Pasisakė per susirinkimą
„Penkerius metus neturiu ramybės. Įrodinėdamas savo teisybę pasiligojau, vėžiu sirgusiai žmonai ši istorija pagraužė sveikatą ir nuvarė į kapus. Mano namuose jau susikaupė du pilni lagaminai popierių“, – guodėsi 76 metų P.Ivanovas.
Daugybę metų Žiaukų kaime sodo sklypą turintis vyras pasakojo per savo gyvenimą dirbęs ne tik paprastu darbininku, bet ir ėjęs atsakingas pareigas bei turįs nemenką išsilavinimą. Todėl norįs, kad visur vyrautų tvarka, o kiekvienas oficialių asmenų poelgis būtų teisiškai pagrįstas ir motyvuotas.
Prieš penkerius metus sodininkų bendrijos „Minija“ visuotiniame narių susirinkime, kuriame dalyvavo kiek daugiau nei 100 žmonių, P.Ivanovas pareiškė savo nuomonę. Vyras piktinosi, kad bendrijos pirmininkas neskelbia finansinės veiklos ataskaitų, išreiškė abejonių dėl rinkliavų surinkimo bei jų pagrįstumo, dėstė kitas abejones.
Priteisė mokėti tūkstančius
Nors praėjo nemažai laiko, vyras dar ir dabar prisimena, kaip pirmininkas jam po susirinkimo pasakęs, jog šį pasisakymą teisybės ieškotojas dar ilgai prisimins.
Po aštuonių mėnesių P.Ivanovas sulaukė šaukimo į teismą. Pensininkas buvo kaltinamas šmeižtu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje privataus kaltinimo tvarka sodininkų bendrijos „Minija“ pirmininkas Algimantas Zigmas Knystautas kaltino P.Ivanovą paskleidus apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti pareiškėją ar pakirsti pasitikėjimą juo.
Pensininkas pripažintas kaltu, jam skirta 540 litų bauda, o nukentėjusiajam iš kaltojo priteista 2 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimui. Dar 944 litus P.Ivanovas turėjo sumokėti jį kaltinusio pirmininko advokato paslaugoms apmokėti.
„Pasisakiau susirinkime, viešai paklausiau, išreiškiau abejones ir dėl to tapau nusikaltėliu. Vadinasi, kalbėti, kas aktualu bendrijos nariams, kas kelia abejonių, prilygsta nusikaltimui?“ – stebėjosi klaipėdietis.
Kaltininkas tapo nekaltu
Kadangi jautėsi neteisingai apkaltintas, P.Ivanovas sprendimą apskundė aukštesniosios instancijos teismui.
Po pusmečio, išnagrinėjęs tą pačią bylą, Klaipėdos apygardos teismas paskelbė išteisinantis nuteistą pensininką. Motyvas – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Bendrijos pirmininko ieškinys paliktas nenagrinėtas. P.Ivanovui nebereikėjo apmokėti už A.Z.Knystauto advokato darbą.
Po šio įvykio pensininkas pradėjo ieškoti teisybės.
Jis pareikalavo patraukti atsakomybėn už melagingą liudijimą žmones, kurių žodžiai tapo lemiami jį nuteisiant pirmosios instancijos teisme.
Po kiek laiko sulaukė atsakymo, kad nusikaltimo požymių liudytojų veiksmuose prokurorai neįžvelgė ir tyrimą nutraukė.
"Naktį apsimesdavau, kad miegu, tyčia suvaidindavau knarkiantį, kad žmona nusiramintų. Kai pajusdavau, kad ji jau užmigo, išslinkdavau į kitą kambarį ir iki paryčių studijuodavau įstatymus, gilinausi į teisinę reikalo esmę, – pasakojo klaipėdietis.
Istorija pasikartojo
Prieš keletą metų, nebenorėdamas turėti nieko bendro su bendrija, P.Ivanovas padovanojo savo vardu registruotą sodo sklypą sutuoktinei ir taip išstojo iš bendrijos. Jo žmona Nina, su kuria vyras tais metais atšventė auksines vestuves, neįstojo į bendriją. Taip Ivanovai oficialiai pasitraukė iš bendrijos.
Tačiau tuo bylinėjimosi epopėja nesibaigė. Pirmininko visuotiniame susirinkime inicijuotas P.Ivanovo pašalinimas iš bendrijos jį ne tik įžeidė, bet ir, paties įsitikinimu, buvo neteisėtas.
