- Per Tėvynės sąjungos (LKD) kandidatų į Seimą reitingavimą paaiškėjo, kad, partiečių vertinimu, esate geriausia jų kandidatė. Kaip manote, kas lėmė šį Jūsų populiarumą?

Žinoma, pirmiausia apie tai reiktų klausti partiečių. Man asmeniškai šis rezultatas buvo kiek netikėtas. Žinoma, politikas dirbdamas siekia tokio rezultato, nori būti pastebėtas, įvertintas. Dirbau taip, kaip, mano manymu, turi dirbti į Seimą išrinktas politikas, partijos narys. Pasiekti to, ko pasiekiau, pavyko aukojant asmeninį gyvenimą, laisvalaikį.

Seimo nario darbas susideda iš dviejų dalių: įstatymų leidybos ir parlamentinės kontrolės ir, antra vertus, tiesioginio kontakto su žmonėmis. Galbūt kai kurie parlamentarai, partijos nariai užsimiršta ir sutelkia dėmesį į sostinę. Aš, savo ruožtu, daug važinėjau po visą Lietuvą, susitikinėjau su žmonėmis, dalyvavau įvairiuose renginiuose.

- Bet juk daugelis parlamentarų aktyviai susitikinėja su žmonėmis, dalyvauja renginiuose...

Bet man teko ir pačiai tuos renginius inicijuoti, organizuoti. Manau, lemia sistemingas darbas su žmonėmis ir nuoširdumas. Žmonės nesunkiai pajunta nenuoširdumą, vaidybą, ir apsimetėlius lengvai skiria nuo nuoširdžių politikų.

- Ar manote, kad daugeliui Jūsų partijos kolegų parlamentarų trūksta nuoširdumo?

Aš ne apie tai kalbu. Manau, daug lemia aktyvus ir nuoseklus darbas. Buvau aktyvi. Nors man sunku pasakyti, kas išties lėmė reitingavimo rezultatus. Pagal išsilavinimą esu politologė, žinau, kas yra politinis darbas...

- Kur studijavote?

Baigiau Klaipėdos universitetą. Apskritai, manau, didžiausia problema yra ta, kad politikai ima aktyviai dirbti, kai iki rinkimų lieka pusmetis ar keli mėnesiai. O mano darbas visada buvo intensyvus, ne tik per rinkimų kampanijas.

- Per anuos rinkimus Jūs taip pat pakilote kandidatų sąraše?

Taip, nors nebuvau žinomas žmogus, nepriklausiau šou pasauliui, neturėjau vardo. Rezultatus lėmė mano įdirbis (aktyviausiai, ko gero, dirbau Vakarų Lietuvoje).

- Galbūt labiau rūpinatės viešaisiais ryšiais nei valstybės reikalais?

Ne. Nors kartais girdžiu tą kaltinimą. Politikas turi mokėti pranešti visuomenei apie savo darbus. Aš aktyviai dirbau įstatymų leidybos srityje, Antikorupcijos komisijoje, rengiant įvairias diskusijas visoje Lietuvoje. Tam, kad pristatytum savo veiklą, juk turi pirmiausiai kažką nuveikti. Tačiau minėtus kaltinimus man, kaip jaunai moteriai, deja, dažnai tenka girdėti.

- O gal tai, kad esate jauna moteris, graži išvaizda kaip tik ir padeda kurti populiarumą lemiantį įvaizdį labiau nei kiti dalykai?

Kaip sakoma, žmogų sutinki pirmiausiai pagal išorę, o išlydi pagal protą. Politikams svarbi yra ir išvaizda. Tačiau jei kalbėsime apie vyrus ir moteris politikoje, tai vyrui atrodyti patraukliam, manau, yra didesnis privalumas nei moteriai.

- Kodėl?

Nes moteriai iškart mėginama lipdyti etiketes, kurios ją parodo esant nekompetentingą ir paviršutinišką. Su tuo tenka kovoti. Juk politika nėra ta sritis, kur renkamasi pagal išorę: norima, kad politikai būtų profesionalai. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai balsuojama už šou pasaulio žvaigždes...

