„Bijau, kad įvedus kelių mokestį ir išbraukus jį iš kuro kainos, kuro kaina nesumažės, o naujas kelių mokestis atsiras. Europoje yra įvairių patirčių. Esu prieš bet kokio naujo mokesčio įvedimą. Norėtume, kad gyventumėme bent du metus stabilioje mokestinėje sistemoje“, - atsakydamas į skaitytojo Alekso klausimą apie kelių ir viadukų apmokestinimą sakė liberalcentristų lyderis.

Siūlo reikalauti vaistininkų nurodyti įvairių gamintojų vaistus

Konferencijoje A. Čaplika sulaukė klausimų apie Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalą, buvo priverstas aiškintis, kodėl LiCS susijungė su Arūno Valinsko vadovauta Tautos prisikėlimo partija, paaiškino kai kurias liberalcentristų programines nuostatas bei gyrėsi, kad jam būnant sveikatos apsaugos ministru pavyko pažaboti kompensuojamų ir receptinių vaistų antkainius.

Skaitytojo paklaustas apie vaistų antkainius ir ar nevertėtų to paties modelio taikyti maisto kainoms, A. Čalikas teigė, kad maisto kainas geriausia mažinti nuo 21 proc. iki 19 proc. sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM).

„Vaistų kainų reguliavimas 2011 m. 10 proc. sumažino kainas receptiniams vaistams ir 30 proc. kompensuojamiems. Manau, kad aš neturėjau kitos išeities, kaip tik įvesti kainų reguliavimą. Ar padės sumažinti maisto kainas reguliavimas – reikia skaičiuoti. Reikia paruošti institucijas, kad jos dirbtų ir kontroliuotų, taip, kaip mes darėme ruošdamiesi vaistų kainų reguliavimui. Manau, kad Liberalų ir centro sąjungos siūlymas sumažinti PVM iki 19 proc. leistų atpiginti maisto produktus“, - svarstė politikas.

Skaitytojo Lino paklaustas, iš kur ištraukė tokią nesąmonę, kad vaistų kainos sumažėjo, kai jo mamos vaistai pabrango 3 litais, A. Čaplikas aiškino, jog dabar yra galimybės rinktis pigesnius vaistus – vaistininkai turi suteikti informaciją žmonėms, kurios įmonės vaistai, kurie, pavyzdžiui, nurodyti recepte, yra pigesni, o kurios – brangesni.

„Vaistų kainų reguliavimas dalį vaistų kainų sumažino, kitų – sustabdė augimą. Vaistinėse visada yra galimybė rinktis pigesnius vaistus, reikalaukite iš vaistininko, kad pateiktų sąrašą, kokių vaistų turi ir kokios jų kainos. Sutinku, kad žmonėms nesuteikiama visa informacija“, - teigė liberalcentristų vadovas.

Nepritaria kelių mokesčiui

A. Čaplikas taip pat išreiškė kritišką nuomonę apie kelių mokestį. Į skaitytojo Alekso pasiūlymą kelius remontuoti iš kelių mokesčio, politikas atsakė abejone, ar įvedus atskirą mokestį, jis bus išskaičiuotas iš kuro kainos. Šiuo metu kelių mokestis įskaičiuotas į kuro kainą.

„Bijau, kad įvedus kelių mokestį ir išbraukus jį iš kuro kainos, kuro kaina nesumažės, o naujas kelių mokestis atsiras. Europoje yra įvairių patirčių. Esu prieš bet kokio naujo mokesčio įvedimą. Norėtume, kad gyventumėme bent du metus stabilioje mokestinėje sistemoje“, - atsakydamas į skaitytojo Alekso klausimą apie kelių ir viadukų apmokestinimą sakė liberalcentristų lyderis.

Aleksui patikslinus, kad kelių būklė tuoj bus tragiška ir jis nematąs kitos išeities kaip tik rinkti kelių mokestį, A. Čaplikas teigė, kad šiuo atveju reiktų atsiklausti visos visuomenės.

„Reikėtų paklausti visuomenės, ar jie sutiktų, jog keliai Lietuvoje taptų mokami. Būtų gerai sužinoti žmonių nuomonę, nors, manau, atsakymas būtų „ne“, - svarstė politikas.

Norėtų atsisakyti parlamentinių išlaidų

A. Čaplikas, be kita ko, išsakė nuomonę, kad Seimas turėtų atsisakyti Seimo narių parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, kurias kiekvienas parlamentaras naudoja atsiskaitytinai.

