DELFI siūlo prisiminti per ketverius kadencijos metus konservatorių pastangomis priimtus sprendimus, kuriuos patys konservatoriai vadino neišvengiamais siekiant suvaldyti Lietuvą ištikusią ekonominę krizę, lėmusią dviženklį bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą 2009-aisiais, palyginus su ankstesniais metais.

Lietuvos piliečiai pirmuosius sprendimus pasitiko riaušėmis prie Seimo, o konservatorių lyderis bei ministras pirmininkas Andrius Kubilius per ketverius metus tapo vienu nemėgstamiausių Lietuvos politikų. Tačiau pats premjeras yra sakęs, kad nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingsnis, ir mano, jog rinkimų rezultatus gali lemti tylioji dauguma, analizuojanti situaciją ir nuveiktus politikų darbus.

Būdami opozicijoje išlaidas didino, valdžioje – karpė

Nors visuomenė A. Kubilių bei jo vadovaujamą Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus sieja su žodžiais „krizė“ ir „išlaidų mažinimas“, tačiau praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje konservatoriai prisidėjo ir prie valstybės biudžeto išlaidų didinimo.

Beveik pusantrų metų rėmę socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujamą mažumos Vyriausybę, konservatoriai pasiekė, kad bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų pareigines algas, būtų didinamas nuo 442 Lt iki 490 Lt, o motinystės (tėvystės) atostogos pirmaisiais metais būtų apmokamos 100 proc., antraisiais – 85 proc.

Tačiau 2008 m. Seimo rinkimuose iškovoję teisę formuoti valdančiąją koaliciją, konservatoriai ėmėsi staigiai karpyti biudžeto išlaidas, nes per pasaulį ritosi ekonominė krizė.

Staigus biudžeto išlaidų karpymas buvo pakrikštytas naktine mokesčių reforma, mat Seimas dėl nesutarimų posėdžiavo ir naktimis. Naktinės mokesčių reformos metu pridėtinės vertės mokestis (PVM) padidintas nuo 18 proc. iki 19 proc. (vėliau dar didėjo iki 21 proc.), panaikintos beveik visos PVM lengvatos, gyventojų pajamų mokestis (GPM) sumažintas nuo 24 proc. iki 21 proc., o jame išskirtas 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestis.

Taip pat atsisakyta vienodo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) – buvo nustatyta, kad uždirbantiems minimalų atlyginimą NPD bus ne 320 Lt, o 470 Lt, atlyginimui kylant NPD progresyviai mažės, o pasiekus 3200 Lt ribą „ant popieriaus“ - išvis nebebus taikomas.

Nustatyta, kad mokesčius „Sodrai“ turi mokėti kūrybiniai darbuotojai, gaunantys autoriniai atlyginimai, taip pat ūkininkai ir sportininkai, o įmonių pelno mokestis padidintas nuo 15 proc. iki 20 proc., nors vėliau vėl sumažintas iki 15 proc.

Atėjus naujai valdžiai didėjo akcizai alkoholiui, tabakui, kurui, buvo nurėžti valstybės tarnautojų, mokytojų, bibliotekininkų, teisėjų, politikų atlyginimai, sumažintos senatvės pensininkų pensijos, motinystės išmokos, vaiko pinigai, bedarbių pašalpos, o dirbantiems pensininkams senatvės pensijos sumažintos stipriau nei nedirbantiems.

Beje, prezidentei Daliai Grybauskaitei reikalaujant Vyriausybė įsipareigojo pasibaigus krizei kompensuoti sumažintas senatvės pensijas, o Konstitucinis Teismas ne tik įtvirtino tokių kompensacijų būtinumą, bet ir konstatavo, kad valdžia nepagrįstai stipriau apkarpė dirbančių pensininkų senatvės pensijas nei nedirbančių.

Sumažėjo pervedimui į privačius pensijų fondus

Trūkstamas lėšas konservatoriai medžiojo ir mažindami pervedimus į privačius II-osios pakopos pensijų fondus. Premjero A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pervedimus į privačius pensijų fondus iš pradžių sumažino nuo 5,5 proc. iki 3 proc. vėliau iki 2 proc., o šiuo metu pervedimai tesiekia 1,5 proc.