- Jei, kaip sakote, politikoje norima profesionalų, kodėl per anuos rinkimus sėkmė lydėjo pramogų pasaulio atstovus, o anksčiau – naujas, prieš pat rinkimus sukurtas politines jėgas, tikrai nepasižymėjusias profesionalų gausa?

Mąsčiau apie tai, kas lėmė tokius rezultatus. Matyt, per kiekvienus rinkimus turi atsirasti kažkoks naujas projektas. Manau, per šiuos rinkimus naujų „gelbėtojų“ ar gražių ir žinomų šou verslo žmonių sąrašo projektas nebepasiteisins.

- Bet ar Jūs pati nesikuriate įvaizdžio, panašaus į tų „gražių ir žinomų“ šoumenų įvaizdį? Štai neseniai Jūsų nuotrauka puošė pramoginio-reklaminio žurnalo „Žmonių istorijos“ viršelį. Ar tai nesikerta su partijos, reikalaujančios iš visuomenės griežtos moralės ir besipiktinančios populizmu, nuostatomis?

Nemanau, kad mano įvaizdis prieštarauja partijos nuostatoms. Taip, esu jauna moteris, ir jei stereotipai verčia manyti, kad Tėvynės sąjungoje turėtų būti tik vyresnio amžiaus žmonės rimtais veidais, tai laikas šiam požiūriui kisti. Turime būti žmogiški ir visapusiški. Juk esame žmonės ir būname ne tik rimti; turime mokėti kalbėtis su kiekvienu taip, kad jis suprastų. Rašome programas, kurios galbūt yra suprantamos tik tam tikroms žmonių grupėms – išsilavinusiems, rimtomis temomis besidomintiems asmenims, bet manau, kad ir paprastam žmogui reikia paprastai paaiškinti apie labai rimtus dalykus.

- Kaip manote, kokios yra prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo priežastys?

Manau, jos populiarumą lemia tai, kad ji kalba žmonėms svarbiomis ir skaudžiomis temomis. Tai – pagrindinė priežastis.

- Ar D. Grybauskaitė Jums yra sektinas politikės pavyzdys?

- Taip, tam tikros jos savybės mane žavi. Man patinka jos principingumas ir aktyvumas. Bet aš neapsiriboju vienu politiku, kurį laikyčiau savo vieninteliu favoritu, siekiamybe. Juk negali tapti kažkuo kitu: turi būti savimi.

- Šiemet per vadinamąjį FNTT skandalą Jūs buvote tarp tų Seimo politikų, kurie griežtai reikalavo, kad prezidentė D. Grybauskaitė reaguotų prieštaringai vertinamas Antikorupcijos komisijos išvadas ir atsakytų į klausimus. Ką manote apie šį epizodą?

Manau, kad galima klausti ir gauti atsakymą nepaisant to, kokios institucijos ar asmens yra klausiama. Neturėtų būti stabų, kurių negalima klausti. Nesinorėtų, kad mūsų valstybėje būtų kokie nors neliečiamieji ar įtakingieji, kurių negalima liesti.

- Ar didžiuojatės savo vaidmeniu per FNTT skandalą?

Didžiuojuosi tuo, kad tiems žmonėms pavyko išlikti su savo nuomone...

- Turite galvoje Antikorupcijos komisijos narius, tarp jų – Ligitą Kernagį, Aureliją Stancikienę?

Aš kalbu apie tai. Buvo sudėtingas, įtemptas metas. Yra susiformavusios tam tikros institucijų ir politikų tarpusavio bendravimo tradicijos: ką galima kalbėti, ką galima kritikuoti. Tai – neoficialūs dalykai, nomenklatūrinė sistema. Ji egzistuoja. Tai buvo tokio bendravimo sulaužymas, iškeliant į viešumą problemas.

- O kaip jūs sulaužėte? Užsipuldami prezidentę?

Ne, čia aš kalbu ne apie tai – tiesiog kalbu apie negerovių teisėsaugoje iškėlimą. Man tik gaila, kad nepavyko šio klausimo iškelti iki galo. Raimundas Palaitis kažkaip išsisuko ar bent jau stengėsi išsisukti.

