Dirbantis žmogus negali jaustis saugiai dėl savo ar artimųjų senatvės, nes slaugos galimybės itin ribotos. Tarkim, jauna šeima, kuri daug dirba tam, kad susimokėtų paskolą už būstą, aprūpintų vaikus, gali atsidurti aklavietėje, pablogėjus garbaus amžiaus tėvų sveikatai. Jei jie kreipsis į specialios paskirties slaugos ir gydymo įstaigas, tikriausiai išgirs Vilniaus savivaldybės atsakymą: slaugos ligoninėje vietų nėra.
Reikia pripažinti, kad slaugos problema yra būdinga visoms senėjančioms Europos sąjungos šalims. Ji daugelyje šalių sprendžiama telkiant valstybės, savivaldos ir privačias-visuomenines iniciatyvas bei lėšas. Taip dirbama visur, bet ne Vilniuje, kur sugebama daryti tuščius, įvaizdinius projektus, ciniškai naikinant sveikatos ir globos paslaugų suteikimą bei jų prieinamumą gyventojams.
Lietuvos visuomenė sensta sparčiausiai Europoje ir liūdnos prognozės skelbia, kad 2030 m. kone kas trečias Lietuvos gyventojas bus šešiasdešimtmetis ar vyresnis. Tai neišvengiamai aštrina įsisenėjusias globos bei slaugos problemas: netinkamos slaugos ir gydymo įstaigų sąlygos, lovų stygius, slaugytojų trūkumas. Vilniaus miesto savivaldybė, užuot kūrusi komisijas ir analizavusi nesikeičiančią situaciją, turėtų prisiminti, kad savivaldos prievolė – rūpintis žmonėmis.
Reikia didinti gydymo įstaigų prieinamumą, o ne jas uždaryti, taip pat skatinti privačią iniciatyvą ar bent jau jos nevaržyti. Svarbu sudaryti palankias sąlygas ir socialinei veiklai kaip savanorystė. Be to, sostinėje ir jos apylinkėse yra nemažai pastatų, kuriuos būtų galima atgaivinti ir paversti slaugos ligoninėmis.
Šiais metais ne kartą buvo tuščiai diskutuojama apie slaugos problemas, naudotasi proga, jog 2012-ieji yra paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo bei kartų solidarumo metais. Paskutiniai savivaldybės politikų sprendimai slaugos klausimais ne tik nesuprantami, bet ir veda į neviltį visus blaiviai mąstančius žmones. Sujungiamos gydymo įstaigos, siekiant atnešti didesnius pelnus savivaldos biudžetui. Siekiant uždaryti Sapiegos ir Tyzenhauzų slaugos ligonines, panaudojamos net Europos fondų lėšos. Pretekstas gražus – pagerinti ligonių sąlygas, tačiau kaip beskaičiuosi, savivaldybės iniciatyvos rodo, kad slaugos lovų kiekis tik mažės. Matant kaip uždaromos ligoninės, supranti, kad jų teritorijos yra labai patraukliose vietose, kur galima vystyti gyvenamąją statybą, parduoti sklypus...
Vilniaus savivaldybė planuoja 200 tūkst. Lt skirti Jėzaus sanktuariumui. Idėja graži, tik gaila, kad tokiomis idėjomis dangstomas neveiklumas sveikatos sektoriuje ir žmonėms, prireikus slaugos, uždaromas durys. Taigi, jei turėsime ilgą ir gražų gyvenimą, atėjus laikui, deja, vien Jėzaus globos mums neužteks.