2006 m. politikai norėjo interneto

Balsavimo internetu projekto startu G.Kirkilas vadina dar 2006 m. pasirašytą jo vadovaujamos tuo metu valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir opozicinės Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) paramos valdančiajai koalicijai sutartį. Vienas svarbiausių jos punktų buvo susitarimas dėl mokslo ir verslo slėnių kūrimo bei balsavimo internetu sistemos diegimo. Iš karto po to VRK buvo pavesta parengti balsavimo internetu koncepciją.

Jau 2006 metų lapkritį Seimas, kiek pasiginčijęs, jai gana vieningai pritarė. Koncepciją sutartinai palaikė LSDP ir Liberalų sąjūdžio atstovai Seime, už ją balsavo ir dauguma TS, Darbo partijai (DP) bei Liberalų ir centro sąjungai (LiCS) priklausiusių parlamentarų. Skeptišką požiūrį išsakė iš esmės tik partijos "Tvarka ir teisingumas" (TTP) atstovai, balsavę prieš arba susilaikę.

Vienintelis tuo metu balsuodamas susilaikęs TS atstovas Rimantas Dagys kolegas Seime bandė įtikinti, kad virtualus balsavimas gali sugriauti rinkimų tradicijas. "Labai skeptiškai žiūrėčiau į visokius tokius supaprastinimus, kad galima taip vienu mygtuko paspaudimu nuspręsti, ir tuo visa mūsų pilietinė akcija baigiasi. Vis dėlto mes turėtume tradicijas puoselėti, nesuprimityvinti, nesupaprastinti iki paties smulkiausio techninio veiksmo", - dėstė jis iš tribūnos.
G. Kirkilas
Prieš 2008 m. sausio 17 dieną numatytą balsavimą asmeniškai surengiau susitikimus su visomis frakcijomis. Bent tuo metu susidariau įspūdį, kad visi projektą palaikys. Seimo balsavimas, kuriuo projektas buvo atmestas, man buvo labai netikėtas.

"Aišku, kolegos, koncepcija būtų dar geresnė, jeigu atėjus balsuoti dar reikėtų pamirkyti pirštą į rašalą ir uždėti ant biuletenio, bet, aš manau, pati koncepcija, kaip ir pats balsavimas, nepakeičia galimybės eiti prie urnų, imti biuletenį, braukti, įrašyti kokį nors žodį ir mesti į urną. Mes kartais labai keistai elgiamės, lyg ir norėdami sustabdyti progresą, ir baiminamės net nekalto žodžio "koncepcija". Man atrodo, mes turime ieškoti visokių būdų, kad kuo daugiau piliečių išreikštų savo nuomonę rinkimuose. Mes to siekiame, o atvesti jų už rankos, šiaip ar taip, nesugebame", - tuo metu atsikirto socialdemokratas Algirdas Sysas.

Balsavimo interentu koncepcijai Seimas tąkart pritarė 51 parlamentarui balsavus "už", 7 - "prieš", dar 11-kai susilaikius.

Nuomonė kardinaliai pasikeitė

Paskatintos sėkmės, Vyriausybė sudarė specialią projekto įgyvendinimą koordinuoti turinčią grupę, iš Privatizavimo fondo pasirengė skirti iki 2 mln. litų sistemos diegimui, VRK ėmėsi organizuoti konkursus ir kitus parengiamuosius darbus. Tiesa, greitai apsisukti ir internetinį balsavimą panaudoti dar per 2007-aisiais vykusius savivaldybių tarybų rinkimus nespėta. Planuota, kad išankstinis balsavimas internetu, neatsisakant tradicinio "popierinio" balsavimo, bus galimas per 2008 m. rudenį vykusius Seimo rinkimus.

"Prieš 2008 m. sausio 17 dieną numatytą balsavimą dėl savivaldybių, Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų įstatymų pataisų, turėjusių atverti kelią balsavimui internetu, asmeniškai surengiau susitikimus su visomis frakcijomis - tiek valdančiosiomis, tiek opozicinėmis. Vyko bendri pusryčiai, per kuriuos tarėmės. Bent tuo metu susidariau įspūdį, kad visi projektą palaikys. Seimo balsavimas, kuriuo projektas buvo atmestas, man buvo labai netikėtas", - DELFI pasakojo G.Kirkilas.

Tuometinis Seimo Informacinės plėtros komiteto pirmininkas, LS atstovas Vytautas Grubliauskas, ragindamas kolegas palaikyti projektą, jiems priminė, kad ir 2007-aisiais, ir 2008 m. jam įgyvendinti buvo skirtos biudžeto lėšos. "Reikia pasakyti, kad tai yra ne pakeitimas senos sistemos, o tik papildymas. Netgi balsavus internetu bus galima balsuoti įprasta sistema. Jeigu vis dėlto nepavyktų, visuomet galima pasakyti: štai nepavyko, mes jo atsisakom. Bet reikia pabandyti", - siūlė politikas.

