Internetinio balsavimo entuziastai sutiko, kad geriausiai naujosios sistemos trūkumai pasireikštų jį testuojant. Tam labiausiai tiktų savivaldos rinkimai. VRK narys Jonas Udris, teigė, kad racionaliausia eksperimentą surengti dvejuose savivaldybėse (miesto ir kaimiškojoje). Esą tai padėtų pastebėti naujosios balsavimo sistemos trūkumus ir iki kitų Seimo rinkimų leistų juos pašalinti. Tai padarius rinkėjų identifikavimui naudojant elektroninį parašą internetu galėtų būti renkami ir parlamento nariai.
Kalbas apie būtinybę kuo greičiau testuoti naująją balsavimo sistemą kursto aukštas visuomenės kompiuterinio raštingumo lygis – internetu naudojasi daugiau nei 60 proc. gyventojų. Maždaug tiek pat namų ūkių turi ir interneto prieigą.
K. Andrijauskas: internetinio balsavimo erą pradėti nuo Seimo rinkimų nerekomenduojama
Informacinės visuomenės plėtros komiteto laikinasis direktorius Kęstutis Andrijauskas diskusijoje pasidalijęs šviežiais įspūdžiais, parsivežtais iš Austrijoje vykusio tarptautinio renginio, skirto internetinio balsavimo perspektyvoms aptarti, teigė, kad suvažiavime dalyvavę įvairių valstybių rinkimų organizatoriai, vykdomosios valdžios atstovai internetiniam balsavimui priėmė palankias išvadas.
Jo žodžiais tariant, pagrindiniai Austrijoje vykusios diskusijos objektai – asmens tapatybės nustatymas, elektroninės balsadėžės saugumas, viešoji infrastruktūra.
Laikinasis Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas pažymėjo, kad Lietuvos viešoji infrastruktūra yra puiki. O ir technologijomis lietuviai yra linkę pasitikėti. Tai patvirtina besinaudojančiųjų internetine bankininkyste vartotojų skaičius, perkopęs 600 tūkst. – „žmonės internetu vos ne kasdien priima sprendimus, kurie jiems yra labai svarbūs“.
Be pasitikėjimo naujosiomis technologijomis tarptautiniame renginyje, K. Andrijausko teigimu, akcentuotas skaidrumo ir viešumo faktorius.
Na, o sukūrus skaidrią internetinio balsavimo sistemą, ją rekomenduojama įdiegti laipsniškai. Pradėti raginama ne nuo pagrindinės – įstatymų leidžiamosios – valdžios atstovų rinkimo.
Iš Lietuvos turi ko pasimokyti Europa?
Asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas Virginijus Jasaitis teigė manantis, kad Lietuvos informacinė visuomenė jau sukurta. Jo teigimu, Lietuva turėjo visas galimybes, leidusias aplenkti Estiją – lietuviai galėjo būti pirmieji įsivedę balsavimą internetu. Esą tam pritruko politinės valios.
V. Jasaičio manymu, politikai elektroninėmis paslaugomis ne visada yra linkę pasitikėti: „Dar 1991 m. buvo vykdomas elektroninės kortelės projektas, kuris sužlugo dėl mūsų valdiškų institucijų veiklos. Galima sakyti, kad jis buvo privatus projektas. Jo pasekmė turėjo būti galimybė turėti internetinį balsavimą. Galima sakyt, kad yra ištisa stagnacija.“
Baimės dėl saugumo, „Infobalt“ viceprezidento manymu, menksta. Esą internetinio balsavimo įteisinimui jau pasirengta, tačiau tam trukdo „vienintelis baubas, kuris yra politinių partijų vadovų galvose. Turbūt iš kvailumo, bet tas suokalbis yra kažkoks – pasipriešinimas visai nevykęs“.
„Ką mūsų šalis darytų, jei nejudėtų šia kryptimi? Mes neturim jokių naudingųjų iškasenų. Mūsų pati naudingiausia iškasena – protas. Kas gali būti geriau negu pasinaudoti technologijom, kurios yra pas mus. Labai gaila, kad šiuose rinkimuose el. balsavimu negalėsime naudotis. Tai būtų palanku, nes Lietuva – valstybė, turinti sparčiausią internetą. Tai įvyko nežiūrint valdiškų institucijų neveiklumo. Tai buvo pasiekta komercinių institucijų arba mūsų visuomenės dėka. Pavyzdys visai Europai yra „RAIN“ projektas – plačiajuostis internetas, pasiekiantis atokiausius rajonus“, - kalbėjo V. Jasaitis.
