Justina Lietuvoje negyvena jau seniai. Anglų ir rusų kalbas universitete studijavusi ir vertėja planavusi tapti Justina į užsienį išvyko prieš ketverius metus – tąkart tai padaryti paskatino gautas darbo pasiūlymas Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
„Gavau įdomų darbo pasiūlymą viešbučių srityje - dirbau pardavimų ir rinkodaros skyriuje vienoje Pietų Afrikos viešbučių tinklų kompanijų, kuri turėjo du nedidelius arabiško stiliaus viešbučius pačioje Dubajaus širdyje, prie didžiausio pasaulio pastato Burj Khalifa, kuris tuo metu dar tik buvo statomas“, - pasakojo ji.
Kurį laiką padirbėjusi ir viename didžiausių viešbučių tinklų „Marriott International“, ji gyvenimą Dubajuje iškeitė į Filipinus.
„Marriott“ kompanijoje praleidau dvejus metus ir praėjusių metų lapkričio mėnesį, sekdama savo vaikiną, išvykau į Manilą (Filipinų sostinė - DELFI), kur gyvenome. Maniloje nedirbau, nes ten užsieniečiui rasti darbą labai sunku - šalyje didelis nedarbas ir jie linkę įdarbinti vietinius“, - pasakojo Justina.
Vėliau ji daiktus susikrovė dar kartą - šįkart patraukė į Balį, kur apsilankyti panoro dėl jogos mokytojų kursų. Nors po mėnesio ir turėjo važiuoti atgal, į triukšmingą Filipinų sostinę mergina nebegrįžo.
„Į Balį išvažiavau dėl jogos mokytojų kursų, kurie truko visą mėnesį, po kurio turėjau grįžti į Filipinus, bet Manila siaubingai netraukė - labai jau didelis miestas, nuolatiniai kamščiai, užterštas oras, žodžiu, chaosas, o ir draugas, planams pakrypus kita linkme, turėjo trims mėnesiams išvykti į Europą. Tuomet aš ir prisiminiau Palawan salą, kurioje lankėmės su mano geriausia drauge, prieš keletą mėnesių iki mano kelionės į Balį“, - pasakojo mergina.
Joga – ne darbas, o malonumas
Šiuo metu mergina - „Bahay Kalipay“ gydymo centro savanorė. „Jogos mokau visus norinčius mūsų „Bahay Kalipay“ centro svečius, kurie dažniausiai atvyksta tam tikrai detoksikacijos programai ar tiesiog atsipalaiduoti. Mūsų centre programos organizuojamos keletą kartų per mėnesį, tačiau yra ir tokių svečių, kurie atvyksta dienai ar dviems, tarsi į „kitokį“ viešbutį. Apie šią vietą jie dažniausiai sužino iš lūpų į lūpas. Sutinku pačių įdomiausių žmonių iš įvairiausių pasaulio šalių. Tikrai galiu pasakyti, kad čia lankosi neeiliniai žmonės. Man tai - pats didžiausias atpildas: myliu žmones ir jų neeilines istorijas, o ją turi kiekvienas“, - sakė ji.
Trauką jogai mergina pajuto dar Lietuvoje. „Joga pradėjau domėtis jau Lietuvoje, tačiau nebuvo galimybės. O atvykusi į JAE iškart susiradau artimiausią jogos studiją, jau po pirmos pamokos „užsikabinau“ ir nuo tada nenustojau. Dabar tai - didelė ir svarbi mano gyvenimo dalis“, - kalbėjo mergina.
Jos teigimu, Filipinuose užsiimti joga ji turi geresnes galimybes nei anksčiau: „Gyvendama Puerto galiu sau leisti atsikelti iki šeštos ryto ir atlikti savo praktiką prieš mokydama svečius. Vėliau važiuoju mokyti privačiai, turiu keletą klienčių ir jogos mokau jų privačiuose namuose“.
Mergina sakė, kad jogos mokymas jai - ir darbas, ir malonumas. „Mokyti nusprendžiau todėl, kad supratau, jog tai yra tai, ką aš noriu daryti kasdien. Kodėl gi nesuderinti malonumo su darbu? Taigi, užsisakiau jogos mokytojų kursus Balyje, rengiamus vienos žymiausių jogos organizacijų pasaulyje ir po mėnesį trukusio intensyvaus kurso gavau diplomą. Taip ir prasidėjo naujas „karjeros“ puslapis“, - pasakojo ji.
Saloje ji užsiima ir kita veikla: „Be jogos, padedu veganiško restorano, esančio mūsų centre, virtuvės darbuotojams - čia griežtai patiekiamas neapdorotas veganiškas maistas. Išmokau pagaminti puikių patiekalų – lazaniją, picą, ledus bei kitus desertus. Pati trisdešimt dienų valgiau tik neapdorotą veganišką maistą - jaučiausi puikiai. Aišku, sunkoka taip maitintis ir keliaujant kitur – reikia valgyti kokosus ar bananus. - juokavo ji. - Bet aš mėgstu žuvį ir, aišku, bulves bei pieno produktus - juk esu lietuvė. Mėsos ir paukštienos nevalgau jau seniai“.
Kai turi laisvo laiko, Justina važiuoja į tokį paplūdimį, kurį daugeliui teko regėti tik filmuose.