Tiesa, konservatoriai svarstė pervedimus sumažinti iki nulinio lygmens, bet tam pasipriešino koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai su prisijungusiais „prisikėlėliais“.

Energetikoje – grandioziniai projektai, už kuriuos moka mokesčių mokėtojai

Energetikos srityje konservatoriai pirmiausia ėmėsi kurti Energetikos ministeriją, kuriai vadovauti paskirtas premjero aplinkos žmogus Arvydas Sekmokas. Savo darbą šis ministras pradėjo nuo socialdemokratų sukurtos nacionalinio investuotojo įmonės „Leo LT“, turėjusios statyti naują atominę elektrinę, išformavimu bei anksčiau privatizuotos bendrovės VST perėmimu valstybės žinion.

Toliau sekė nacionalinio investuotojo, galinčio statyti atominę elektrinę, paieškos. Iš pradžių investuotojo ieškota viešo konkurso būdu, bet kai iš konkurso pasitraukė vienintelė dalyvė Pietų Korėjos bendrovė „Korea Electric Power Corp.“ („Kepco“), pereita prie tiesioginių derybų, po kurių paskelbta, jog geriausią pasiūlymą investuoti į naujos atominės elektrinės statybas Lietuvoje pateikė Japonijos kompanija „Hitachi“.

Seimas šių metų birželį pritarė naujosios atominės jėgainės statybai ir davė leidimą pasirašyti koncesijos sutartį su „Hitachi“.

Konservatoriai per savo valdymo laikotarpį taip pat ėmėsi veiksmų, kad Lietuva atsijungtų nuo IPS/UPS elektros perdavimo sistemos (angl. Integrated Power System/Unified Power System), kuri veikia Rusijoje, Baltarusijoje ir Baltijos šalyse, bei sinchronizuotų savo elektros energijos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklu (KET).

Lietuvos sinchronizaciją su KET planuojama įgyvendinti iki 2020 m., tačiau tam būtina pastatyti elektros jungtis į Švediją ir Lenkiją. Atitinkamai Lietuva planuoja atsijungti (desinchronizuotis) nuo IPS/UPS sistemos.

Valdantieji po truputį kalba ir apie galimą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklos pradžią 2014-aisiais.

Beje, konservatorių valdymo metu kilo nesutarimų su uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovybe, kuri buvo paskirta pačių konservatorių. Iš pradžių valdantieji į IAE vadovo postą paskyrė buvusį diplomatą Osvaldą Čiukšį, vėliau jis buvo pažemintas iki IAE Korporatyvinių reikalų direktoriaus pareigų, o IAE direktoriumi paskirtas Žilvinas Jurkšus.

Neilgai trukus iš pareigų pasitraukė energetikos viceministras ir IAE valdybos pirmininkas Romas Švedas, o O. Čiukšys atleistas. Neoficialiai kalbėta, kad O. Čiukšys buvo atleistas už tai, kad nusamdė persų kilmės Šveicarijos pilietį Raminą Wali derėtis su Rusijos kapitalo bendrove „Nukem Technologies“, kuri stipriai vėluoja atlikti kai kuriuos IAE uždarymo darbus.

Daugiabučių renovacija žlugo?

Viena nesėkmingiausių A. Kubiliaus Vyriausybės sričių, anot opozicijos ir ekspertų, daugiabučių namų renovacija. Nors Vyriausybė deklaravo siekį sumažinti gamtinių dujų suvartojimą daugiabučių namų apšildymui, tačiau sumažinus valstybės kompensuojamą dalį gyventojai nepanoro investuoti į savo būstų apšiltinimą.

Šiuo metu renovuojant daugiabutį namą valstybė kompensuoja 30 proc. renovavimo išlaidų – 15 proc. įprastai ir dar 15 proc., jeigu šilumos energijos sąnaudos sumažinamos 40 proc. Likusią reikiamų lėšų dalį siūloma skolintis su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Iki krizės valstybė dengdavo iki 85 proc. renovavimo išlaidų.