- O kokios yra tos negerovės, kurias jūs iškėlėte? Gal priminkite – juk visuomenė greit užmiršta tokio pobūdžio politinius skandalus.

Žinote, blogiausia yra tai, kad, kaip parodė ši istorija, galima susidoroti su bet kuo ar padaryti įtaką bet kuriam sprendimui. Jei tik yra toks tikslas. Naudojantis institucijos teikiamomis galiomis, galima susidoroti su bet kuriuo žmogumi.

- O su kuo buvo susidorota – ir kas susidorojo – šioje istorijoje?

Žiūrint į melo detektoriaus skandalą, pats klausimų formulavimas, siekiant padaryti žmogų nepatikimą – šitaip veikiant, jei yra užsakymas susidoroti su vienu ar kitu asmeniu, tai bet ką galima taip sutvarkyti...

- Bet juk viskas buvo vykdoma vadovaujantis įstatymais. Beje, įstatymu, kurį priėmė Jūsų partija – konservatoriai. Melo detektorius nebuvo įstatymus pažeidžianti priemonė.

Taip, bet juk klausimas – kaip tai buvo daroma. Taip, viskas tvarkoj. Įstatymas buvo priimtas. Ką reiškia detektorius? Kad galima žmogų patikrinti. Bet kyla klausimas: kaip suformuluojami klausimai? Kodėl vienam suformuluojami vieni klausimai, o kitam – kiti klausimai? Galima žmogaus klausti: „Ar tu vakar valgei ledus?“ Jis atsakys: „Ne, aš vakar nevalgiau ledų“. Bet jei klausi žmogaus, ar jis kada nors gyvenime valgė ledus, jis atsakys „taip“. Svarbu yra klausimo formulavimas.

- Ar norite pasakyti, kad Jūsų partijos bendražygės Rasos Juknevičienės vadovaujamas Antrasis departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) piktybiškai formulavo klausimus Vitalijui Gailiui ir Vytautui Giržadui?

Aš negaliu pasakyti, kaip čia iš tikrųjų buvo. Kodėl tokie klausimai buvo užsakyti? Kas juos užsakė? Tikriausiai yra suprantama, kodėl tie asmenys buvo paliesti. Juk mūsų valstybėje taip dažnai nutinka.

- Ar Jūs, kaip Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja, nemėginote kalbėtis su savo partijos kolege ministre R. Juknevičiene ir siūlyti jai atleisti Antrojo departamento darbuotojus už netinkamą klausimų formulavimą?

Mes, žinote, reikalavome atsakomybės iš tų asmenų, kurie šitaip elgėsi, bet juk pirmiausiai yra užsakovas. Kas buvo tas užsakovas? Nes tie žmonės, kurie vykdo užsakymą, jį įvykdo.

- O kas buvo užsakovas? Gal prezidentė?

Iš tikro negaliu pasakyti, kas buvo užsakovas. Tai – labai gilus dalykas.

- Ar Jūs ir dabar manote, kad V. Gailius ir V. Giržadas buvo teisūs?

Ką aš iš tikro noriu pasakyti? Nesikapstysiu giliai, kas iš tikro buvo kaltas ir nekaltas. Tiesiog žiūriu į tai, kaip viskas buvo atliekama. Ar buvo galima šitaip atlikti? Ar tokie veiksmai galimi? Reikėtų žiūrėti iš tos pusės. O gilintis... Aš nesu teisėja. Galiu tik pasakyti savo nuomonę kaip politikė. Tai gali būti tik mano nuomonė. Yra institucijos, kurios gali pasakyti.

- Ir teisininkai, ir politologai sakė, kad Antikorupcijos komisija, formuluodama savo išvadas, viršijo savo įgaliojimus.

Tą pasakė ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Nesutinku, kad mes viršijome savo įgaliojimus. Parlamentinės komisijos ir komitetai turi teisę vykdyti parlamentinę kontrolę. Manau, ją reikėtų stiprinti. O teisininkų nuomonės visada skiriasi.