„Jokių turistų, baltas smėlis, palmės, bangos ir keletas vietinių žvejų - viskas. Sunku iki jo nusigauti, nes dvidešimt minučių kelio - žvyrkelis, nėra telefono linijos, elektros. Gal todėl ir nėra turistų? Bet ten - rojaus kampelis“, - sakė ji. Mergina pasakojo saloje turinti ir užsieniečių draugų. „Bendraujame su vienu ispanu, turinčiu savo vyno ir tapas barą centrinėje gatvėje, per jį susipažinau ir su daugiau ispanų. Taip pat bendrauju su viena vietinių artistų grupe, jie daro savo vietinės muzikos, šokių su ugnimi pasirodymus – labai talentingi, meniški žmonės“, - pasakojo ji.
Į Lietuvą grįžti neketina
Dabar Justina gyvena lietuviams visai neįprastomis sąlygomis: žiemą nemoka už šildymą, miega ant čiužinio ir maistą kasdien skina nuo medžių. „Taip, mano namai čia - tikra egzotika. Mėgaujuosi kiekviena diena - gyvenu panašiame į medžio namelį būste, kuriame yra čiužinys vietoje lovos, tinklelis nuo uodų ir elektrinis vėjelis, kurio nenaudoju, nes myliu šilumą ir man nebūna per karšta“, - sakė ji.
Mergina sako, kad prisitaikyti svetimoje kultūroje, kuris, atrodo, toks tolimas lietuviams, visai nesunku.
„Filipiniečiai labai draugiški ir linksmi žmonės, nuostabi tauta, ypač tie, kurie gyvena provincijose, salose, tie, kurie toliau nei sostinė Manila nebuvo išvykę. Jie mane žavi sugebėjimu džiaugtis kiekviena diena. Kasdien matau labai sunkų fizinį darbą dirbančius žmones, jie niekada nebūna pikti, visada šypsosi, maloniai sveikinasi. Mokausi iš jų“, - šnekėjo Justina. Bendraudama su vietiniais mergina nejaučią ir kalbos barjero. „Beveik visi čia puikiai kalba angliškai, tad dėl kalbos - jokių problemų. Filipinai - geriausiai angliškai kalbanti Azijos šalis. O dėl to, kas susiję su kultūra, tai tikrai nebuvo sunku, - jie čia labai bendraujantys, draugiški ir svetingi žmonės. Galbūt reikia ir šiek tiek kantrybės, nes jie niekur neskuba, tad dažnai vėluoja - salos gyvenimą galima pavadinti „bahala na“. Išvertus tai reikštų - „whatever“ (liet. „kad ir kas benutiktų“ – DELFI)“, - pastebėjimais dalijosi ji.
Vis dėlto, didžioji dalis į centrą, kur mergina dirba, atvykstančių žmonių šalies, iš kurios ji kilusi, nežino: „Daugelis svečių nustemba, kad aš čia, Puerto Princessa miestelyje, Filipinų saloje - iš mūsų mažytės Lietuvos, dauguma rodo susidomėjimą, klausinėja. Tačiau didžioji dalis labai nustemba, nes pirmą kartą girdi šalies pavadinimą ir drovisi klausinėti, bijodami parodyti, kad nežino“. Tautiečių saloje ji sakė dar niekad nesutikusi.
„Lietuvių sutikti, deja, neteko. Bet gana dažnai susiduriu su kaimynais lenkais. Nesenai lankiausi Boracay saloje, kur susipažinau su lietuvių šeima iš Kauno: jie ten turi savo kaitavimo mokyklą „Mangoriders“, - kalbėjo ji.
Susižavėjo Azija
Pati Justina į gimtinę grįžti kol kas neplanuoja. „Grįžti į Lietuvą kol kas neturiu jokių planų, noriu būti, kur amžina vasara, kur nuolat žalia ir maistas auga tiesiog ant medžių. Taip jaučiuosi saugi, nors niekada negali žinoti, kaip pasisuks gyvenimas. Visokių siurprizų gali iškrėsti likimas. - sakė ji. - Su tais planais labai sudėtinga – nežinau kur būsiu po mėnesio. Galvoje labai daug minčių ir idėjų, pasaulis platus. Bus matyti, kas iš to išeis. Šiuo metu mano draugas grįžo į Filipinus ir mes miestelyje dabar kartu, planuojame pakeliauti po salas, tačiau jis turi keletą darbo pasiūlymų įvairiose šalyse, tad greitai kažkas paaiškės“.
Šiuo metu jai labai patinka gyventi Azijoje: „Azija nuostabi! Aplankiau tik mažytę jos dalį – Vietnamą, Singapūrą, Balį, Taivaną, Indiją, Nepalą, Tailandą. Kiekviena šalis - savaip nuostabi, savaip šokiruojanti ir savaip viduje palieka „kažką tokio“. Grįžčiau į kiekvieną iš jų...“.
Labiausiai ją sužavėjo Taivano sostinė Taipėjus. „Viskas ten taip sistematiška, tvarkinga. Žmones stoja į eilutę, kad įliptų į metro. Žmonės puikūs, labai draugiški, nori padėti, nors ir prastai kalba angliškai. Pavyzdžiui, apsaugos darbuotojas metro stotyje pamatė, jog nelabai suprantame, į kurį traukinį lipti, tad priėjo ir, nemokėdamas angliškai, rodydamas į žemėlapį bandė išsiaiškinti, kur mes norime nuvykti, o tada parodė kuria kryptimi važiuojantį traukinį pasirinkti. Taipėjuje patiko absoliučiai viskas - jei kada galėčiau rinktis didmiestį, kuriame gyventi, tai kol kas tai būtų Taipėjus“, - sakė mergina.