Tad net perskaičius ir atrinkus balsuoti partiją, galutinė (nežinoma) programa bus visai kitokia – „koalicinė“, kurios naujuose postulatuose dominuos nuostatos, paimtos iš koalicijos partnerės, kuri dažno mūsų visai neimponuoja. Tada kyla klausimas kam jas apskritai skaityti, nors tikėtina, kad jas mažai kas ir nagrinėja. Be to, tų partijų tokia daugybė, tiek jų visos nuostatos panašios, kad pagal jas tikrai nieko gero neišsirinksi. Daugelis rinkėjų jau senai yra apsisprendę: vieni dėl simpatijų, tradicijų, apmąstymų, kiti – „protesto balsai“. Visgi, galutiniam pasirinkimui, bent jau pradžiai, labai tinka kiekvienos partijos rinkiminiai šūkiai, į kuriuos jos įdeda (jos taip galvoja) daug išminties.
Štai Liberalų sąjūdis skelbia, kad liberalai sveiko proto balsas (tie patys, ankstesni sveiko proto dešinieji). Pasitaisė, kad neįžeisti vyresniojo koalicinio brolio. Reklaminiai stendai, TV ekranai plyšta nuo pagyrų, kad jie sutvarkė kelius, geležinkelius, uostus, net padidino keliaujančių lėktuvais skaičių ir t.t. Lyg anksčiau gerai nedirbo kelininkai, geležinkeliečiai, Klaipėdos jūrų uostas, neskraidė lėktuvai ir t.t. Nedora tuo girtis. Tai panieka pastoviai gerai dirbantiems tų kompanijų darbuotojams, spjūvis „nesusigaudantiems“ mums – rinkėjams.
Respublikonai teigia, kad pakanka blaškytis kairėn ar dešinėn, tik su jais tiesiai ir pirmyn. Sunku patikėti šūkiu tos partijos, kurios vadovas, ko gera, per vieną kadenciją perėjo visas frakcijas Seime. Na, jei remiamasi Seimo patirtimi, gal, bet gyvenime teks bendrauti su žmonėmis valdomais abiejais smegenų pusrutuliais. Tad buvo ir bus kairiųjų bei dešiniųjų rinkėjų.
Darbo partija išdidžiai pareiškia – „mes žinome kaip“. Jei būdami Seime nesidalino tuo, ką, žinodami kaip, reikia taisyti, ar jai svarbu žmonės, valstybė. O gal...Prisiminus, kad priglausti buvę paulauskininkai su savo šūkiu – „Nusipelnėme gyventi geriau“ (pamenate elito veidus per autobuso langus, ne visi, tiesa, jų gal ir nusipelnė), darbiečiai gal ir žino, kaip pagerinti priglaustųjų ir savo gyvenimą. Vertinant besitęsiančius „buhalterinius teismus“, prisimenant kitus įdomius dalykus, reikia pripažinti, kad jie „žino kaip“ likti sausiems ir dar, naudojantis, mūsų rinkėjų, užmarštumu, net likti populiariems.
Partija Tvarka ir teisingumas kviečia kurti Trečiąją Respubliką. Vertinant esantį visuomenėje nusivylimą valstybės valdymu, tikėtinos rinkėjų simpatijos, tačiau, išankstinės apklausos šiai partijai didelio palankumo nerodo. Lieka klaustukas, kodėl ši partija, deklaruojanti tvarką ir teisingumą nebandė, o gal nesugebėjo pritraukti prie savęs esamų užribyje ar besusikūrusių naujų partijų, kurių siekiai labai tiktų bendram jų tikslui.
