiriamas savotiškas stresas: pašėlusiai daužosi širdis, ją spaudžia, padažnėja pulsas, sutrinka kvėpavimas, kalba, išmuša raudonis arba kūno oda pabąla, prakaituojama, darosi silpna.

Nors įrodyta, kad tai, ką mes vadiname meile, yra sudėtingų reakcijų smegenyse rezultatas, vis tiek gražiausio jausmo simboliu laikoma širdis. Būtent ji plyšta, skauda, verkia dėl nelaimingos meilės ir bando iššokti iš krūtinės, kai mylimasis ar mylimoji šalia. Pasak Kardiologijos ir reabilitacijos klinikos gydytojos Romos Kavaliauskienės, širdis primena muzikos instrumentą, kuris groja gerai tik tinkamai suderintas.

„Liga visada prasideda minčių ir jausmų pasaulyje. Kodėl vyrai dažniau patiria infarktą, serga kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis? Todėl, kad nesugeba suderinti to, ką sako širdis ir diktuoja racionalus protas. Kenkia ir nesugebėjimas atleisti, neigiamų emocijų užgniaužimas. Vidinis prieštaravimas, disharmonija susargdina širdį. Atsiranda funkcinio pobūdžio ligų, kai išsamūs invaziniai tyrimai, kardiograma nenustato jokių organinių pakitimų, o širdį skauda net iki alpulio“, - sakė kardiologė.

Miršta mylėdamiesi

Kartais meilė pražudo netyčia. Retkarčiais mus pasiekiantys, ironišką šypseną sukeliantys pranešimai apie lytinio akto metu mirusį aistringą meilužį nėra jau toks retas ir mažai tikėtinas reiškinys. Nors mylintis gerokai padažnėjantis širdies plakimas ir pakylantis kraujospūdis dažniausiai jokio pavojaus sveikatai ar gyvybei nesukelia, pasitaiko liūdnų išimčių. 2003 metų atlikto tyrimo duomenimis, iš daugiau kaip 5,5 tūkst. staigios mirties atvejų 34 įvyko lytinių santykių metu. Iš jų 28 mirusieji buvo vyrai, aštuoniolikoje atvejų mirtį sąlygojo širdies patologija.

Įdomu, kad 25 atvejuose mirtis aistringą meilužį ištiko svetimoje aplinkoje, pavyzdžiui, viešbutyje, mylintis su maždaug dvidešimčia metų jaunesne partnere. Dvylika meilės „aukų“ prieš tai buvo vartoję alkoholį.

Todėl prieš pasiduodami protą aptemdančiai meilei nesveikuojančią širdį turintys žmonės turėtų atidžiai įvertinti savo sveikatos būklę, vengti gausaus maisto, svaigiųjų gėrimų, nesimylėti labai pavargus, karštose ar šaltose patalpose.