Ryšių su visuomene agentūros „Nova Media“ vadovas Arijus Katauskas agitacijos karuose išskiria Liberalų sąjūdį ir Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Jo nuomone, šios partijos bene vienintelės informuoja rinkėjus ir neapsiriboja šūkiais. Darbo partiją A. Katauskas taip pat išskiria – pirmiausiai dėl to, kad ji rinkimų kampanijoje iš esmės susitapatino su savo lyderiu.
Kandidatas vienmandatėje – lyderio glėbyje
Reklaminiuose plakatuose lengva pastebėti tendenciją: daugelis politinių partijų stengiasi maksimaliai išnaudoti savo lyderio įvaizdį.
Čia bene labiausiai išsiskiria Darbo partija. Jos agitaciniuose plakatuose retai pamatysi vieną „darbietį“, kandidatuojantį kurioje nors vienmandatėje apygardoje. Paprastai kandidatus reklaminiuose plakatuose lydi partijos lyderis Viktoras Uspaskichas – jis vaizduojamas arba tame pačiame plakate, arba, pvz., viešojo transporto stotelėse, šalia jo įrengtoje partijos agitacinėje medžiagoje.
„Darbiečiai“ apskritai kuria savotišką asmenybės kultą – V. Uspaskichui, net nekeliančiam savo kandidatūros vienmandatėje apygardoje, sukurta ištisa reklaminių plakatų ir vaizdo siužetų serija su klausimais „Koks lyderis galės įkvėpti daugiausiai optimizmo?“, „Koks lyderis geriausiai sugeba suburti bendram darbui?“, „Koks lyderis turi daugiausiai drąsos geroms permainoms?“ ir t.t.
Tiesa, panašią filosofiją renkasi ir Vilniaus mero Artūro Zuoko partija „Taip“. Jos reklaminiuose plakatuose partijos kandidatai dažnai vaizduojami ne pavieniui, o kartu su A. Zuoku. Socdemai taip pat aktyviai medžiagoje naudoja savo lyderio Algirdo Butkevičiaus atvaizdą.
Liberalų sąjūdžio reklamose irgi dominuoja partijos lyderis, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Prie liberalų pasiekimų plakatuose su E. Masiuliu galima pastebėti ir švietimo klausimus, už kuriuos atsakingas kitas liberalas – ministras Gintaras Steponavičius.
„Drąsos kelias“, kaip ir buvo galima tikėtis, agitacijoje taip pat pirmiausiai remiasi savo sąrašo lydere – buvusia teisėja Neringa Venckiene.
Darbo partija yra V.Uspaskichas
Darbo partiją ryšių su visuomene specialistas A. Katauskas rinkimų kampanijoje laiko išskirtine – pirmiausiai dėl to, kad visa kampanija remiasi V. Uspaskicho korta, ir nė viena politinė jėga taip plačiai nenaudoja savo lyderio.
„Visa Darbo partijos, kurią reikia vertinti pakankamai rimtai šiuose rinkimuose, komunikacija yra „pakabinta“ ant V. Uspaskicho. Kaip jis atrodo, lems, kaip pasiseks pačiai partijai. Atrodo – ne vien tik vizualiai. Nes susidaro toks jausmas, kad Lietuvoje padaugėjo dizainerių, kurie moka dirbti „fotošopu“, bet dar nepakankamai kokybiškai – todėl kai kurie kandidatai atrodo 10-15 metų jaunesni“, - ironizavo „Nova Media“ vadovas.
Anot jo, šiuose rinkimuose Darbo partija pasirinko visiško susitapatinimo su lyderiu strategiją.
„Kaip niekur kitur, Europos Parlamento narys – pagrindinis vaidmuo jam „užmautas“ šiuose rinkimuose. Jis vidury scenos, tarsi mes rinktume prezidentą, o ne Seimą“, - teigė pašnekovas.
Šūkiuose pasigenda konkretumo
Paprašytas pakomentuoti partijų agitacijos strategiją ir šūkius, A. Katauskas pirmiausiai išskyrė Liberalų sąjūdį ir TS-LKD.
„TS-LKD ir Liberalų sąjūdis labai aiškiai išsiskyrė. Liberalų sąjūdis pratęsė tą pačią kampaniją, šiek tiek adaptuotą, kurią turėjo savivaldybių rinkimuose. Šūkis buvo „Sveiko proto dešinieji“. Šiuo metu matome tą pačią strategiją. (...) Nereikia „atidirbinėti“ naujo šūkio – žmonės jau atpažįsta. „Sveiko proto dešinieji“ – aš tai atsimenu, ir dabar matau“ „Sveiko proto balsas“. Jie su šūkiu, manau, pasielgė įdomiausiai ir pragmatiškiausiai. TS-LKD pagal reitingus yra pakankamai neaukštai. Jų ir laukė pats didžiausias iššūkis šiuose rinkimuose. Kai vienas lyderis yra visuomenės vertinamas labai blogai, kitas lyderis – gerai. Tačiau kaip partija, jie yra kaltinami dėl tam tikrų dalykų visuomenėje. Ir jie nusprendė pasirinkti kelią „pratęskime gerus darbus“. Jie pabandė pasisavinti visas geras naujienas, „palįsti“ po jomis“, - dešiniųjų agitacijos subtilybes aiškino pašnekovas.