Dėl šio fakto vėl bylinėtasi ir vėl sulaukta nevienodų teismų sprendimų. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nusprendė, kad pensininkas yra neteisus ir priteisė iš jo daugiau nei 2 tūkst. litų bendrijos naudai, kaip jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ir vėl sprendimas buvo apskųstas, ir dar kartą aukštesniosios instancijos teismas panaikino sprendimą, įpareigojęs tą patį teismą nagrinėti ginčą iš naujo.
„Supratęs, kad tame pačiame teisme nelaimėsiu, ieškinį atsiėmiau. Parašiau laišką Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir gavau iš jos atsakymą, kuriame ji viliasi, kad teismų reforma neužtruks ir artimoje ateityje Lietuvos Respublikos piliečiai galės pasitikėti teismais ir jų priimti sprendimai atspindės teisingumo sąvoką“, – dėstė pensininkas.
P.Ivanovas ruošiasi naujai kovai. Panašu, kad šį kartą atpildo už savo vargus kovojant su sodų bendrijos pirmininku jis reikalaus iš prokurorų ir teismų.
Žada dar bylinėtis
Sodininkų bendrijos pirmininkas A.Z.Knystautas pasakojo, kad elektros ūkį perdavus bendrovei LESTO, baigėsi lavina bylų su esą piktybiniais mokesčių nemokėtojais.
Nuo 1994 m. bendrijos pirmininku kas trejus metus renkamas vyras tikino, kad per 1200 narių turinčioje bendrijoje iškyla visokių problemų, bet ne visos jos sprendžiamos teismuose.
O dėl asmeninių įžeidinėjimų, pirmininko teigimu, jam yra tekę varstyti teismų duris aiškinantis santykius tik su dviem bendrijos nariais.
„Nebetikiu teisingumu. Vienas teismas vienaip nusprendžia, kitas kitaip. Manau, išspręsim tuos reikalus be teismų. Labai daug kainuoja, o naudos jokios“, – teigė A.Z.Knystautas.
Vis dėlto pradėjus kalbėti apie P.Ivanovo reikalus, bendrijos pirmininkas patikino, kad su šiuo sodininku dar teksią susitikti teisme, nes esama reikalų, dėl kurių geruoju išsiaiškinti nepavyksta.
Tikisi teisingo sprendimo
Panašu, kad pirmininkas pasakė ne visą tiesą, teismuose yra ir daugiau bylų, kuriose sodininkai su juo bylinėjasi. Vieni – dėl neteisingai pamatuotų sklypų, kiti – dėl saulę užstojančių kaimynų statinių.
Kaip įprasta tokiais atvejais, viena pusė būna nepatenkinta sprendimu, tad procesas nusikelia į kitus teismus ir tęsiasi ilgiau, nei planuota.
Tos pačios bendrijos narys Pranas Gylys taip pat bylinėjasi su pirmininku. Jo įsitikinimu, aiškintis su A.Z.Knystautu – beprasmiška, nes jaučiasi visagalis, todėl nesą kitos išeities, kaip tikėtis teisingo teismo verdikto.
Panašios nuomonės yra ir sodininkė Vilija Puslytė. Jos įsitikinimu, kito būdo įrodyti tiesą nėra.
Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Arvydas Daugėla:
Kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas panaikintų pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra labai dažnas reiškinys. Kartais kardinaliai priešingą sprendimą nulemia ir vidinis įsitikinimas vertinant byloje esančius duomenis. Pagaliau, galbūt dar kartą gilinantis į bylos esmę, apklausiami kiti liudininkai, pateikiami papildomi duomenys. Įstatymas numato turimų duomenų vertinimą ir kitokio sprendimo priėmimą. Tuo nereikėtų labai stebėtis ar daryti išvadų apie teisėjų neobjektyvumą. Nors kartais sprendime parašoma, kad prieš tai bylą nagrinėjęs teismas neteisingai įvertino aplinkybes ar ankstesnis sprendimas buvo nepagrįstas, tai nereiškia, kad kažkas buvo padaryta neteisėtai. Būtent todėl turime kelių instancijų teismus bei galimybę apskųsti abejonių sukėlusius jų sprendimus. Dar kartą sakau, sprendimai priimami remiantis įrodymais bei vidiniu įsitikinimu.