Tuo metu DP atstovė Loreta Graužinienė, kaip ir daugelis kitų oponentų, kartojo argumentą, kad balsavimas internetu atvers daugiau galimybių manipuliuoti rinkėjais. "Visai nesudėtinga įmonių vadovui susodinti darbuotojus prie kompiuterio ir pažiūrėti, kaip jie gražiai balsuoja išankstiniu balsavimu. Jeigu norime ir toliau įtvirtinti oligarchinį valdymą, tai tvirtinkime ir nesidangstykime naujausiomis technologijomis", - piktinosi "darbietė".
B. Bradauskas
Negali mums iš užsienio vadovauti, kaip gyventi Lietuvoje. Tegu būna čia, vietoje, kartu nuspręsime, o ne iš kur nors komanduoja mums, kaip mums Lietuvoje elgtis.

Jau suderintą ir valstybės lėšomis apmokamą projektą politikai atmetė ryškia balsų dauguma. Už jį pasisakė vos 18 Seimo narių, daugiausia iš LS, LiCS ir LSDP frakcijų. Prieš balsavo 15, susilaikė net 41 politikas iš DP, TS bei TTP frakcijų bei kai kurie socialdemokratai.

"Tai buvo balsavimas dėl ateities ar praeities pasirinkimo. Deja, Seimas pasirinko praeitį", - tuo metu pabrėžė LS lyderis Eligijus Masiulis. Jis tvirtino, kad tokiu būdu Seimas ne tik užkirto kelią pažangai, bet ir atstūmė apie 400 tūkst. užsienyje gyvenančių mūsų šalies piliečių.

"Tiems, kurie apeliuojate į užsienyje gyvenančius piliečius, noriu pasakyti, kad tegu jie atvažiuoja į Lietuvą ir balsuoja. Negali mums iš užsienio vadovauti, kaip gyventi Lietuvoje. Tegu būna čia, vietoje, kartu nuspręsime, o ne iš kur nors komanduoja mums, kaip mums Lietuvoje elgtis", - atkirto "prieš" pasisakęs socialdemokratas Bronius Bradauskas.

Z.Vaigauskas: Seimas internetiniam balsavimui uždarė duris

VRK pirmininkas Z.Vaigauskas, balsavimo dieną Lietuvos banke vykusiame pasitarime derėjęsis su komerciniais bankais dėl paramos projektui ir, jo teigimu, gavęs principinį sutikimą, tolesnius įvykius pavadino "juoda diena". "Seimas, prieš metus pritaręs balsavimo internetu koncepcijai, tą dieną projekto įgyvendinimui uždarė visas duris", - sakė Z.Vaigauskas.

G.Kirkilo manymu, staiga pasikeitusią politikų poziciją lėmė ne tik patyliukais skleista agitacija prieš internetinį balsavimą, bet ir artėjančių rinkimų nulemtos baimės. "Dalis Seimo narių (net ir kai kurie socialdemokratai) galvojo, kad pradėtas taikyti balsavimas internetu gali pakenkti jų rinkiminiams rezultatams. Tiek dalis LSDP, tiek projektą anksčiau rėmusių konservatorių svarstė, kad mūsų elektoratas - vyresnio amžiaus, kad jis nesugebės priimti naujovių. O kai kurios kitos partijos - kalbu apie DP ir TTP - projekto nerėmė, nes, siūlydami įdiegti balsavimą internetu, siūlėme tuo pačiu atsisakyti balsavimo paštu. Kaip žinote, būtent balsavimo paštu rezultatai toms partijoms būdavo dėl įvairių priežasčių kur kas palankesni, nei balsuojant tradiciniu būdu", - sakė ekspremjeras.

Rėmėjų ir opozicijos gretos kinta

Z.Vaigausko nuogąstavimus, kad 2008 m. pradžioje vykęs balsavimas sužlugdė internetinių rinkimų idėją, patvirtino ir praėjusių metų vasarą įvykęs bandymas dar kartą svarstyti reikiamus įstatymų pakeitimus.

2011 m. birželio 7 dieną, po Seimo langais vykstant projektą palaikančio ir jam prieštaraujančio jaunimo grupių piketams, už balsavimą internetu pasisakė 43 parlamentarai, prieš - 11, susilaikė 13. Tradiciškai balsavimą internetu parėmė LiCS ir Tautos prisikėlimo partijos frakcija, LS keli mišrios grupės atstovai.

Beje, už projektą pasisakė net 19 balsavusių TS narių (prieš buvo tik tuo metu frakcijai priklausęs Gintaras Songaila, susilaikė Evaldas Jurkevičius). O štai projektą kažkada inicijavusioje LSDP frakcijoje jį tepalaikė 2 nariai - Aušrinė Marija Pavilionienė bei Irena Šiaulienė, o prieš buvo net keturi socialdemokratai. Prieš projektą pasisakė arba susilaikė ir DP, TTP frakcijos.

Ir nors po pateikimo įstatymų pakeitimams vis dėlto buvo pritarta, juos sužlugdė ilgai svarstę ir pagaliau atmetę parlamentiniai Valstybės valdymo ir savivaldybės reikalų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)