Anot jo, TS-LKD ir liberalų rinkimines kampanijas sieja informatyvumas, mat šios politinės jėgos rinkėjams pateikia daugiausiai argumentų ir faktų. Be to, šios dvi partijos esą deda ypatingai dideles pastangas, kad parodytų rinkėjams konkrečius savo kandidatus.
„ Liberalų sąjūdis ir TS-LKD kalbasi su rinkėjais. O visi kiti kalbasi su tais nusivylusiaisiais, su tais protesto balsais“, - aiškino viešųjų ryšių specialistas.
Likusios partijos rinkimams esą tiesiog apsišarvavo lozungais. „Tai yra visiškai šabloninės frazės, kurios nieko nesako“, - sakė A. Katauskas.
Praradę R.Paksą, „tvarkiečiai“ liko be vėliavos
Kitų parlamentinių partijų agitaciją pašnekovas vertino prastai. Esą „Tvarka ir teisingumas“ taip pat galėjo pasitelkti lyderio kortą, tačiau šios galimybės neteko, kai partijos pirmininkui Rolandui Paksui uždrausta dalyvauti rinkimuose.
„Neturėdami gero šūkio, jie kartu neturi ir stipraus lyderio, kurį galėtų rinkimuose naudoti kaip vėliavą, - visas tris minėtas partijas apibendrino jis. - „Tvarka ir teisingumas“, kadangi R. Paksas negali kandidatuoti, nebeturi ką statyti. Tai yra pakankamai didelė problema – jie dar bando jį naudoti kaip savo lyderį, bet visi žino, kad jis negali eiti į rinkimus. Manau, kad čia buvo triuškinantis smūgis“, - sakė A. Katauskas.
Tuo tarpu socialdemokratų ir liberalcentristų agitacija jam pasirodė chaotiška, sunkiai suprantama ir prastos kokybės.
Socialdemokratai pamėgino nenaudoti visur vieno lyderio. Taip, A. Butkevičius yra visur, bet jie leido labai laisvą komunikaciją vienmandatininkams. Turbūt internete nėra partijos, iš kurios būtų padaryta daugiau pokštų nei iš socialdemokratų. Panašu, kad jiems buvo leista komunikuoti taip, kaip jie nori. (...) Jie galbūt tikėjosi su kiek įmanoma mažesnėmis investicijomis laimėti šiuos rinkimus. Arba vis dar tikisi. Jei pasižiūrėsime liberalcentristų komunikaciją – atvirai pasakysiu, nelabai suprantu. „Trečioji respublika“ ir „trečiasis kelias“. Ar jie nusitaikė į „Tvarkos ir teisingumo“ auditoriją? Ar „Tvarka ir teisingumas“ nusitaikė į jų teritoriją? Panašu, kad pirmasis atvejis“, - svarstė A. Katauskas.
Abiejų partijų – socdemų ir liberalcentristų – atveju pašnekovas išskyrė charizmatinio lyderio trūkumą.
Konservatoriai „kompensuoja“ A.Kubiliaus nepopuliarumą ir taikosi į jaunimą
Plačiau komentuodamas TS-LKD agitacijos strategiją, A. Katauskas išskyrė du konservatorių sprendimus. Pirma – populiarumu pasigirti negalintis partijos lyderis, premjeras Andrius Kubilius toli gražu nedominuoja agitacinėje medžiagoje.
„Jeigu premjero reitingai būtų tokie, kaip prezidentės, jiems nereikėtų šito daryti. Jie rodo visą komandą – jie nerodo vieno žmogaus. Gerai suplanuota kampanija. Tikrai gerai suplanuota“, - tėsę pašnekovas.
Antras, galbūt dar svarbesnis faktorius, A. Katausko nuomone, yra tai, kad konservatoriai kardinaliai pakeitė rinkimų kampanijos tikslinę auditoriją, pirmiausiai taikydamiesi į jauną rinkėją. Tokio strateginio posūkio įrodymų esą apstu: nuo jaunosios konservatorės Agnės Bilotaitės aukšto pozicionavimo TS-LKD sąraše iki jaunimo mėgstamų pokštų – pvz., garsiosios frazės „duskit, pavidolei“ panaudojimo.
„Šiuose rinkimuose TS-LKD šiek tiek pakeitė savo tikslinę auditoriją. Jų rinkėjas, jų nuomone, šiuose rinkimuose bus nebe pensininkai. Visa komunikacija nukreipta į jauną žmogų“, - sakė A. Katauskas.