Dabartiniam Seimui, Vyriausybei, o ypač – visiems Lietuvos žmonėms teko išgyventi sunkią, visą pasaulį apėmusią finansų ir ekonomikos krizę. Kai kurios valstybės išlaidavo, nesuprato padėties rimtumo ir atsidūrė ties bankroto riba. Lietuva tiesiasi, atsigauna šalies ekonomika, auga pasitikėjimas mūsų valstybe tarptautinėje erdvėje. Bet žmonės vis dar nesijaučia visaverčiais visuomenės nariais.
Todėl manau, kad Lietuvos žmonės turėtų pasisakyti už darbų, pradėtų šioje Seimo kadencijoje, tęstinumą. Tiesa, ne viską suspėjome padaryti, kai kur įvėlėme klaidų, bet jas pripažinome ir stengėmės kuo greičiau ištaisyti. Politinių partijų kaita švytuoklės principu dabar būtų nenaudinga, pirmiausia – siekiant išlaikyti ekonominį stabilumą šalyje. Noriu išvardinti keletą svarbiausių darbų, kuriuos turėtų tęsti naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė.
Kurti savarankišką Lietuvos energetikos sistemą
Turime toliau kurti savarankišką Lietuvos energetikos sistemą. Tai nėra vien tik elektros energijos gamyba. Tai ir dujos, šilumos ūkis ir visa bioenergetika.
Visagine atominę elektrinę reikia statyti, nes ateityje elektros energijos poreikis tik didės. Taip atsitiks ne tik dėl sparčiai besiplėtojančių technologijų, bet ir dėl šilumos ūkio raidos. Galbūt reikėtų mąstyti apie daugiabučių namų šildymą elektros energija, juos renovavus, apšiltinus. Įrodyta, kad iki pagrindų sutvarkius namą, pradedant sienomis, baigiant vamzdynu, trečdaliu sumažėja šilumos poreikis. Galbūt iš viso reikėtų pereiti prie patalpų ir karšto vandens ruošimo naudojant ne vis brangstančias gamtines dujas, o elektros energiją.
Jei pastatysime savo atominę elektrinę, būsime visiškai nepriklausomi nuo energijos gamintojo ir niekas mums nediktuos energijos išteklių kainų, kaip dabar tai daro rusų „Gazprom“. Branduolinį elektros energijos generatorių galėsime panaudoti taip, kaip naudingiausia Lietuvos ūkiui. Aišku, kad ateityje modernės ir pačios elektrą naudojančios šiluminės technologijos, jos darysis dar patogesnės ir taupesnės.
Be to, numatoma iki 2014 m. pastatyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, kai nei „Gazprom“, nei kiti tiekėjai, nebegalės mums nurodinėti gamtinių dujų kainos. Kur jas pirkti, galėsime rinktis iš kelių pasaulio bendrovių ir už rinkos kainą.
Turėdami keletą energijos išteklių tiekimo alternatyvų, rinksimės mums naudingiausią.
Skatinti daugiabučių namų renovaciją
Reikia pripažinti, kad gyvenamųjų pastatų renovacija šiuo metu nevyksta taip, kaip norėtume. Todėl būtina radikaliai keisti daugiabučių renovavimo programą, kad pastatai taptų ekonomiški, patrauklūs, paklausūs. Reikia principingiau imtis šio darbo.
Pirmiausia būtina žmones įtikinti, kad renovacija jiems naudinga. Šiuo metu valstybė suteikia kreditus su 3 proc. palūkanomis gyventojams, besiskolinantiems pinigų renovacijai.
Paskaičiuokime: paėmus 100 Lt kredito reikia mokėti tik 3 Lt. Jei gyventojas mokės tris kartus mažiau už renovuoto namo šildymą, jis netgi sutaupys, palyginus su ankstesniu mokesčiu už šildymą.
Renovacija naudinga ir tam žmogui, kuris galbūt norėtų butą parduoti. Bet kuris nekilnojamojo turto specialistas pasakys, kad renovuotas namas turi daug didesnę paklausą ir butų kaina jame kur kas didesnė nei nerenovuoto.
Aišku, jei dideliame name pavieniai butų savininkai nesutinka renovuoti pastato arba jų neįmanoma rasti, reikia taikyti priverstinius būdus. Pavyzdžiui, nemokėti kompensacijų už šildymą, pašalpų, o tomis lėšomis sumokėti už renovaciją, kad pavieniai asmenys neblokuotų kaimynų norų ir nestabdytų proceso apskritai.
Reikėtų ateityje derėtis su ES, kad būtų parengta ir priimta individualių namų renovavimo programa. Daug žmonių dar nerenovavo individualių namų, o tai padaryti jiems irgi turėtų padėti valstybė.
Keisti mokesčių politiką
Mokesčių politiką derėtų keisti vadovaujantis teisingumo principu. Šioje Seimo kadencijoje nepavyko įvesti progresinių mokesčių. Mūsų partijos programoje tai buvo numatyta ir to siekėme, bet Seime bendraminčių buvo per mažai. Dauguma mūsų nepalaikė, ypač liberalusis sparnas. Jie pasisakė prieš tokius mokesčius aiškindami, kad jie jau įvesti per didesnį ar mažesnį su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą.