Nujaučiu, kad Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas buvo labiau politinis. Tai nebuvo profesionalus teisininkų sprendimas.

- Tėvynės sąjungos politikai prieš prasidedant šiai Seimo kadencijai pabrėžė, kad reikia stiprinti parlamentinę kontrolę. Tėvynės sąjunga tada buvo opozicinė partija. Dabar ji yra valdančioji jau ketverius metus. Ir vėl iš konservatorių girdime, kad reikia stiprinti parlamentinę kontrolę. Kyla klausimas: ką jūs veikėte ketverius metus?

Negaliu pasakyti, nes tuo metu, kai skambėjo mano kolegų pasisakymai, nebuvau parlamente. Kitas klausimas – kaip tą parlamentinę kontrolę sustiprinti. Reikia keisti įstatyminę bazę. Bet galima ir išnaudoti ir esamus instrumentus, atliekant parlamentinę kontrolę. Klausimas – kiek turima valios ir norima dirbti šioje srityje. Tai priklauso nuo komitetų ir komisijų pirmininkų.

- Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Jūsų partijos bendražygis Arvydas Anušauskas žadėjo stiprinti parlamentinę kontrolę, keisti esamą tvarką, įvesti inspektoriaus pareigybę ir t.t. Kur yra visa tai?

Turbūt kalbėti apie tuos dalykus būtų lengviausia turint valdžioje absoliučią daugumą. Būtų daug lengviau priimti sprendimus. Turiu patirties: siūlai gerą idėją, bet juk yra ir koalicijos partneriai, ir kolegos.

- Tai kas Jūsų partijai trukdė? Koalicijos partneriai liberalai?

Tam tikros ministerijos priklauso mūsų partneriams. Atsakomybę turi prisiimti ne vien Tėvynės sąjunga. Deja, visas negatyvas tenka tik vienai partijai. Lengviau yra tada, kai nereikia derėtis su partneriais, kurie turi visai kitokią nuomonę.

- Tai jūsų partneriai – liberalai turėjo visai kitokią nuomonę? Kad ir dėl parlamentinės kontrolės?

Nežinau. Nedirbau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Žinau, kad tie klausimai ten buvo svarstomi. Matau, kad tam tikros iniciatyvos būna „stabdomos“ komitetuose. Projektai stringa stalčiuose. Žinoma, taip neturėtų būti.

- Ką manote apie galimą koaliciją su Darbo partija po rinkimų?

Žiūrint vertybiškai, viskas klostosi priešiškai. Manau, pirmiausiai turėtų derėti programinės nuostatos, vertybiniai dalykai. Nesu pragmatinės politikos šalininkė. Bet sprendžiu ne aš. Viską lems rinkimų rezultatai.

- Kokia koalicija Jums asmeniškai būtų priimtinesnė – su LSDP ar DP?

Nemanau, kad galėčiau priimti sprendimą vienalašališkai.

- Klausiu Jūsų ne apie partijos sprendimą, o apie Jūsų vertybes.

Vertybiškai – nei į tą pusę, nei į tą.

- Kaip suprasti? Jums gal tinka koalicija su „Tvarka ir teisingumu“?

Geriausia būtų būti valdžioje vieniems.

- Bet juk nebūsite.

Visų pirma žiūrėsime į programinius dalykus.

- Jūs ką tik pasakėte, kad nesate pragmatinės politikos šalininkė.

Taip.

- Bet juk dabar kalbate kaip pragmatikė: „žiūrėsime programas“...

Ne, aš kalbu apie kitką. Jūs norite, kad konkrečiai pasakyčiau, ar eitume su Darbo partija, ar su socialdemokratais?

- Ne: kurie Jums asmeniškai yra artimesni – pagal politinius principus?

Pagal politinius principus (su dabartiniais partneriais nuomonės neretai išsiskirdavo), su Darbo partija eiti išvien būtų sudėtinga.

- Geriau – su kitais?

Mano nuomone, su šia partija tam tikri dalykai labai kertasi.