Elektroninio parašo plėtrą stabdo nedidelis el. paslaugų skaičius
Registrų centro atstovo Sauliaus Kvedaravičiaus manymu, spragų, galinčių blokuoti internetinį balsavimą, šiuo metu neliko. Nepaisant to, jis pažymėjo, kad šimtaprocentinio saugumo pasiekti nepavyks niekada – belieka pasitenkinti toleruotinu saugumo lygmeniu.
S. Kvedaravičius atmetė internetinės bankininkystės, kaip saugios rinkėjų identifikavimo sistemos, galimybę. Jo nuomone, tinka tik kvalifikuotas elektroninis parašas.
Diskusijos dalyvio aiškinimu, Lietuvoje elektroninį sertifikatą turi maždaug 800 tūkst. asmenų, iš kurių maždaug 700 tūkst. išduota tapatybės kortelėje.
S. Kvedaravičius nelinkęs manyti, kad elektroninėmis paslaugomis iš principo naudojasi vien tik jaunimas. Jis tikino, kad iš visų žmonių, kurie siekdami gauti Registrų centro paslaugas, naudojasi elektroniniais sertifikatais, maždaug 52 proc. sudaro žmonės, kuriems virš 50 metų.
„Tuo tarpu jaunimas iki 30 metų sudaro tik 14 proc. turėtojų. Todėl baimė, kad vyresnio amžiaus elektoratas nepajėgus naudotis ta paslauga ir tai pakeis balsavimo rezultatus, mano manymu, nėra visai teisinga. Iš kitos pusės norėčiau akcentuoti, kad Estijos pavyzdys parodė, tai nepadidina balsuotojų skaičiaus. Jis neleidžia jam mažėti, bet tai nepadidina balsuotojų skaičiaus. Jei 2005 m. kai prasidėjo balsavimas Estijoje, balsavo 3 proc., tai 2011 m. balsavo 25 proc. nuo visų balsavusių. Pažiūrėjus statistiką, kiek balsavo, statistika teigiama, Lietuvoje mažėja balsuojančių, Estijoje keliais procentais auga“ - dėstė S. Kvedaravičius.
J. Udris: balsavimą internetu reikia išbandyti savivaldos rinkimuose
VRK narys J. Udris nesupranta skeptikų, aiškinančių, kad internetinis balsavimas nėra saugus. Jo manymu, taip teigti nėra jokio pagrindo, kadangi Lietuvoje naujoji balsavimo sistema iki šiol neveikia – nėra galimybės išbandyti, o nepastebėjus trūkumų tvirtinti, kad ji nėra saugi.
Atsižvelgiant į Europos Tarybos 2002 m. patvirtintus internetinio balsavimo reikalavimus, J. Udrio žodžiais, Lietuvos politikai turėtų suformuoti techninius uždavinius, į kuriuos sistemos kūrėjai privalėtų rasti atsakymus.
Technologinius sprendimus, kaip pavyzdžiui, balso patikrinamumo užtikrinamas, kuris iš principo būtų įmanomas, jei sulauktų pritarimo Seime, J. Udrio manymu, gali suprasti dauguma žmonių – „el. balsavimo sistema nėra raketų mokslas, kad reikėtų turėti aukštąjį išsilavinimą – ir būtinai matematinį“.
Kad būtų įsitikinta sistemos patikimumu, VRK narys pasiūlė ją išbandyti ateinančiuose savivaldos rinkimuose: „Mano pasiūlymas – ateinančiuose savivaldos rinkimuose galima būtų paimti vieną ar dvi savivaldybes (miesto ir kaimišką), skirti tam nedidelę sumą pinigų, padaryti testinį balsavimą internetu su kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pamatytume, kaip tai vyksta. Tada Seimo rinkimuose būtų daug mažiau klausimų.“