Tokių, taip vadinamų neparlamentinių, partijų šūkiai „svarbiausia išdrįsti“, „gražinkime Lietuvą piliečiams“, „metas pokyčiams“, „už Lietuvą be vagių ir oligarchų“, „už tiesą ir darbą“, „už nepaperkamus šerifus“, turėtų būti artimi ir tvarkiečių dvasiai. Deja, kiekviena jų tikslų siekia atskirai, kaip šapelis šluotoje. Tad tikėti tuo, kad „šį kartą Tavo balsas neprapuls“, naivu.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija tvirtina, kad „kartu mes jėga“ ir tai nepasiduoda kritikai, nes panašus šūkis, buvo naudojamas net tapukario Lietuvoje leistuose lituose. Jei ši partija daugiau orientuosis į visos Lietuvos problemas, mažins Rytų Lietuvos uždarumą, sieks savų problemų sprendimo Lietuvoje, taps ne regionine partija, jos akcijos didės. Tačiau šūkis „už teisingumą, už mūsų ir Jūsų laisvę“, bent man taip atrodo, tai nubraukia, nes neaišku, kas tie „Mes“ ir kas „Jūs“. Keistokas ir partijos pavadinimas, regis, skirtas tik rinkimų metui, o ne rimtam šalies valdymui.
Liberalų ir centro sąjunga šaukia už trečiąjį kelią: kurios ašis žmogus, visuomenė, valstybė. Kaip man atrodo, parlamentinės partijos, o tikriausia ir visos, už tai, kad svarbiausia žmogus, juk jie sudaro visuomenę ir valstybę. Tai konstitucinai postulatai. Einant balsuoti jau vėlu ieškoti naujų kelių. Per pereitus rinkimus į Seimą, ieškodami trečio kelio, išrinkome asmenis, kurie iki galo pavertė Seimą cirko arena.
Politinė partija „Sąjunga TAIP“ nauja, ambicinga, su šūkiu „TAIP bus“ atkreipia ne vieno dėmesį. Ir įsipareigojimai patrauklūs, ir partijos pirmininkas turi charizmos, siekiai ryžtingi, visgi, kuriuo keliu ši partija keliaus, be atsako. Tikėtina, kad kaip bus, „TAIP bus“ tiks visoms telkiančioms aritmetinę daugumą Seime.
Socialdemokratai savo šūkiu „Svarbiausia - žmogus“ pastovūs. Jais tiki daugelis. Tačiau ir kitos partijos vienaip ar kitaip tą patį deklaruoja. Visgi, daugelio politologų teisingai pastebėta partijos neaktyvi veikla būnant opozicijoje, konkrečių siūlymų ekonominei krizei šalinti stoka, abejonės dėl būtinų reformų. Dar ne kartą oponuojančios partijos, atskiri veikėjai primins abejingumą Rytų Lietuvos problemoms.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija orientuojasi į Lietuvos žmones primindami, kad „kartu pasiekėme daug. Nesustokime“. Žinoma, kai kas pasiekta, pajudėjo kai kur reformos, apvaldyta ekonominė krizė, visgi, dalis šūkio dėl pasiekimų netinka daugiabučių namų modernizavimui (beveik nieko nepadaryta), neaiški Visagino AE ateitis, šilumos tiekimo kainų augimas ir kt. Kviečia nesustoti. Nereikia sustoti, bet ir priimant sprendimus reikia apgalvoti, kad nereiktų grįžti atgalios, erzinti žmones, netikėti valstybine valdžia, kas ne kartą buvo stebima Vyriausybės veikloje.
Viską reziumuoja Lietuvos žmonių partija. Jei ji atstovauja Lietuvos žmones, man kyla klausimas ką atstovauja kitos partijos. Šviesaus atminimo buvęs Lietuvos ministras R.Sikorskis, matyt, dėl rimtos priežasties pavadino mus avinų tauta. Daugelis su tuo nesutiko. Tačiau, kai minėtos partijos rinkiminiame sąraše pirmuoju įrašytas asmuo, neabejotinai (be mūsų taip vadinamo rėmimo ir abejingumo) jau laiko save vos ne elitiniu šokėju, krepšininku, poetu, gal dar kai kuo, vedantis savo partijon susibūrusius Lietuvos žmones į valdžios olimpą, norisi mekenti.
Valdžia, dažnai sako, nuo Dievo. Ne, ji priklauso nuo mūsų, nuo mūsų atsakomybės, nuo mūsų aktyvumo, deja, ir nuo abejingumo. Tad eikime ir rinkime. Kuo daugiau ateisime prie rinkiminių urnų, tuo teisingesnė bus išrinktoji valdžia.