Tokias prognozes pagrindžia statistika - šiemet per pirmąjį pusmetį turistų skaičius mūsų šalyje išaugo beveik 12 proc., kai pasaulyje turizmo augimo vidurkis tesiekia 3–4 procentus. Iškalbingi ir kiti skaičiai – 2011 metais Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo rekordinis užsienio turistų skaičius – pirmą kartą pasiekta ir viršyta 1 mln. riba (sulaukta 1 mln. 4 tūkst. turistų), sugeneruota 4,8 mlrd. litų pajamų (1,3 mlrd. iš vietinio, 3,5 mlrd. iš užsieniečių ), sukurta 41 300 darbo vietų, o visa tai sudarė 4,6 proc. BVP.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad turizmas skatina investicijas, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, naujų verslo krypčių atsiradimą, taip pat kelia šalies prestižą. Optimaliai plėtojamas turizmas gali paskatinti ir emigrantus sugrįžti į Lietuvą, jiems atsivertų galimybių rasti darbą šiame ir susijusiuose sektoriuose. Prognozuojama, kad iki 2020 metų Lietuva gali tikėtis apie 3 mln. turistų, o pajamos iš turizmo sieks apie 5,5 mlrd. litų
Būtina ilgalaikė strategija
Pirmiausia būtina parengti Lietuvos turizmo plėtros ilgalaikę strategiją 2014–2030 metams, apibrėžti turizmo plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius, nustatyti jų įgyvendinimo priemones, finansavimą ir terminus. Svarbu ypatingą dėmesį skirti turizmo rinkodarai, nes per dvidešimt nepriklausomybės metų sukurta nebloga infrastruktūra turizmui, tačiau norint, kad ji duotų kuo didesnę naudą būtina su ja supažindinti turistus. Dėmesio reikėtų ir konferencinio, miestų ir sveikatinimo turizmo plėtrai.
Tai vienos iš priemonių sezoniškumui mažinti. Konferencinis turizmas pritraukia keturis kartus daugiau lėšų į biudžetą nei tradicinis turizmas. Siekiant užtikrinti sveikatinimo turizmo, kaip priemonės sezoniškumui mažinti ir kaip naujos turizmo rūšies plėtojimo Lietuvoje galimybes, būtina parengti Sveikatos turizmo strategiją 2014–2020 metams.
Rinkodara - turime kuo didžiuotis
Negalime pamiršti ir tinkamos rinkodaros. Lietuva gali didžiuotis natūraliais gamtos šaltiniais, kurie sukūrė puikias sąlygas poilsinio ir sveikatingumo turizmo plėtrai. Tarkim, Druskininkai puikiausiai galėtų konkuruoti su Čekijos Karlovi Varų, Vokietijos Baden Badeno kurortais. Tačiau nemokame pasigirti, pasireklamuoti. Apie mus nežino. Būtina kryptingai formuoti Lietuvos, kaip aukšto lygio sveikatinimo turizmo paslaugų teikėjos, įvaizdį, kurti tarptautinį pasitikėjimą Lietuva.
Privačiam sektoriui individuali reklama užsienio rinkose yra labai brangi. Valstybė galėtų prisidėti kuriant sveikatingumo paslaugų klasterį ir iš biudžeto skirti reikiamų lėšų rinkodaros priemonėms įgyvendinti užsienio rinkose. Pakaktų prioritetinėse rinkose (Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje,
Maskvoje, Sankt Peterburge ir kt.) pastatyti Lietuvos informacinius stendus su nuoroda į interneto puslapius www.lietuva.lt, www.lithuania.travel, ir mus atrastų. Pavyzdžiui, Rusijoje užaugo nauja karta, kuri nežino apie Lietuvą. Iš patirties žinau klientų iš užsienio reakciją. Aplankę Lietuvos kurortus, pasinaudoję jų kokybiškomis paslaugomis, laisvalaikio pasiūlymais, aikteli iš nuostabos. Jaunieji rusai smalsūs, mėgsta keliauti ir turi lėšų. Tačiau Lietuvos niekas nereklamuoja Rusijoje, todėl šalies biudžetas ir verslas praranda milijonus. Mano nuomone, turizmo rinkodarai iš biudžeto reikėtų skirti ne mažiau kaip 5–10 proc. visų turizmo rinkodarai iš ES struktūrinės paramos skiriamų lėšų (estai skiria 10 procentų).
Šiuo metu valstybės skiriamos lėšos turizmui yra per mažos, kad būtų galima užtikrinti efektyvų Lietuvos galimybių pristatymą užsienio rinkose. Labai svarbu suspėti su kitomis Europos šalimis atsiriekti riekę sparčiai augančių srautų iš Kinijos, Japonijos turistų , kuriems tikrai turime ką parodyti.
Lėšos turi būti naudojamos tikslingai bei vertinamas jų panaudojimo efektyvumas. Būtina efektyviai išnaudoti ambasadų galimybes. Verslas moka didelius mokesčius, ir jam turėtų būti sudarytos kuo geresnės sąlygos prisistatyti užsienio rinkose. Netoleruotina dabartinė situacija, kai su ūkio ministerijos palaiminimu diplomatais dirbantys komercijos atašė ir Lietuvos verslo atstovai užsienyje ima iš verslo subjektų užmokestį už atstovavimą ir konsultavimą. Verslas – ne priešas, o mūsų valstybės gerovės kūrėjas, todėl derėtų su juo elgtis pagarbiai ir atsakingai. Kiek kartų galima apmokestinti verslą?