Šiuo metu šios parlamentinės išlaidos per mėnesį siekia 1 VMDU, o nuo sausio mėnesio padidės iki 1,7 VMDU. Realiais skaičiais tai reiškia, kad šiuo metu šiam tikslui skiriama apie 2150 litų, o nuo sausio – 3660 litų.

Už šiuos pinigus Seimo nariai gali nuomoti automobilį, jį aptarnauti, apmokėti biuro išlaidas, informuoti rinkėjus apie savo veiklą, tačiau politikai rinkėjų informavimą kartais supranta kaip agitaciją už save.

„Manau, kad reikia panaikinti kanceliarines išlaidas“, - sakė A. Čaplikas.

Pyksta, kad socdemai ir „darbiečiai“ pakeitė nuomonę apie VAE

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas taip pat piktinosi, kad socialdemokratai ir Darbo partija anksčiau pritarė naujos atominės elektrinės statybai, tačiau prieš rinkimus poziciją pakeitė ir agituoja „prieš“. A. Čaplikas sakė manąs, kad Lietuvai nėra kito pasirinkimo kaip tik statyti jėgainę.

„Lietuva apie 80 proc. elektros energijos perka iš Rusijos. Mes patys sau nepasigaminame elektros. Koks kitas pasirinkimas? Žmonės nuspręs ateidami į referendumą – statyti ar nestatyti elektrinę. Kainų ekspertai patvirtino, kad kaina bus 18 ct/kW. Elektrinę statysime apie 15 metų. Pasisakydamas „už“ noriu išlaikyti valstybės politikos tęstinumą. Pikta, kai socdemai, „darbiečiai“ visada buvo „už“, o dabar, dėl artėjančių rinkimų pasidarė „prieš“. Jiems meluoja“, - sakė politikas.

Priminė, kad prezidentė rėmė R.Palaitį

Atsakydamas į klausimus apie FNTT skandalą, A. Čaplikas priminė, kad tuometinį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį rėmė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jis pakartojo, kad buvę FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas iš pareigų buvo atleisti dėl informacijos nutekėjimo „Snoro“ banko istorijoje.

DELFI primena, kad FNTT skandalo sūkuryje vidaus reikalų ministras R. Palaitis panaikinto V. Gailiaus ir V. Giržado teisę dirbti su įslaptinta informacija r atleido iš pareigų, nes teigė gavęs iš Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą su siūlymu skubiai apsispręsti dėl šių dviejų asmenų galimybės dirbti su tokio pobūdžio informacija.

Atleistų FNTT vadovų ginti stojo koalicijos partneriai konservatoriai, o prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė paramą vidaus reikalų ministrui. Liberalų sąjūdis snadalo įkarštyje laikėsi neutraliai, tačiau vėliau paskelbė įtraukę V. Gailių į kandidatų sąrašą dalyvauti rinkimuose.

Tuo tarpu V. Giržado atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė naikinti R. Palaičio sprendimus dėl leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimo ir nutarė tenkinti jo prašymą grąžinti jį į darbą.

Atsakydamas į skaitytojos Vitos priekaištus, kad atleido pareigūnus, kurie tyrė A. Čapliko neva dengiamus nusikaltėlius, politikas aiškino, jog teiginiai apie rėmėjus yra melas, kurį išsigalvojo vienas žurnalistas.

„Istorija apie rėmėjus yra melas, kurį sugalvojo vienas žurnalistas, išvarytas iš „Lietuvos radijo", vėliau iš „Lietuvos žinių" laikraščio, dabar radęs prieglobstį oligarchų valdomoje žiniasklaidoje. Tomo Dapkaus paskleista informacija – netiesa. Pirmą kartą straipsnis buvo atspausdintas „Lietuvos žiniose" ir cituoju „Lietuvos žinių" atsakymą R. Palaičiui: „Dienraštis „Lietuvos žinios" nuoširdžiai atsiprašo dėl tendencingos informacijos apie buvusį vidaus reikalų ministrą R. Palaitį paskelbimo". R. Palaitis yra padavęs T. Dapkų į teismą ir jam svyla viena vieta. Gaila, kad tik po rinkimų jis atsakys pagal įstatymą. Primenu, FNTT vadovų atleidimas yra susijęs su „Snoro" banko istorija. Dar kartą primenu, šalies prezidentė rėmė ir remia R. Palaitį“, - teigė A. Čaplikas.