Ekspertai sako, kad didžiausia kliūtis daugiabučių renovacijai – PVM lengvata šildymui ir kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį socialiai remtiniems žmonėms. Jų nuomone, gaudami valstybės dotacijas ir nepatirdami, ką reikštų apmokėti šildymo sąskaitas su įprastu PVM tarifu, gyventojai yra linkę išlaikyti status quo .

„Procesai juda lėčiau negu planavome. Gal neįvertinome žmonių psichologijos, kiek juos gali paveikti tam tikra labai kritiška ir kartais destruktyviai kritiška nuotaika, vyravusi dėl daugiabučių namų renovacijos. Žmonėms tokioje aplinkoje turėtų būti sunku suvokti, kad namų renovavimas yra naudingas“, – pripažino premjeras A. Kubilius.

Tiesa, formaliai už daugiabučių namų renovaciją atsakomybė tenka Aplinkos ministerijai, kuriai vadovauja Tautos prisikėlimo partijos, vėliau susijungusios su liberalcentristais, deleguotas Gediminas Kazlauskas. Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiabučių renovacijai skyrė nemažai dėmesio ir laikė vienu prioritetinių darbų.

Kova už šeimą, padalijusi visuomenę

Ne itin konservatoriams sekėsi įtvirtinti ir savaip suvokiamą šeimos konceptą. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Seimo priimta Valstybinė šeimos politikos koncepcija, įtvirtinusi tik santuokos pagrindu kuriamas šeimas, prieštarauja Konstitucijai, konservatoriai nutarė keisti Konstituciją.

Iš pradžių pasiūlyta šeimą apibrėžti tik per vyro ir moters santuoką, tačiau vėliau po ilgų opozicijos ir ekspertų įtikinėjimų, Konstitucijos pakeitimo projekte nutarta įteisinti ir šeimą per motinystę ar tėvystę – tokiu būdu šeimomis bent būtų buvusios pripažintos vienišos netekėjusios moterys, turinčios vaikų, arba vieniši nevedę tėvai.

Tačiau galutinis balsavimas Seime sužlugo pritrūkus vieno balso, o konservatoriai tikriausiai pirmą kartą per kadenciją pasigedo „tvarkiečio“ Petro Gražulio – aršaus tradicinės šeimos sampratos gynėjo.

Vertybines kovas Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kovojo ir priimdami Nepilnamečių apaugos įstatymą nuo neigiamos informacijos. Šį 2009 m. birželio pradžioje priimtą teisės aktą, kritikų vadintą cenzūros įstatymu, vetavo prezidentas Valdas Adamkus, tačiau Seimas veto įveikė.

Inauguruota naujoji prezidentė Dalia Grybauskaitė įstatymą pasirašė, tačiau sudarė darbo grupę, kuri pateikė stipriai kritikuoto įstatymo pataisas. Galiausiai Seimas nusileido ir atsisakė homofobiškų nuostatų, nors įstatymas liko griežtokas.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas daugiausia aistrų sukėlė dėl nuostatų, kuriomis nustatyta, jog neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai daro informacija, kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius, iškreipiami šeimos santykiai, paniekinamos jos vertybės. Kritikai baiminosi, kad bet koks vaidybinis filmas, kuriame vaizduojami homoseksualūs asmenys ar nesusituokusios poros, būtų traktuojamas kaip žalojantis nepilnamečių psichiką.

Vykdė valstybės tarnybos reformą

Tik patekę į valdžią dabartiniai valdantieji puolė reformuoti valstybės tarnybą. Po reformos, vietoje ministerijų sekretorių, atsirado vienas ūkinius-administracinius reikalus tvarkantis kancleris bei keletas politinio pasitikėjimo viceministrų.

Oficialus reformos motyvas – sustiprinti ministro komandą, kad ministerijai vadovauti ėmęs politikas nebūtų užguitas šiltose vietose sėdinčių biurokratų.

Iki tol sistema veikė atvirkščiai: ministras turėjo vieną politinį patikėtinį – viceministrą, galėjo įdarbinti keletą politinio pasitikėjimo patarėjų, bet visą ministerijos darbą prižiūrėjo ir tvarkė aukščiausio rango karjeros valstybė tarnautojai – ministerijos sekretoriai ir valstybės sekretoriai.

