Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis teigia, kad kitokio gyvenimo užsienyje paragavę emigrantai sumažintų populizmą Lietuvos politikoje, nes jie nepasiduotų „makaronų kabinimui“.
„Galiu pasakyti, kokios yra internetinio balsavimo nebuvimo pasekmės. Man atrodo, jog dėl to Lietuvos politika labai popsėja. Kitaip tariant, mes matome vis daugiau populizmo Lietuvos partijose ir, natūralu, kad jeigu emigrantai, kurie yra pamatę kitokio gyvenimo, turėtų galimybę dalyvauti balsavime, jiems nebelabai tiktų tie makaronai, kurie kabinami“, - DELFI surengtoje diskusijoje apie internetinį balsavimą sakė E. Masiulis.
Tuo tarpu apžvalgininkas Artūras Račas prisipažino į internetinį balsavimą žvelgiantis skeptiškai ir klausė, kodėl emigrantams, tarp kurių šviesuolių esama gal tik 2-3 proc., turėtų lemti politinius sprendimus Lietuvoje, kai jie nemoka čia nei mokesčių, nei veda vaikus į mokyklą.
„Kodėl tam pusei milijono aš turiu perleisti savo teisę (balsuoti – DELFI)? Tam, kuris viską metė ir išvažiavo ieškoti geresnio gyvenimo – tai jų teisė, aš sutinku su tuo. Bet kokią teisę jie turi spręsti už mane, kuris čia gyvena, čia moka mokesčius, leidžia vaikus į mokyklą? Kodėl turiu suteikti teisę priimti sprendimus už mane? Ir aš nemanau, kad ta didžioji išvažiavusių dalis sumažintų popso, aš manau priešingai. Iš visų išvažiavusiųjų, šviesuomenės dalis sudaro 2-3 proc., na, gal daugiausia 5 proc., o visa kita dalis išvažiavusiųjų anaiptol nėra šviesuomenė, kuri sumažintų popso. Manau, kad emigracija turi teigiamą pusę, nes ji apvalė Lietuvą nuo tam tikros dalies gyventojų, kuriais mums dabar nereikia rūpintis“, - teigė A. Račas.
E.Masiulis: įtraukus į balsavimą emigrantus, politikoje sumažėtų popso
Kalbėdamas diskusijoje Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis teigė įžvelgiąs didžiųjų partijų sąmokslą, kai oficialiai teigiama, kad internetinis balsavimas yra didžiai naudingas, tačiau realybėje nepajudinamas nė pirštas. Pasak politiko, didžiosioms partijoms yra naudinga turėtų esama elektorato struktūrą, nors kitokio gyvenimo pamačiusių emigrantų balsai Lietuvos politikoje sumažintų popso.
Jis pripažino, kad Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės programoje buvo nurodyta, kad ministrų kabinetas sieks įtvirtinti internetinį balsavimą, tačiau konservatoriai, anot E. Masiulio, sugebėjo užblokuoti šį sprendimą.
„Akivaizdu, kad didieji koalicijos partneriai konservatoriai sugebėjo užblokuoti tą sprendimą, nors kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai labai drąsiai jaučiasi ir reiškia nusistebėjimą, kaip Seimas nepriėmė tokio sprendimo. Tai šiuo atveju matau dviveidišką poziciją iš mūsų koalicijos partnerių“, - sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Pasak E. Masiulio, Lietuvos didžiosios partijos surezgė sąmokslą ir sabotuoja internetinio balsavimo įteisinimą, nors oficialiai jam pritaria. Politiko nuomone, tai reiškia, kad didžiosios partijos nenori išplėsti balsuotojų skaičiaus Lietuvoje, nes joms patogu išlaikyti esamą elektorato struktūrą bei žemą rinkėjų aktyvumą.
„Šitoje vietoje egzistuoja akivaizdus tų jėgų sąmokslas, nes jos nenori išplėsti balsuotojų skaičiaus Lietuvoje, joms patogu turėti nusistovėjusią elektorato struktūrą ir turėti pakankamai mažą rinkėjų aktyvumą“, - teigė E. Masiulis.
DELFI primena, kad žemas rinkėjų aktyvumas naudingiausias Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, kurių rinkėjas tradiciškai yra vyresnis, tačiau labai angažuotas ir aktyvus. Socialdemokratų rinkėjas taip pat yra vyresnio amžiaus, o internetinis balsavimas naudingiausias būtų liberalioms partijoms, už kurias tradiciškai balsuoja jaunesni rinkėjai.