PVM turi būti stabilus, tačiau konkurencingas
Turizmo paslaugų pardavimas užsienio rinkose sudaro trečdalį Lietuvos visų paslaugų eksporto, todėl pajamos, gaunamos iš atvykstamojo turizmo, turėtų būti apmokestinamos 0 proc. PVM tarifu. Visos Lietuvos kaimyninės šalys viešbučiams (dėl minėtos priežasties) taiko bent jau lengvatinius PVM tarifus, todėl būtina sugrąžinti ir nebekeisti viešbučiams 9 proc. PVM tarifą. Verslas apgyvendinimo paslaugoms neprašo išskirtinių sąlygų. Mokesčių politikos nestabilumas turės neigiamos įtakos šių metų turizmo sektoriaus veiklos rezultatams. Siekiant, jog Lietuvos turizmo sektorius būtų konkurencingas, reikia nedelsiant sumažinti ir nustatyti pastovų 9 proc. PVM mokesčio tarifą, kad verslas galėtų planuoti pardavimą ir investicijas su ilgalaike perspektyva. 2009 – 2011 metais PVM buvo keistas net 5 kartus.
Todėl nėra galimybių konkuruoti net su artimiausiomis Baltijos šalių rinkomis, pavyzdžiui, PVM Latvijoje ir Švedijoje apgyvendinimo paslaugoms yra 12, Estijoje – 9, Lenkijoje ir Vokietijoje – 7, Olandijoje – 6, Prancūzijoje – 5,5 procento. Dėl nestabilių ir nuolat kaitaliojamų mokesčių investicijos į atvykstamojo turizmo ir apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros plėtrą Lietuvoje nevyksta. Ir tai yra labai blogai. Vadinasi, nekuriami pagalbiniai, verslai, naujos darbo vietos.
Valstybės indėlis turėtų būti svaresnis
Norint pasiekti gerų rezultatų turizmo sektoriuje, reikėtų užtikrinti efektyvų ir sklandų tarpinstitucinį atsakingų struktūrų bendradarbiavimą. Vyriausybė privalo formuoti teigiamą šalies įvaizdį, optimaliai skirti lėšų turizmo galimybių rinkodarai. Taip pat, būtina gerinti Lietuvos pasiekiamumą oru, geležinkeliais, keliais (svarbu ir pasienio postų pralaidumas), nes kitų būdų turistams pasiekti Lietuvą nėra. Svarbu formuoti susisiekimo politiką ir ją įgyvendinti, skirti lėšų Lietuvos galimybėms viešinti.
LR Seimo pareiga užtikrinti, kad būtų laiku parengti reikalingi teisės aktai. Pavyzdžiui, vien Druskininkų mieste būtina investuoti į oro uosto plėtrą. Tam reikia nutiesti 1199 metrų ilgio tūpimo taką. Šiuo oro uostu galėtų naudotis B2 kategorijos 40 tonų ir 70 sėdimų vietų lėktuvai, vykdantys užsakomuosius reisus 1000 km. atstumu šiomis kryptimis: Maskva, Sankt Peterburgas, Kijevas, Minskas, Varšuva, Berlynas.
Šiuo metu vien Druskininkų kurorte apgyvendinimo sektoriuje turime 7500 vietų. Augimo potencialas – iki 10 000 vietų. Planuojant investicijas į oro uostą, kartu reikėtų planuoti investicijas į senų sanatorijų modernizavimą ir naujų statybą, vykdyti žmogiškųjų išteklių paiešką. Tai skatintų medicininio turizmo paslaugų eksportą, naujų darbo vietų kūrimą, kartu augtų mokesčių surinkimas į biudžetą.
Nepateisinama padėtis susidarė Kaune, kuris pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo tarp užsienio turistų, tačiau nuo lapkričio mėnesio Kauno oro uoste liks vos keletas krypčių į užsienį, kadangi „Ryanair“ perkelia beveik visus skrydžius į Vilnių. Vyriausybė privalo gerinti Lietuvos pasiekiamumą iš užsienio, o ne skatinti skrydžiu perkėlimą tarp šalies oro uostų.
Naujos galimybės
Jeigu turizmo sektorius būtų aktyviai plėtojamas sukurtume naujas darbo vietas jaunimui ir dar kartą paskatintume grįžti emigrantus. Net ir dabar kurortuose trūksta kvalifikuotų reabilitologų, padavėjų, administratorių, masažo specialistų, gydytojų. Tad čia, matau puikių galimybių jaunimui.
Valstybė, atsižvelgdama ir į privataus sektoriaus poreikius, galėtų vykdyti profesinį orientavimą. Šiuo metu yra prikepta daugybė vadybininkų, kurie neturi kur įsidarbinti. Dažnai darbdaviai ieško patyrusių specialistų. Šiuo atveju valstybė turėtų taikyti mokesčių lengvatas darbdaviams, įdarbinantiems nekvalifikuotą darbo jėgą, ir skirti lėšų mokymams ir persikvalifikavimui.
Turime būti viskam pasiruošę, nes ypatingi iššūkiai mūsų laukia 2013 metais, kai nuo liepos mėnesio Lietuva ruošiasi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Mums būtina pasiruošti ir deramai pasinaudoti unikalia galimybe - puikiai prisistatyti pasauliui, paskatinti Lietuvos žmones ir verslininkus didžiuotis savo šalimi!