Konservatoriai taip pat inicijavo teisės aktų pataisas, pagal kurias valdininkai būtų lengviau atleidžiami, jie kasmet būtų vertinami specialių komisijų, o nuo darbo rezultatų vertinimo priklausytų darbo užmokestis.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas:

Pirmiausia, kas man šauna į galvą, tai žadėta ir neįgyvendinta, viešojo administravimo reforma. Mano galva, Lietuvoje liūdna dėl to, kad per dvidešimt metų mes susikūrėme valstybės aparatą, kurio aukštieji ešelonai gyvena pakankamai neblogai, pakankamai gerai uždirba ir turi savų interesų, kurių neįveikia į valdžią atėję politikai.

Ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, nors ir grasinosi, kad juos įveiks, patyrė visišką fiasko. Taip, konservatoriai pakeitė ministerijų sekretorius į viceministrus, tačiau kai kurie jų tikrai nekompetentingi. Tai pribloškia, vadinasi, partijos neturi žmonių arba tie žmonės siekia savo asmeninių tikslų.

Aš tikrai už tai, kad būtų kuo daugiau politinio pasitikėjimo pareigūnų, bet šita valdžia labai blogai padarė, kad aiškiai pasidalijo ministerijomis ir vieni kitų nekontroliavo. Pavyzdžiui, atidavė Švietimo ir mokslo ministeriją liberalams, o Sveikatos apsaugos ministeriją – liberalcentristams, tuo tarpu aš manau, kad konkrečios ministerijos viceministrai negali būti iš vienos partijos, jie turi būti deleguoti iš visų koalicijos partijų. Nes dabar išeina, kad viena „chebra“ paima ministeriją ir daro ką tik nori, nes niekas jų nekontroliuoja.

Verslas taip pat iki šiol pyksta dėl mokesčių reformos. Vis dėl to, verslas planuoja, investuoja... Aš suprantu, kad valstybėje situacija buvo liūdna, bet priimant teisės aktus jautėsi tokia nepagarba žmonėms, kurie investuoja savo pinigus ir kurie per tuos pokyčius gauna infarktus arba insultus. Juk politikai niekuo nerizikuoja, yra net teiginys, kad politikai yra verslininkai, kurie investuoja mūsų pinigus. Jeigu politikai pralaimi, jie niekuo nenukenčia, o verslininkai nukenčia. Todėl tokia nepagarba iš dešiniosios krypties partijos verslo žmonės, toks staigus mokesčių keitimas, buvo tikai žalingas.

Prisiminkime, pakėlė pelno mokestį, paskui nuleido... Tai rodo, kad valdančiosios daugumos atstovų galvose nebuvo košės. Kaip gali politikai tiek nedaug išmanyti apie verslą?

Tačiau aš palaikau sprendimus dėl pervedimų į privačius pensijų fondus. Aš labiau pasitikiu valstybine pensijų sistema, kuri, kaip bebūtų, nepaskęs, o tie fondai gali išgaruoti bet kada. Nors žinoma, tai diskusinis klausimas, tačiau mano nuomonė tokia.

Vis tik nepritariu konservatorių siekiams dėl šeimos politikos ir palaikyčiau Konstitucinio Teismo sprendimus. Aš manau, kad tas įsikibimas į santuoką, kaip šeimos pagrindą, yra jau XIX amžiaus liekama. Šitoks bandymas primesti žmonėms santuoką, įpareigoti formalizuoti savo santykį, mano galva, yra mažiausiai nykus. Įsivaizduokite, valstybė su visu represiniu aparatu verčia jaunus žmones – Joną ir Onutę – tuoktis. Mano nuomone, tai kėsinimasis į laisvą žmogaus apsisprendimą.

Energetikos srityje konservatoriai, manau, neįrodė tautai, kad nauja atominė elektrinė yra reikalinga. Turint galvoje atominės jėgainės kainą ir faktą, kad Lietuvos gyventojų mažėja, kyla klausimas, kas mokės už tą elektrinę. Mes nežinome tikslių skaičių, o esami skaičiavimai kelia skepsį. Taigi politine prasme, mano nuomone, konservatoriai pralaimėjo – jeigu tos elektrinės mums labai reikia, tai jie to neįrodė.