Vis dėlto manau, kad įvedus progresyvius mokesčius, reikėtų peržiūrėti ne tik darbo užmokestį, bet ir visas pajamas: kiek gauna fizinis asmuo, jo šeima. Visuomenė turi būti solidari, kad mažiau uždirbantysis mokėtų mažiau, o gaunantis daugiau pajamų pasidalintų su vargingiau gyvenančiuoju.
Išlaikyti jauną žmogų Lietuvoje
Naujoji Vyriausybė turi tęsti šios pradėtą darbą – mažinti mokesčius darbdaviams, kuriantiems naujas įmones, įmonėms, įdarbinančioms patirties neturinčius specialistus.
Problemiškas buvo naujų įmonių steigimas. Pavyzdžiui, jaunas, studijas ką tik baigęs žmogus sunkiai randa nišą naujam verslui. Tokius žmones reikėtų aktyviau mokyti. Vyriausybė, Ūkio, Energetikos, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos turėtų rengti daugiau seminarų ir mokymų savivaldybėse, ypač didžiuosiuose miestuose, aiškinant, kur jaunimas galėtų investuoti imdamasis naujos veiklos. Priimtas mažųjų bendrijų įstatymas, leidžiantis šeimai kurti įmonę be mokesčių ir įstatinio kapitalo, tikrai atrišo rankas kurti naujas įmones, ypač jaunimui. Šį darbą būtina tęsti.
Aišku, reikia stengtis padėti jauniems žmonės įsidarbinti. Šiuo metu aukštosios mokyklos ar kolegijos absolventas nesuranda darbo vien todėl, kad darbdavys reikalauja patirties. Iš kur jos gausi ką tik palikęs mokyklos suolą? Susidaro tarsi užburtas ratas: neturi patirties – negauni darbo. Tokio žmogaus kelias – arba į darbo biržą, arba į užsienį laimės ieškoti.
Taip mes prarandame perspektyvius, gabius jaunus žmones ir prisidedame prie emigracijos didėjimo. Juos, patys to nenorėdami, tarsi išvarome iš Lietuvos. Reikėtų mokesčių sistemą sutvarkyti taip, kad įdarbinęs jauną specialistą darbdavys būtų atleidžiamas nuo mokesčių. Nuo kokių – reikia tartis atskirai. Nuostolį, kurį darbdavys patiria įdarbindamas jauną specialistą, per mokesčius valstybė turėtų atlyginti. Įmonės vadovas ar savininkas tada nevengs įdarbinti jaunuolį, šiek tiek į jį investuoti ir ateityje turėti tikrą profesionalą.
Pensijos bus atkurtos ir išmokėtos
Dėkoju žmonėms, kurie suprato, kad sunkmečiu visiems reikia „susiveržti diržus“. 2008-aisiais, kai Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai atėjo į valdžią, pensinio amžiaus žmonės ypatingai nesipriešino, kad jiems būtų sumažintos senatvės pensijos. Tačiau ekonomikai augant, būtina sugrąžinti visą neišmokėtų pensijų dalį, nes jie tas pensijas užsidirbo.
Sveikatos priežiūra mūsų valstybėje nemokama
Sveikatos apsaugos sistemos padėtis sunki. Šiuo metu gydymo įstaigose, stacionaruose reikalaujama, kad ligoniai sumokėtų už daugelį paslaugų ir medikamentų. To neturėtų būti, nes net Konstitucijoje įtvirtinta, kad gydymas Lietuvoje nemokamas. Taip turėtume ir gyventi: sveikatos draudimas turėtų visiškai padengti gydymą stacionare.
Todėl turime iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokėti išlaidas už gydymąsi valstybinėse įstaigose, kad pacientui nereikėtų papildomai mokėti už paslaugas.
Taip pat reikia peržiūrėti kompensuojamųjų vaistų įsigijimo tvarką ligoniams, kuriems reikia kompensacijos už gydymą ambulatorinėmis sąlygomis. Būtina siekti, jog žmogui, gaunančiam kompensuojamuosius vaistus, vaistinėse už juos nereikėtų papildomai mokėti.
Pavyzdžiui, hipertonine liga, širdies ritmo sutrikimu sergantys žmonės turi nuolat gauti kompensuojamuosius vaistus. Tačiau nuėję į vaistinę privalo mokėti įvairius vaistinės, transportavimo, saugojimo mokesčius ir galutinė kaina gaunasi tokia, kiek pats vaistas kainuoja. Čia nėra jokios logikos. Daugelis žmonių atsisako tokių kompensuojamųjų vaistų vien todėl, kad neišgali sumokėti priemokų.