A.Sipavičienė: aš visai nenoriu, kad mano klausimus spręstų emigrantai
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė savo ruožtu nesutiko, kad Lietuvoje egzistuoja sąmokslas neįteisinti internetinio balsavimo, jos nuomone, tiesiog egzistuoja baimės, nes e.balsavimas gali pakeisti elektorato struktūrą. Jos teigimu, nebalsuojančius žmones galima skirstyti į kelias dalis: pirma, tai tinginiai, kuriems nerūpi, antra, jaunimas, trečia, užimti verslininkai ir kiti dirbantieji, ketvirta, trumpam išvykę į užsienį, kuriems balsuoti nepatogu.
„Žymiai platesnė kategorija žmonių yra „išjungta“ iš balsavimo, tad dabar galimybės balsuoti sudarytos ne visiems“, - kalbėjo A. Sipavičienė.
Jos teigimu, tam tikrą kategoriją sudaro Lietuvos emigrantai, kuriuos e.balsavimas galbūt paskatintų dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Tačiau emigrantus ji skirstė į dvi dalis – į išvažiavusiuosius visam laikui bei išvykusiuosius trumpam.
„Kitas klausimas, ar mes norime, kad už mus spręstų tie, kurie išvažiavo ir kuriems gal Lietuva nerūpi? Bet čia reikia dalinti į dvi grupes. Vieni žmonės išvažiavę visam laikui ir jie dažniausiai turi balsuoti ambasadose, turi vieną (Naujamiesčio – DELFI) rinkimų apygardą, kuri man labai nepatinka, nes aš joje irgi balsuoju. Aš visai nenoriu, kad mano klausimus spręstų emigrantai, jiems galbūt turėtų būti visai atskira apygarda“, - pasakojo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė.
„Bet yra kiti, kurie išvažiavo trumpam laikui: jie nedeklaruoja išvykimo ir negali balsuoti ambasadoje, nes turi balsuoti savo gyvenamoje vietoje. Jie tikrai norėtų balsuoti, tokių yra labai daug, mažiausiai 200 tūkst., o gal ir daugiau, bet iš jų balsavimo teisė iš principo atimta“, - teigė A. Sipavičienė.
DELFI primena, kad esantieji užsienyje, bet gyvenamąja vietą deklaravę Lietuvoje, gali balsuoti Seimo rinkimuose, tik turi pranešti ambasadai, kad ši išsiųstų reikiamus dokumentus – skirtumas nuo deklaravusių išvykimą iš Lietuvos tas, kad tokie žmonės balsuoja toje vienmandatėje apygardoje, kurioje formaliai „gyvena“.
Lietuvoje yra visos sąlygos e.balsavimui
Informacinės visuomenės plėtros komiteto laikinasis direktorius Kęstutis Andrijauskas sako, kad technine prasme Lietuvoje egzistuoja visos sąlygos e.balsavimui, bereikia tik politinio sprendimo. Jo teigimu, Lietuva yra įdiegusi lustines korteles su sertifikatais, be to, virš 60 proc. namų ūkių naudojasi internetu.
K. Andrijausko teigimu, Lietuvoje tai pat esama apie 600 tūkst. internetinės bankininkystės vartotojų ir tai rodo, kad visuomenės pasitikėjimas technologijomis nėra menkas.
„Pats internetinis balsavimas iš esmės yra politinis sprendimas. Laikoma, kad techniškai viskas yra parengta, sukaupta pakankamai patirties, yra pakankamai pavyzdžių“, - sakė laikinasis Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas.
Asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas Virginijus Jasaitis, be kita ko, pridūrė, kad Lietuva turi sparčiausią internetą pasaulyje, todėl, jo nuomone, kliūtys yra tik politinių partijų vadovų galvose.
„Belieka vienintelis baudas, kuris yra politinių partijų vadovų galvose. Aš neturiu kaip kitaip pasakyti. Buvo tokių pasakymų, atseit yra tas suokalbis. Nežinau, bet aš galiu pasakyti, kad turbūt iš kvailumo tas suokalbis yra, kažkoks pasipriešinimas, nes sprendimų reikia tik politinių. Technologiškai ir vertinant visuomenės nusiteikimą elektroniniam balsavimui mes pasiruošę“, - teigė V. Jasaitis.
