Europos Sąjunga vis dar sunkiai kovoja. Remiantis prieš keletą mėnesių publikuotais Europos Komisijos internetinio forumo apie Europos ateitį apklausos duomenimis, nuo 2007 m. neigiamą nuomonę apie ES turinčių europiečių proc. padvigubėjo iki 28 proc. Dabar tik 31 proc. europiečių turi susidarę teigiamą nuomonę apie ES, o anksčiau buvo 49 proc.
Apklausa apie Europos ateitį atskleidė, kad kai kuriose Europos valstybėse, kaip antai Danijoje ir Švedijoje, pasitikėjimas Vyriausybe ir toliau išlieka didelis, o kitose valstybėse, tokiose kaip Lietuva ir Rumunija, piliečiai jaučiasi bejėgiai savo rinkimų sistemoje. Tik 25 proc. lietuvių mano, jog jų balsas rūpi valstybei, o tai yra kur kas mažiau nei ES vidurkis (52 proc.).
Deja, didžioji dauguma lietuvių mano esą bejėgiai pakeisti savo ar savo bendruomenės ateitį. Lietuvos visuomenės patriotizmas staigiai mažėja, o piliečių, nusiviliančių viešųjų institucijų darbu bei politikų elgesiu, daugėja.
Ką tai reiškia paprastam lietuviui?
Tai reiškia, kad Lietuvos pilietinė visuomenė tapo anemiška, o pilietinės iniciatyvos dažnai stokoja darbo galios ir entuziazmo. „Civitas“ pranešime teigiama, jog Lietuvos visuomenė „išgyvena bejėgiškumo sindromą".
Remiantis Rytų Europos studijų centro atlikta ES studija, galima įžvelgti panašumų tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Per pastarąjį dešimtmetį 35 proc. Baltarusijos piliečių nedalyvavo jokioje pilietinės visuomenės iniciatyvoje, o tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius siekia 30 proc.
Dažniausiai lietuviai nepasinaudoja galimybėmis, kurios leistų pagerinti jų gyvenimą, manydami, jog jų pastangos yra bergždžios.
Rytų Europos studijų centro tyrimas parodė, jog tik 13 proc. lietuvių „inicijuotų pilietinės visuomenės iniciatyvą", kad išspręstų ekonominę problemą nacionaliniu lygmeniu. „Politines problemas" spręstų tik 4 proc.
Lietuvoje nedalyvavimas KUR tapo norma, o dalyvavimas bet kokioje pilietinėje veikloje laikoma anomalija. Tai pasakytina ir apie dalyvavimą politikoje: per keletą pastarųjų metų rinkėjų dalyvavimas KUR staigiai krito.
Politologas Ivan Krastev savo kalboje TED konferencijos metu pastebėjo, kad nors demokratija tėra „vienintelis užsiėmimas" daugumoje Europos valstybių, tačiau dauguma žmonių pradėjo galvoti, jog tai — bergždžias reikalas. Jis tikriausiai teisus.
Taigi kaip išjudinti Lietuvos visuomenę, kad ši aktyviau įsitrauktų į šalies politinius ir socialinius procesus?
Visų pirma ir visų svarbiausia — mes turime atkurti pasitikėjimo kultūrą ir bendrystės jausmą savo šalyje.
Kaip tai padaryti?
Kad pilietinė visuomenė klestėtų, gyvybiškai svarbus piliečių tarpusavio pasitikėjimas ir laisvė.
Žinia, kad 87 proc. lietuvių mano, jog egzistuoja didelis atotrūkis tarp politikų ir visuomenės. Siekdami atkurti pasitikėjimą, turime skubiai tiesti tiltą tarp šios prarajos.
Mūsų pirminis tikslas turėtų būti centrinės ir vietinės valdžios atskaitomybės ir skaidrumo didinimas. Šiuo metu tiek vietos, tiek nacionalinė valdžia skiria per mažai pastangų piliečių įtraukimui į svarbias viešas diskusijas. Dialogas tarp valdžios ir piliečių turi vėl tapti centriniu dėmesio objektu.
Pasitikėjimo stoka politikais gali būti iš dalies paaiškinama dėl mechanizmų, užtikrinančių piliečių galimybę daryti įtaką savo valdžiai bei įgyvendinti savo iniciatyvas, nepakankamumo, taip pat — pernelyg didelės biurokratijos. Daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog Lietuvos įstatymai nepakankamai skatina pilietinės visuomenės veiklumą.
Tiek miestuose, tiek kaimiškose mūsų šalies vietovėse pilietinis aktyvumas didžia dalimi yra koordinuojamas nevyriausybinių organizacijų, deja, oficialūs valstybės inicijuoti pilietinio bendradarbiavimo projektai Lietuvoje vis dar yra retenybė.
Visi šie iššūkiai — neišvystyta pilietinė įtrauktis ir bendradarbiavimas, trapios pilietinės vertybės ir nefunkcionuojanti vieša erdvė — visa tai tarpusavy glaudžiai susiję. Bet taip neturi būti. Nepaisant liūdinančios statistikos, Lietuvos visuomenė nėra tokia silpna ir abejinga viešiems reikalams ir valstybės likimui, kaip gali atrodyti.
Problemos esmė glūdi politinės valios, skaidrumo ir valdžios elito sąžiningumo trūkume. Pats metas šią padėtį taisyti — tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.