Savivaldybių vadovai turėtų kalbėti su vaistinių savininkais, kurie norėtų aptarnauti kompensuojamuosius vaistus gaunančius pacientus. Reikėtų sudaryti sąrašą vaistinių, pageidaujančių prekiauti tokiais vaistais. Jei privatininkai tokios iniciatyvos nesiima, galima svarstyti, kad savivaldybėje atsirastų viena valstybinė vaistinė. Be to, valstybė galėtų imtis iniciatyvos centralizuotai pirkti kompensuojamuosius vaistus didmenine, iškart mažesne, kaina. Tokią sistemą turėtų sukurti Sveikatos apsaugos ministerija. Ėmusis tokių žygių, manau, būtų galima lengviau susitarti ir su privačiomis vaistinėmis, o ligoniai už vaistą mokėtų tik tiek, kiek nurodyta, be jokių papildomų priemokų.
Švietimo sistema turi būti lanksti
Kaimiškuose Lietuvos rajonuose, nors moksleivių ir mažėja, būtina išsaugoti bent pradines mokyklėles. Tai galima nesunkiai padaryti, pavyzdžiui, jei vienas mokytojas toje pačioje klasėje dirbtų su keliomis klasėmis. Taip būdavo anksčiau. Mokytojai kuo puikiausiai susitvarkydavo ir išmokydavo vaikus. Taip 3-4 klasėje mokiausi ir aš, grįžęs iš Sibiro, ir išmokau visko, ko reikėjo pradinukui.
Kur tik įmanoma, reikia stengtis išsaugoti įvairių lygių mokyklas, nes pastaruoju metu pasirenkamas lengviausias sprendimas – jas uždaryti, nežiūrint kokią jos svarbios vietos bendruomenei.
Aukštosios mokyklos turi rengti tik paklausius specialistus
Studijų programas reikia koreguoti atsižvelgiant į specialistų poreikį Lietuvoje. Aukštosios mokyklos retai į tai atsižvelgia. Šiuo metu rengiama daug vadybininkų, socialinių darbuotojų, kurie vėliau neranda darbo. Dėstytojai nelankstūs, nelinkę keisti mokymo programų. Diplomuotas jaunas žmogus dėl nepaklausios arba darbo rinką perpildžiusios profesijos lieka gatvėje. Taip mes vėl išvarome jaunus žmones į užsienį, kur jie tampa indų plovėjais su aukštojo mokslo diplomu.
Galbūt visoms aukštosioms mokykloms derėtų tvirtinti studijų programas, sudarytas pagal specialistų poreikį. Su Ūkio ministerija, pramonininkais reikia derinti šį poreikį ir numatyti, kokių specialistų Lietuvai reikės po 5-6 metų. Pagal tai orientuoti ir studijų programas.
Sukurkime patrauklią gyvenamąją aplinką
Būtina gerinti bibliotekų, kultūros įstaigų, gyvenamosios aplinkos erdvių materialines bazes. Malonu, kad bibliotekose jau veikia interneto prieigos taškai, žmonės aktyviai naudojasi internetu. Bet reikia skirti daugiau lėšų knygoms, toliau plėsti bibliotekų materialinę bazę, kad bendruomenė galėtų visavertiškai tuo naudotis.
Lankydamasis Radviliškyje, Kelmėje, Plungėje pastebiu, kad kaimai atsigauna, gražėja, kultūrinių renginių daug, bendruomenės sutartinai dirba, bet neturi vietos burtis. Todėl valstybė turėtų padėti įrengti tokias patalpas. Jos gali veikti, pavyzdžiui, nebenaudojamoje švietimo įstaigoje. Ten gali būti kultūros, sveikatingumo, sporto centrai, kad būtų užimti ir vyresnio amžiaus žmonės, ir jaunimas. Užkalti tokio pastato langus – ne išeitis.
Būtina atidžiai įvertinti gyvenamųjų rajonų viešąsias erdves. Šiuo metu daugiabučių namų kiemai daugiausiai naudojami šunims pavedžioti. Reikia juos sutvarkyti, įrengti vaikų žaidimo aikšteles, galbūt net uždarus kiemus keletui namų, kad jie taptų saugūs šeimoms ir sunkiai prieinami chuliganams, niokojantiems viešųjų erdvių įrenginius. Ten, kur prie namų yra laisvos erdvės, galima statyti daugiaaukščius garažus, kaip kad matome prie prekybos centrų. Jei savivaldybė tokį procesą inicijuotų, tam skirtų lėšų, esu įsitikinęs – prisidėtų ir namų bendrijos.
Negalima visko padaryti per metus. Sutvarkykime kasmet bent po vieną mikrorajoną. Tačiau amoralu atsainiai sakyti, kad tai – vien tik gyventojų turtas. Tai visų mūsų turtas, todėl privalome jį tvarkyti ir puoselėti.
Kad galėtume baigti šiuos darbus, turi būti valdančiosios daugumos darbų tęstinumas. Taip pasielgė latviai. Įvertinę savo Seimo ir Vyriausybės nuveiktus darbus, jie vėl išrinko tą pačią valdančiąją daugumą, kad ši baigtų, ką pradėjusi. Kaip rodo žinios, mus pasiekiančios apie Latvijos ekonomiką, mūsų kaimynė sparčiai iriasi pirmyn.