Estijoje aktyvumas didėja palaipsniui
Registrų centro atstovas Saulius Kvedaravičius sako, jog šiuo metu nėra kokių nors ypatingų saugumo spragų, kokių nebūtų galia toleruoti. Jis teigia, kad šimtaprocentinio saugumo nėra niekuomet, esamas tik toleruotinas saugumo lygmuo.
„Saugos problemų priimtiname lygmenyje, manome, kad nėra. Pabrėžiu, kad šimtaprocentinės saugos nėra, yra priimtinas lygmuo, keli skaičiai po kablelio, kuris turėtų būti priimtinas. Šiuo atveju, kaip visa kvalifikuota elektroninio parašo infrastruktūra, e.balsavimas pagrįstas pasitikėjimu. Šioje vietoje visada svarbu sekti standartus ir atlikti darbą kokybiškai“, - teigė S. Kvedaravičius.
Jis pabrėžė, kad e.balsavimas nebūtų susietas su elektronine bankininkyste, o su elektroniniu parašu. S. Kvedaravičiaus tvirtinimu, Lietuvoje yra apie 800 tūkst. elektroninių sertifikatų turėtojų, iš kurių apie 700 tūkst. išduota tapatybės kortelėje .
„Problema ta, kad mes neturime didelio kiekio elektroninių paslaugų, kur gyvenime naudotume elektroninį sertifikatą. Labai greitai apklausus, kas turi asmens tapatybės kortelę, kas atsimena PIN kodą prie sertifikato, abejoju, ar atsimenate, kada tai naudojote. Tuo tarpu elektroninių paslaugų buvimas skatina žmones jį naudoti“, - sakė S. Kvedaravičius.
Jis taip pat oponavo bijantiems, kad e.balsavimas pakeis elektorato struktūrą. Pasak S. Kvedaravičiaus, iš visų žmonių, kurie Registrų centro paslaugoms gauti naudojasi elektroniniais sertifikatais, apie 52 proc. sudaro žmonės, kuriems daugiau nei 50 metų.
„Tuo tarpu jaunimas iki 30 metų sudaro tik 14 proc. turėtojų. Todėl baimė, kad vyresnio amžiaus elektoratas nepajėgus naudotis ta paslauga ir tai pakeis balsavimo rezultatus, mano manymu, nėra visai teisinga. Iš kitos pusės norėčiau akcentuoti, kad Estijos pavyzdys parodė, tai nepadidina balsuotojų skaičiaus. Jis neleidžia jam mažėti, bet tai nepadidina balsuotojų skaičiaus. Jei 2005 m. kai prasidėjo balsavimas Estijoje, balsavo 3 proc., tai 2011 m. balsavo 25 proc. nuo visų balsavusių. Pažiūrėjus statistiką, kiek balsavo, statistika teigiama, Lietuvoje mažėja balsuojančių, Estijoje keliais procentais auga“ - aiškino S. Kvedaravičius.
A.Vaišnys: žmonės bijo, kad e.balsavimas bus neskaidrus
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys diskusijoje teigė manąs, kad Lietuvoje skepticizmas e.balsavimo atžvilgiu susijęs su baime, ar projektas bus skaidrus. Jo teigimu, net ir akademinėje aplinkoje kalbama, kas iš to projekto pasipelnys, mat manoma, jog didžioji dalis stambesnių projektų yra neskaidrūs.
„Tas principinis „prieš“ turi labai praktišką lietuvišką pusę netgi lyginant su Estija – tai mūsų kiekvieno stambesnio proceso skaidrumas. Net ir akademinėje aplinkoje dažniausiai žmonės kelia šitą klausimą: „O, tai dar vienas projektas, stambus projektas, brangus projektas, kas iš jo pasipelnys?“ Vilniečiai, kurie gyvena kaip eksperimentiniai žmonės irgi mato projektus. Ir tie projektai turbūt brangiai kainuoja. Tai stotelėse neveikiantys tablo ir kiti panašūs eksperimentai su mumis visais – jie šį skepsį neabejotinai sukelia“, - svarstė A. Vaišnys.
Tuo tarpu socialdemokratas bei buvęs ambasadorius Estijoje Juozas Bernatonis sako, kad pritarimas arba nepritarimas e.balsavimui priklauso ir nuo mentaliteto.
„Estams yra labai svarbu, kas patogu. Jie nori patogiai gyventi, o e.balsavimas yra patogus tiems žmonėms, kurie negali rinkimų dieną ateit į apylinkę ir balsuoti. Aš manau, kad tai laiko kausimas, nes žmonės net bendrauti pereina į virtualią erdvę“, - sakė J. Bernatonis.